Sutinku su teiginiu, kad kaimuose dabar dominuoja neišmanymas. Tačiau pastebėjau, kad kuo mežesnė gyvenvietė tuo daugiau ten jaučiasi dorybės. Sunki žmonių energija nebepermuša gamtos.
Pats gyvenu vienkiemyje. Artimiausias kaimynas už pievos, kalvos ir miško. Jo nesimato ir nesigirdi. Aplinkui pieva iš miškai. Daug gamtos, duominuoja dorybė.
Lietuvoje dar yra tokių vietų, atokiau nuo kitų, kur yra taip. Tik bėda, kad aistros mumyse yra daugiau nei dorybės ir gamtos energija gali būti sunkiai pakeliama.