Sveiki, neseniai perskaičiau šią knygą ir man visai patiko. Rekomenduočiau ją visų pirma į dvasingumą linkusiems ieškotojams, po to jau pradėjusiems eiti dvasiniu keliu, pažengusiems ši knyga bus kaip bebaigiančiam mokyklą jaunuoliui, atsiversti pirmos klasės vadovėlį. Na o knyga lengvai skaitosi, lyg romanas ar autobiografija, bet ir nėra primityvi. Autorė turi savotišką gyvenimo filosofija, nors kiek supratau linkusi į krikščionybę, nors užsimenama ir apie kitas dvasines kryptis. Jei būčiau koks psichologas, mano diagnozė autorei būtų - sunki priklausomybė nuo tylos (kuri ne visada būna maloni). Man labiausiai patiko autorės santykis su gamta, ji aprašo kokią tylą patiria, nuošaliame Škotijos krašte, Vokietijos miškuose, Sinajaus dykumoje, Anglijos laukinėje gamtoje. Dabar aš iš naujo pamėgau gamtą, neįsivaizduoju savaitgalio, kad nepabūčiau gamtoje