Bhaktijoga.lt

Ieškau žmonių dialogui Vakarų filosofijos temomis.

Kodėl domina Vakarų filosofija, Aidai?

Nesu susipažinęs su Hegeliu, bet mano pirmas žvilgsnis į Vakarų filosofiją labai sutampa su Šliogerio nuomone: http://www.filosofija.info/hegelis/hegelio-mastysena/
Dėl tos pačios priežasties, pravertęs kelias Vakarų filosofijos knygas, niekada jomis ir nesusižavėjau. Galbūt Hegelis būtų išimtis, nes, mano nuomone, filosofija turėtų ieškoti atsakymų į pamatinius gyvenimo klausimus, ką ir darė Antikinė filosofija. 

Tiek tesugebu, Viliau.
Kam šiomis dienomis ieškoti pamatinių atsakymų, kai yra duotos Vedos, kai puikiai išvystyta Katalikų teologija?
Religingam žmogui filosofija nebereikalinga.
O asmeniškai man tai malonus užsiėmimas. Kas kart kažkiek atveria akis, praplečia žinias.

Sakote, Viliau, G.Hegelis įdomesnis pasirodė?
O kaip Jums jo esminė idėja - gryna būtis yra tas pats kas gryna nebūtis.

Aukščiau ne tą linką įkopijavau, norėjau šitą http://www.filosofija.info/a-sliogeris/vakaru-filosofijos-susmulkejimas/ .

Nesu susipažinęs ir su Hegeliu, bet pagal jo darbų aprašymą sprendžiu, kad jis ieškojo atsakymų į pamatinius klausimus, stengdamasis kuo mažiau apriboti save empirika, siekė viską apjungti į sistemą. 

Mano nuomone, filosofijai netinka pasiimti vieną kryptį ir analizuoti jos rėmuose (tokie procesai vyksta psichologijos moksle, pvz, biheviorizmo teorija). Kuo labiau save apriboji, tuo labiau tolsti nuo visumos ir tiesos. Šiuolaikinis mokslas, atmesdamas Dievą, neišvengiamai veda į realybės suskaldymą. Bet kai tuom užsiima ir filosofija... Pirmutinis jos tikslas buvo tikrai ne toks.

Filosofija plačiąja prasme yra naudinga tiek dvasingam, tiek ypač tik religingam žmogui Vakarų filosofija - mažiau, reikėtų atsirinkti, atsižvelgti į savo tikslus. Neabejoju, kad joje yra vertingos informacijos, tik dvasingesniam žmogui ne visada verta skirti tiek laiko.

Atsakysiu į postą vėliau, Viliau.
Noriu paprašyti Jūsų, jei įmanoma, pakoreguoti forumo temas.
Temą kitos religijos ir vakarų filosofija būtų naudinga skelti į dvi - Kitos religijos bei Vakarų filosofija.
Šitą susirašinėjimą perkelti į temą Vakarų filosofija, nes čia aš tik jieskau gyvų pažinčių.
Iš anksto dėkoju.

Aukščiau ne tą linką įkopijavau, norėjau šitą http://www.filosofija.info/a-sliogeris/vakaru-filosofijos-susmulkejimas/ .

Nesu susipažinęs ir su Hegeliu, bet pagal jo darbų aprašymą sprendžiu, kad jis ieškojo atsakymų į pamatinius klausimus, stengdamasis kuo mažiau apriboti save empirika, siekė viską apjungti į sistemą. 

Mano nuomone, filosofijai netinka pasiimti vieną kryptį ir analizuoti jos rėmuose (tokie procesai vyksta psichologijos moksle, pvz, biheviorizmo teorija). Kuo labiau save apriboji, tuo labiau tolsti nuo visumos ir tiesos. Šiuolaikinis mokslas, atmesdamas Dievą, neišvengiamai veda į realybės suskaldymą. Bet kai tuom užsiima ir filosofija... Pirmutinis jos tikslas buvo tikrai ne toks.

Filosofija plačiąja prasme yra naudinga tiek dvasingam, tiek ypač tik religingam žmogui Vakarų filosofija - mažiau, reikėtų atsirinkti, atsižvelgti į savo tikslus. Neabejoju, kad joje yra vertingos informacijos, tik dvasingesniam žmogui ne visada verta skirti tiek laiko.

Su A.Sliogerio darbais esu susipažinęs. Taip, jis metafizikas. Tik jo metafizika neperžengia daiktų. Kažkiek paradoksalu.
G.Hegelis nebuvo ieškotojas. Jis teigė. Pasinaudojo Shelingo, Fichtės darbais, kažkiek paėmė iš Bhagavad Gitos ir Upanišadų. Jo sistema, kaip ir kitos iki tol buvusios, galioja tik savo viduje. Kažką inesus iš išorės jos griūva. Galų gale koks G.Hegelio kūrybos rezultatas? Be galo daug spekuliacijų, o galų gale, kaip ir pradžioje, tuščia grynoji būtis, lygi (anot jo paties) grynajai nebuciai.
Dabartinė filosofija, jei ji nesirisa su religija, nelinkusi nagrinėti Dievo klausimo. Iš dalies dėl to, kad ligšioliniai bandymai kažką pasakyti pozityvaus apie Dievą baigėsi nesėkmingai. Visada atsirasdavo argumentų, neigiančių Dievą, arba teigiantys nebuvo absoliučiai nenugincyjami.
Moksle juo labiau negalima įvedinėti Dievo, nes mokslas yra grynai empirinis. Dievas gi virsempirinis. Gautųsi painiava, žalinga tiek religijai, tiek mokslui.
Filosofijos problematika dabar iš ties plati, tai ir specializacijų gausu.
Antikos filosofija savo užduotį atliko. Iki G.Galileo ji buvo mokslas. Religijos plotmėje ją pakeitė Krikščionybė.
Filosofiją plačiąja prasme galima vadinti gyvenimo filosofija. Kiekvienas žmogus ją turi.
Bendrais bruožais tam kartui tiek.
P.S. Olis ir Vilius pakankamai dvasingi, tad gal Jums nederėtų žengti atgal į materialią filosofiją, nebent prasiblaskyti norėsite.

Dėkui, Aidai. 

Trumpai praplėsiu savo poziciją. Galbūt esate girdėję apie tokį mokslininką Overtoną: https://www.pozicija.org/erika-drungyte-overtono-langas-nuo-iskrypimo-iki-politines-normos/ . Šiandien brukamos vertybės būtent tokiu būdu ir buvo primestos, o šį modelį sukūrė mokslininkas. 

Mano giliu įsitikinimu, panašus principas galioja ir pačiame moksle. Mokslas nekalba apie daugybę svarbių įrodytų tiesų, todėl turime gausybę prieštaravimų įvairiose mokslo šakose. Toje pačioje medicinoje jau seniausiai yra įrodytas energetinio kūno egzistavimas ir t.t, bet apie tai nėra kalbama, tą informaciją randa tik tie, kurie ieško. 

Vakarų socialiniai, humanitariniai mokslai taip pat nėra išimtis. Vakarų filosofai atsargiai vertino Dievo galimybę, tik dėl to, kad rėmėsi savo sistema, kuri iš principo nėra teisinga. Klausimas iš viso, ar verta jai skirti dėmesio. Aš neabejoju, kad buvo ir kitų filosofų, bet jie neatsirado filosofijos vadovėliuose, nes buvo neparankūs sistemai. 

Aš daug esu domėjęsis tokiomis temomis, metodai, kaip užzombinti žmones, tiesiai šviesiai aprašyti Orvelo knygoje "1984". 

Nuoširdžiai rekomenduoju neapriboti savęs netikrais autoritetais ir neautoritetingu mokslu, Aidai. Tai būtų mažytis pliusas šioje supainiotoje matricoje. 

Nesiūlau Jums, Viliau, skirti dėmesį Jums nereiksmingiems dalykams.
Jei manote, kad mano rašiniai forumui kenksmingi tiesiog istrinkite juos.
Vakarų filosofija prasideda nuo patyrimo ir eina link grynesnio savokinio pažinimo. Aš nejauciu savo energetinio kūno, todėl šiame kontekste apie jį negaliu diskutuoti. Yra kas jaučia, tai ne paslaptis. Paslėpta informacija man nepasiekiama, tad negaliu jos ir platinti. Kitus dalykus trumpai kitame poste, kitoje temoje aprasiau.

Puikiai suprantu Vilių. Apie demonizuojančius slaptosios sistemos veiksmus, domiuosi nuo tada, kai pradėjau studijuoti ir praktikuoti pagal Kimo pateikiamus mokymus. Tik ten viskas pateikiama daugiau per dvasinį, psichologinį žmogaus aspektą šios civilizacijos istorijos kontekste. Kokiais subtiliais būdais puolusios būtybės per daugelį įsikūnijimų atlieka juodą darbą per religijas ir t.t. Neišvengiama ir žinomų pavardžių. Aptariamas ir homoseksualumas. Apie antikristo samonę, jos metodus nuolat akcentuojama. Deja, daugeliui tuo patikėti lygiai taip pat sunku kaip ir Dievu. Ypač tuo sunku patikėti krikščionybės arba kitaip tariant vakarų kultūroje subrendusiems ir dar tikintiems individams. Todėl aš šiom temom didelio noro diskutuoti nerodau. Tai žeidžia kitus ir automatiškai gaunasi atmetimas. Yra ir kitų alternatyvų ir praktikų kuo galiu prisidėti dėl šio šydo praskleidimo.

Aidai, aš tik norėjau trumpai supažindinti, kodėl Vakarų filosofija manęs nelabai domina

Vakarų filosofija prasideda nuo patyrimo ir eina link grynesnio savokinio pažinimo.

 

Manau, tai tiktų ir Antikos filosofijai, tik ten yra priimtas atskaitos taškas - pamatinės/prigimtinės žmogaus vertybės, moralė. Ar bandymo jomis abejoti forma Vakarų filosofijoje yra tinkama? Be abejo, deklaruojamas tikslas kilnus - tokiu būdu ieškoti tiesos. Bet ar neslypi jame noras paklaidinti? Abejojimas prigimtinėmis vertybėmis ir neradimas Dievo, į ką tai panašu?.. Žymus 20a. filosofas Allan Watts yra sakęs, jei neegzistuotų aukštesnis tikslas gyvenime, logiškiausia - tuoj pat nusižudyti.  Jeigu nebūtų Vakarų filosofijos, Jūs, Aidai, tuomet galbūt pasirinktumėt Antikos filosofiją, Bibliją, grįžtumėt prie Vedų. 

Olis teisus, tokios temos norom nenorom užgauna kitus, to labai nesinori. Gal visgi atsiras norinčių padiskutuot Vakarų filosofijos rėmuose. Man taip neišeina

Kas yra prigimtinės vertybės? Kaip filosofija gali rasti Dievą?

Kas yra prigimtinės vertybės? Kaip filosofija gali rasti Dievą?  

Gėris, meilė. (dualizmą palikim šone) . Antikos filosofai rado Dievą. Vakarų filosofija labiau nuėjo į proto lygmenį, o jame Dievo neįrodysi. Bet ar tikrai teisinga pozicija apsiriboti protu? Vediniais laikais - tai būtų suprantama kaip žiūrėjimas į pasaulį užsimerkus. 

Viliaus rašė: "Be abejo, deklaruojamas tikslas kilnus - tokiu būdu ieškoti tiesos. Bet ar neslypi jame noras paklaidinti?"
Dualizmas žavus tuo kad jame paslėpta tiek melas, tiek tiesa. Mes kapstomės bandydami pažinti tiesą, bet randame žavų melą palaikydami jį tiesa. Taip dar labiau įklimpdami. Vienintelis būdas yra pakilti virš dualizmo. Būnant įsikūnijime tai rimtas iššūkis. Tarp tikinčiųjų tai jau gali būti atskiros prieštaringos sampratos. Ir atsiranda loginė takoskyra šiuo klausimu.

Kas yra prigimtinės vertybės? Kaip filosofija gali rasti Dievą?  

Gėris, meilė. (dualizmą palikim šone) . Antikos filosofai rado Dievą. Vakarų filosofija labiau nuėjo į proto lygmenį, o jame Dievo neįrodysi. Bet ar tikrai teisinga pozicija apsiriboti protu? Vediniais laikais - tai būtų suprantama kaip žiūrėjimas į pasaulį užsimerkus. 

O kitiems prigimtinės vertybės yra blogis, neapykanta. Su faktais nepasiginčysi, daug dabar tokių žmonių. Tad filosofija ir tikrina, kas tikra dabar. Nes geru ir mylinciu apsimesti nesunku.
Antikos filosofai ne rado Dievą, o įvedė Jį į diskursą iš religijos. Be to, tai buvo ne itin kokybiškas dievas, o jo siekimo metodai beprasmiai, dėl ko ši filosofija ir mirė.
Aš neneigiu Šventraščių. Juose egzistuoja amžinos vertybės. Bet filosofija yra tarpininkas tarp religijos ir ateizmo. Ateistams neuzdrausi gyventi savo gyvenimo. Tad su jais komunikuoti teks, ir teks vartoti ne religijos, o racionalią filosofijos kalbą.

Aš jus suprantu, Aidai. Filosofija jūs matote kaip vienintelę giją, jungiančią ateistus ir religingus. Kad ir kokia plati ir gili vakarų filosofija bebūtų, ji tik parodo koks menkas žmogaus,kūrinijos būties suvokimas jos plotmėje.

"Žmogus buvo apdovanotas tik tokiu intelekto kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja"
A.Einšteinas

Taip, Oli, filosofija gali būti unifikuota kalba.
Iš jos taip pat galima išvesti subreligija, etiką, bandyti grįsti bent jau panteizmą.
Įdomus dalykas gamtos filosofija, padedanti suvokti organinius materialios visumos ryšius, joje galima remtis ir gamtos mokslais.
Dirva plati.

O kitiems prigimtinės vertybės yra blogis, neapykanta. Su faktais nepasiginčysi, daug dabar tokių žmonių.

Tai - Dievo nepažinimo pasekmė, materialių energijų įtaka. Tai nieko neturi bendro su žmoguje esančiomis prigimtinėmis vertybėmis. 
Aš nieko prieš neturiu filosofiją, man patinka intelektualūs pasvarstymai, privedimai, jie skatina suprasti, suvokti realybę. 

Tik aš nepritariu dramblio kojos čiupinėjimui užsimerkus ir svarstymams - tai kolona, ar ne. Būtent tą daro Vakarų filosofija, psichologija. Negalėdama paaiškinti realybės be Dievo, ji išdalina realybę į mažus segmentus ir svarsto jų rėmuose. Išeina prielaidos, prielaidos, prielaidos...  Kur pažinus, žingeidus protas pažinti realybę ne kažkokiuose sugalvotuose rėmuose, bet kuo plačiau?

Viliaus rašė: "Be abejo, deklaruojamas tikslas kilnus - tokiu būdu ieškoti tiesos. Bet ar neslypi jame noras paklaidinti?"
Dualizmas žavus tuo kad jame paslėpta tiek melas, tiek tiesa. Mes kapstomės bandydami pažinti tiesą, bet randame žavų melą palaikydami jį tiesa. Taip dar labiau įklimpdami. Vienintelis būdas yra pakilti virš dualizmo. Būnant įsikūnijime tai rimtas iššūkis. Tarp tikinčiųjų tai jau gali būti atskiros prieštaringos sampratos. Ir atsiranda loginė takoskyra  šiuo klausimu.

Pritariu, Oli. Dualizmą suvokti nėra paprasta, lengva paklysti.  Jūsų komentaruose neretai randu savo suvokimus parašytus geriau nei pats gebėčiau

Taip, Viliau, gryna siela visai kas kita.
O materialias vertybes zmones pagal gimima ir asmenybe , gyvenimo patirti igyja.
Tai, Viliau, siulote filosofijai uzsidaryti ir visiems eiti link Vedu?
P.S. iš kur, Viliau, žinote ką daro Vakarų filosofija?