Rekomenduoju. Persu mistiko, praktikavusio sufizma, ketureiliai. Keleta nurasiau
Aš išeinu - metu šį neteisybės būstą
Kur be jokios prasmės mana gyvybė žūsta
O mano mirtimi lai džiaugias tas
Kuris pabėgo nuo mirties
Ir jai nebepaklūsta
Ko graužies? Troškimus dalijo, vyre, vakar
Ir nieko neprašyk, nes viską skyrė vakar
Būk linksmas, būk ramus. Ar norime, ar ne
Ką valgysim rytoj, be mūsų virė vakar
Kai lieka nebedaug mįslių šioje būty
Vienodai ir džiaugies, ir nuoskaudas kenti
Mes gavom neilgam, kas gera ir kas bloga
Ar gydysies, ar ne - liga praeis pati
Gimimo ir mirties - to paslaptingo rato
Nei galo, nei pradžios mirtingam nesimato
Iš kur atėjom čia? Kur kelio pabaiga?
Nė vienas dar į tai atsakymo nerado
Atskirtas nuo tavęs aš graužiuos ir nykstu
Kur tavo žingsniai kryps - tenai ir aš kartu
Jau tūkstantis širdžių tavęs pasilgę mirė
Sugrįžk, nes dar numirs du tūkstančiai kitų