Vartotojo avataras
insaideris
Pranešimai: 71
Užsiregistravo: 17 Lap 2016, 19:35

Kasdienis tikslų rašymas.

11 Gru 2016, 13:00

Sveiki, 

Noriu tiesiog pasidalinti vienu būdu, kas man gyvenime labai padeda. Tai tiesiog kasien ryte ir vakare susirašyti savo dvasinius/charakterio/santykių/karjeros/sveikatos tikslus. Man patogiausia rašyti ant popieriaus į sąsiuvinį, jei neleidžia galimybės susirašau į telefoną. Dar turiu telefone programelę Habitbull, kuri primena, kad reikia rašyti tikslus, ir pažymėti ar tą dieną užduotis atlikta, po kurio laiko jei žymėjau sąžiningai pamatau kaip man sekėsi. Atsiranda daugiau savistabos. Tikslus rašau iš atminties, tik žinau kiek jų turi būti. Pamatau, kuriuos tikslus labiausiai atsimenu, kurie netokie svarbus, nors turėtų būti. Ką tai duoda?
1. Duoda protui kryptį.
2. Yra šiokia tokia disciplina.
3. Lengviau sutelkti dėmesį, netoks blašykamsis gyvenime ( aišku, tikslus galima koreguoti/tikslinti keisti)
4. Kai jaučiamas nuovargis/nuobodulys/prasta nuotaika duoda impulsą veikti. 
5. Atmetami mažiau reikšmingi dalykai
6. Padeda atsitiesti po nesėkmės/ kai lieka mažai vilties. 

Tai darau nuo šių metų spalio 12 d. ir įvyko daug teigiamų dalykų/ kai kurie dalykai pildosi. Žinoma, išsikeliant tikslus reikia pasverti ir savo galimbės/įvertinti realitiškumą. 

Rekomenduoju pabandyti. Aišku, čia paimta iš sėkmės filosofijos, bet man asmeniškai to reikia. 
Ir lėčiausiai akylai tikslo siekiantis žmogus eina greičiau už klydinėjantį be tikslo (G.E. Lesingas)
 
Rolanas
Pranešimai: 22
Užsiregistravo: 22 Lap 2016, 07:43

Re: Kasdienis tikslų rašymas.

14 Gru 2016, 07:30

Tikslas ar matrialūs siekiai vykdant tam tikras pareigas tam tikslui pasiekti? 
Strategija idomi bet mano nuomone verčianti prisirišti prie antraeilių dalykų.  
Idomu būtų kelis tokių siekių pavyzdžius paminėti. Aciū
 
Vartotojo avataras
Vydas
Pranešimai: 188
Užsiregistravo: 19 Lap 2016, 23:53

Re: Kasdienis tikslų rašymas.

14 Gru 2016, 10:25

O aš labai gerai suprantu tokių tikslų rašymo naudą, retsykiais irgi pritaikau, tik dėl savęs to nevadinau tikslais perse, greičiau tikslų prioritetais. Yra tam tikri darbai, yra tam tikros užduotys, uždaviniai, kurie šią dieną apima tokius paprastus dalykus, kaip sumokėti mokesčius ar nueiti į parduotuvę, ar tokius kaip kad darbo pokalbis ar egzaminai, įskaitos ir t.t. Problema ta, kad ne ant popieriaus lapo tie tikslai kartais ima atrodyti lygiavertės svarbos. Ta prasme sėdi ant sofkutės ir tuo momentu vienodai svarbu tampa pavyzdžiui tikslas baigti 4 metų studijas. Ir susirasti darbą. Ir išnešti šiukšles. Visi tikslai tampa vienodai svarbūs. Kalbant suprimityvintai.. O užimtam protui ima painiotis gal koks 20-30 uždavinių ir visi jie vienodai reikšmingi nuo patikrinti laiškinę iki gauti atestatą. 

Kuo gelbėja tikslų išdėstymas ant popieriaus, kad kaip  minėjo Insaideris, tai leidžia truputį surikiuoti, sudėlioti svarbumą kas pirmiau, kas po to. Kadangi sprendžiame išsyk dvi problemas - atidėliojimą (procrastination) ir pasirinkimo paralyžių. Tas pasirinkimo paralyžius yra labai įdomus ir galioja visiems. Pavyzdžiui, ar teko kada parduotuvėje atsistoti priešais, nežinau, pieno lentyną, ar įsukamų lempučių lentyną, ar batareikų stovą - rinktis kažkurį tai prodktą iš siūlomos gausos, renkantis praleisti kokias 10 minučių lyginant kainas, savybes ir etc... O galiausiai apsisukti ir nueiti šalin nieko neįsidėjus į krepšelį? Jei atsakymas TAIP - jus ištiko pasirinkimo paralyžius. Įdomus fenomenas, labai dažnai ant savęs pastebiu. Kaip tai siejasi su tikslų rašymu - kalbame apie pasirinkimą kuo užsiimti, o kai pasirinkimų daug ir jie vienas už kitą geresni - apima atidėliojimo nuotaika apskritai nieko nesiimti. Todėl būtina dėliotis prioritetus, tikslus - ko iš tiesų tą akimirką nori ir sieki.. Ir tas veikia 100%. 
O galima netgi patobulinti įvedant "svarbos" ir "laiko" kriterijų" - tada apskritai nebevargina tolimi siekiai ir trumpalaikiai nereikšmingi uždavniai. Ir juos galima eliminuoti iš matematinės loginės formulės. Taigi tikslus galima apibrėžti taip:
  1. Svarbūs ir skubūs tikslai
  2. Nesvarbūs bet skubūs tikslai
  3. Svarbūs bet neskubūs tikslai
  4. Nesvarbūs ir neskubūs
Kai persirikiuoju tikslus pagal šį nusipieštą kvadratą - daug kas tampa paprasčiau, kadangi tikrai svarbių ir tikrai skubių darbų tėra vos vienas-du, bent jau tai dienai. Nesakau kad esu sėkmingas visame kame :) mokinuosi, nes jeigu nusistatyčiau svarbų ir neskubų tikslą laikytis to kasdien, gal kas ir pasikeistų!..
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kasdienis tikslų rašymas.

14 Gru 2016, 22:14

Be jokios abejones, sekti, kontroliuoti save yra naudinga.

Šiais laikais tiek veiklūs, tiek neveiklūs žmonės yra ypač veikiami išorinių dirgiklių, pats protas irgi neramus... Per didelis blaškymasis neduoda efektyvumo.

Tai ypač aktualu, kai dirbi "ant savęs" ir turi daug neapčiuopiamo darbo. Jei dirbi samdomą darbą, tai bent jau didžiąją dalį dienos esi "sustyguotas" :))

O šiaip čia didžiulis menas suderinti ir efektyvumą, produktyvumą ir mokėti atsipalaiduoti, ir neprisirišti prie rezultato. Tai praktiškai įmanoma tik suvokiant save kaip pareigų Dievui vykdytoją. :)
 
Vartotojo avataras
GED
Pranešimai: 6
Užsiregistravo: 15 Gru 2016, 10:13

Re: Kasdienis tikslų rašymas.

15 Gru 2016, 14:22

Bet labai reikia lanksčiai į tai žiūrėti, nes jei viską nuleisi ant valios, nebeliks širdies.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kasdienis tikslų rašymas.

30 Kov 2018, 18:31

Suradus laiko vis keliu senus užrasus is savo senu telefonu, laikmenu i debesis. Smagu skaitineti senas rasliavas, daug kas jau pasikeite. Ir vel tarsi gali diskutuoti kad ir pats su savimi :) Viena keistesniu uzrasytu akimirku. Pamenu klausiau DDT ar  Dire Straits (kazko kito nelabai ir klausydavau) tuo paciu metu masciau apie gyvenima. Gimė klausimai ir tuo paciu metu atsakymai. Praėjus laiko tarpui paciam skaitosi idomiai. O tuomet jauciausi save ivares i kampa, paprasciausiu vidiniu dialogu. Per kokias 15 min. Gal but nuo tada pradejau atsargiau ziureti i Biblija. Sunku dabar ka atminti. Kazkoki virsmai manyje matyt vyko. Dabar tai pavadinciau Samones gundymu...
 Aisku, sakiniai kazkiek pataisyti esamuoju laiku:
-Ar tu laimingas?
-Sunku ...Ne
-Ar bandei suvokti kodėl?
-Taip, nuolat
-Ir kaip sekėsi?
-Ne kaip
-Kodėl?
-Nežinau
-Tuomet kas yra laimė?
-Tai dvasinis stabilumas, sielos ramybė.
-Koks mokslas moko apie dvasinius dalykus?
-Mokslas apie Dievą, šventieji raštai
-Tai gal verta pasimokyti iš jų, bandyti ten ieškoti atsakymo?
-Bet niekas nesupranta nežino tikrosios tiesos, aš galiu mokytis iliuziją, nesąmones....
-O iki šiol ką tu mokeisi ? Vien tiesą?
-Manau taip. Mokiausi tai ką man davė visuomenė. Faktais patikrinta mokslą.
-Ir ką tu manai apie aukštąją matematiką?
-Visa tai man nereikalinga, nesąmonė.
-Kodėl?
-Nes aš jos nesuprantu, dėl to man ji atrodo nereikalinga.
-Tai kaip tu mokeisi jei jos nesupranti?
-Aš tik aklai į ją žiūrėjau. Nestudijavau, nesistengiau suprasti, nesimokiau, tai ne man...
-Bet juk ji reikalinga, tu ja naudojiesi, nors ir netiesiogiai. Tu faktais patikrintą tiesą vadini nesąmone?
-Taip
-Apie viską ko neišmanai linkęs negalvoti, nurašai tai kaip nesąmonę?
-Taip daro daugelis, nors širdyje tikriausia visi supranta kad klysta.
-O ar daugelis esa laimingi?
-Ne
-Tai apie laimę tu taip pat išmanai nedaug, nes tu apie ją nesimokei. Laimė tau nesąmonė. Todėl ir esi nelaimingas.
-Taip
-Turi studijuoti apie laime iš šventraščių.  Mokytis nepakanka, nes nutiks taip, kaip ir su kitais mokslais
-Bet kaip aš studijuosiu dvasinius dalykus kur tiesa neapibrėžta. Aš galiu tuščiai gaišti laiką.
-O ką tu supranti apie tiesa, kurią skelbia šventieji raštai ? Tu apie juos šį tą žinai, bet nestudijavai? Tu juk  tiesos ir neieškai. Tu ieškai laimės.
-Taip
-O ar brangus tau tavo laikas?
-Ne, iš tikro aš jį švaistau niekams.
-Tai kam tau jį gaila švaistyti mokslams?
-Negaila, bijau nusivilti, kad palūšiu. Kad mesiu visa tai, kaip ir kitus dalykus.
-Bijai?
-Taip
-Bet viską ką metei iki šiol nepalūžai?
-Ne
-Tai kodėl bijai?
-Bijau kad eidamas tuo keliu, nebusiu visuomenės norma.
Mastysiu, gal but ir elgsiuosi labai jau nestandartiškai.
-O kas yra norma?
-Būti visuomenės dalimi, paisyti daugybės taisyklių, netraukiant perdėto aplinkinių dėmesio.
-Būti vienu iš daugelio nelaimingų?
-Taip
Tu kvailys?
-Taip
-O gal tavo kvailumas kyla iš baimės ?
-Aš to nežinau
-Tai kas tuomet baimė?
-Tai nežinomybė. Nežinojimas to, kas nutiks
-O kas moko apie nežinomybę?
-Tai taip pat filosofinė, dvasine sfera.
-Ar didieji filosofai tau atsake i tavo klausimus?
-Ne, nes tai neįmanoma. Filosofija tai tiesiog tas pats tiesu ieškojimas, bandymas suvokti nesuvokiamą. Filosofija man atsakymų nepateikia, ji tik kelia klausimus...
-Gal vis tik yra kas nors nugalėjęs nežinomybę?
-Nežinau, bet tikiu kad yra. Tai nubudimą patyrę žmonės.
-Tie kurie patikėjo, pažino Dievą?
-Taip
-O tu tiki į Dievą?
-Taip, bet aš jo nepažįstu. Jis man beasmenis, niekas...
-Tai kaip jį pažinti?
-Reikia jį surasti :)
-Kur?
-Klausti tų,  kurie jie pažino :)..
-Ar tokius sutikai savo kelyje?
-Ne, jų nėra daug. Pažinau  juos per knygas
-Tai iš knygų išskaityta informacija vis tik tiki?
-Ne visa... Tikrinu, mastau, kas man nepriimtina t.y. prieštarauja  mano logikai -atmetu.
-Tu manai kad Dievą įmanoma suvokti tavo protu?
-Ne
-Tai kas belieka?
-Juo patikėti, tuo pačiu pažinti jį tokį, kokį man siūlo esami šaltiniai. Bet....
-Nėra kito kelio!
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kasdienis tikslų rašymas.

01 Bal 2018, 15:48

Absoliučiai nieko naujo nepasakysiu... Tiesiog turint bent kažkokią vidinę švarą, turint intelektą ir matant, kas vyksta pasaulyje, bei gaunant vis naujų išbandymų, tu natūraliai pradėsi ieškoti prieglobsčio tik pas Dievą. Natūraliai norėsis vis daugiau rištis būtent prie jo. Tereikia, kad vidinė švara, intelektas, išbandymai didžiuliu pirštu ir toliau baksnotų į tavo ydas, bei chaosą, kuris egzistuoja ten, kur nėra Dievo. :)

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 0 ir 0 svečių