Robotas, kartojantis Harė Krišna į dvasinį nepateks
Geras kalambūras, pralinksmino. Bet žinai, čia labai geras skiriamasis bruožas tarp to, kada dirbtinis intelektas yra "dirbtinis" ir kas yra gyva. Ta prasme, kas turi sielą, kas yra savo prigimtimi "besielis". Tada kyla sekantys klausimai - ar akmuo turi sielą, vanduo, molekulės, atomai, ypač turint mintyje, kad džyva yra 10000 kartų mažesnė už plauką.
Jeigu DI turėdamas nemenkus resursus tobulėjimui, mokymuisi, ar nepasieks tokio lygmens, kuriame išnyks riba tarp to, pagal ką apibūdiname sielą,t .y. pagal jos siekius siekti amžinybės, visaapimančio žinojimo ir palaimos. Riba tampa labai menka. O pridėjus tai, jog bet koks kompiuteris, ar superkompiuteris, ar kvantinis kompiuteris veikia sąlygojamas šios Visatos dėsnių ir konstantų, kai tuos dėsnius ir konstantas prižiūri pusdieviai ir pats Aukščiausiasis,kuo DI nebus savo pradmeniu - dieviškas?
Šiaip tas klausimas apie būtį yra amžinas nuo pat kalkuliatoriaus išradimo - kelia ir technofobines baimes ir fantastų susižavėjimą. Netgi Turino testas sugalvotas su tikslu "patikrinti" ar DI jau atitinka žmogiškumo sampratą. Jo esmė, kad jeigu žmogus nebeatskirs ar bendrauja su mašina ar su kitu žmogumi, vadinasi DI tapo tobulas. Tačiau kur tai nuves?