Abu pasakymus galima suprasti, kad kiekvienas objektas yra Dievo atspindys, todėl verčiau bandyti suvokti Dievą, nei pasitenkinti mažytėmis jo išraiškomis. Aš manau, kad išvis neverta gilintis į tas dievų giminystes, jei sąmonė leis, šitie atsakymai bus savaime."Kam besilenktų žmogus, tikėjimą jo pasirinktu garbinimo objektu jam suteikia Kṛṣṇa. Jis taip pat suteikia ir garbinimo rezultatus. Iš tiesų, kam besilenktų žmogus, jis garbina tik Kṛṣṇą, tačiau daro tai neteisingai"
Krikscionybeje tai atitiktu "Neturek kitu dievu tik mane viena" Bet abejuose pasakymuose is tikro nekalbama apie tam tikra dievo asmeni, religija ar garbinimo forma. Tai man atrodo nelabai svarbu tokiame pazinimo etape svogeriski dievybiu santykiai. As per menkas i tai gilintis.
Kaip ir jaučiau, Oli, einate per meilę, tai yra širdies čakrą. Tokiu būdu vystosi ir nuolankumas, kas labai svarbu. Intelektą turite, tai laukite Dievo siųstų išbandymų. Esu girdėjęs, kad mantros prišaukia juos, taip kad pagalvokit, ar norit, ar nenorit išbandymų )