Neturiu daug žinių nei apie ISKCON, nei apie šį žmogų, tai konkrečiai apie tai nekomentuosiu.
Tačiau, pasaulyje, bet kurioje srityje ir bet kokiu mastu bendravimui tarp žmonių yra būdingi šie bruožai. Jie ne mano sugalvoti
1) Individams apjungti į masę, komandą ar bet ką kitą, reikalingas lyderis (elitas)
2) Masių nuomonę / suvokimą formuoja elitas
3) Žmonių protas per silpnas kaskart apdoroti informaciją, todėl mes taikome stereotipus (šablonus).
4) Kurdami savo nuomonę, remiamės jau turimais stereotipais (šablonais).
Įsivaizduokime, kas nutinka, jeigu pirmoje stadijoje būna suformuojama neteisinga nuomonė ir stereotipas. Kadangi jis ateina iš elito, jis greitai pasklinda visuomenėje, kuri elitu paprastai tiki ir pasitiki. Tuomet daugelis jį pradeda taikyti tolesniems savo apmąstymams kaip atsvaros tašką. Tokiu būdu yra sukuriamas didelis kiekis klaidingos informacijos, nuomonių ir t.t. Gyvenime viskas dualu - kas nėra tiesa, tas yra melas. Kur melas, ten puiki vieta manipuliacijai, norimų reakcijų iššaukimui ir t.t.
Bet kas iš to?
Tiems, kas nori pasaulyje išlaikyti STATUS QUO, naudinga, jog egzistuotų daug diskusijų ant stereotipų pastatytų nuomonių lygmenyje. Žmonės gali susimušti dėl to, kokia mašina geresnė, kieno religija geresnė, galų gale, kieno tiesa teisingesnė. O visgi tikra tiesa 100% tiesa yra tik viena. Negali būti visiškai balta su trupučiu juodo, kaip ir negali būti visiškai švarus vanduo su truputėliu purvo. Taigi, mąstymui priimdami ne savo, o kitų įskiepytus stereotipus, mes pamirštame tuos, kurie dažnai pradeda jų formavimąsi visuomenėje. O jiems tai puikiausia galimybė išlaikyti viską taip, kaip yra.
O tokius žmones, kurie kelia klausimus iš esmės, vadina "antisisteminiais", "marginalistais" ir visokiais kitokiais neigiamais vardais. Jie būna nemėgstami visuomenės, paprastai neturi draugų. O turbūt minėti, kiek kartų per istorija žmonija yra klydusi įvairiausiais klausimais, turbūt nereikia
"Bhagavadgytoje rašoma, kad ją reikia priimti tokią, kokia ji yra, nes kitaip bandyti ją suvokti nėra prasmės". Čia man atrodo yra nemažas momentas. Jeigu žmogus ją pradeda analizuoti su visišku pasitikėjimu jau būdamas dvasiškai pažengęs ir su geresne intuicija, viskas tvarkoj. Bet jeigu statistinis žemės gyventojas, tik pradedantis savo, kelią paims šią knygą bei jos turinį aiškinančius žmones, ir tikės jais absoliučiai - jis bus mažų mažiausiai naivus.
Mums neįmanoma visada mąstyti nuo nulio. Šablonai yra būtina mūsų mąstymo dalis. Tačiau faktas, kad laikas nuo laiko juos pergalvoti reikia. Kuo opesnes temas tie šablonai liečia, tuo labiau antisisteminis ir neigiamas tampi visuomenėje. Viskas šioje vietoje labai paprasta.