Bhaktijoga.lt

Man šis video patiko, panašiai ir aš galvoju. Žinoma, kad dvasiniu keliu einantys, tai supranta, bet kaip minėta filmuke, mūsų sąmonėje labai stipriai įkalta sėkmės idėja, kuri stipriai surišta su ego. 

Kaip tyčia šiandien į paštą įkrito naujienlaiškis nuo tv3, kuriame viena brangiausių ir vertingiausių, ir skaitomiausių vietų skelbė maždaug tokią antraštę (ištryniau, nebeatsimenu  ) 
"Jennifer Lopez mylimasis nepadoriai pasikasė viešai"
Dienos vedamasis straipsnis! Apie tai, kaip kažkas pasikasė žemiau bambos. 
Šis insaiderio video kaip tik apie tai, kad kai kurios naujienos perdėm bereikšmės ir priimamos su neįtikėtinu svarbumu..

O šiaip žiūrint į video galvoju, kad žmogus kalba tai, ką galvoja, iš patirties, iš realizacijų, labai mažai kas yra jam "primesta". Kodėl? Labai ryškiai matosi iš kūno kalbos - žvilgsnio, kuris daugiausiai nukreiptas tiesiai į kamerą, ir dažniausiai nukrypsta į kairę (žiūrovo atžvilgiu), kas reiškia, kad jis kuria pasakojimą. Jei žvilgsnis kryptų į dešinę (jam širdies pusė), reiškiasi jis naudojasi jau girdėta informacija. Pateikiu pavyzdėli

Ypač svarbi tema. Kodėl taip yra, kodėl siejam sėkmę su laime? Nes tai maja, su šia energija kovoti ypač sunku. O prie jos prisidėjus žiniasklaidai, ši iliuzija tiesiog tvyrote tvyro mūsų aplinkoje...  

Yra didelis klausimas, kiek galima tai įveikti vien tik intelektu. Kaip yra minėjęs ir Donatas Janickis, vis tik protą raminti reikia, ir susikurti kažkokį materialų pagrindą dėl vidinės ramybės. Būtų gerai, kad išorinių dalykų tam pasiekti reikėtų kuo mažiau. Tai yra apsiriboti aukso viduriuku ir dėti tašką šitoje vietoje. Žinoma, visa tai tik po to, kai jau gerai suvoki, jog sėkmė yra iliuzija ir nutari nebedalyvaut žiurkių lenktynėse. 

Padėjus tašką ir pradėjus semtis džiaugsmo iš vidaus, natūraliai išoriniai dalykai pradės blankti. Žinoma, lauks išbandymai, bet pats momentas, kad pirma 
-  susivokimas, kas yra laimė, 
-  tada sugebėjimas nusistatyti aukso vidurį, 
-  ir tik tada dar tolimesnis tobulėjimas.
 Manau, daug kas ir stringa tame aukso viduriuke, nes Lietuvoje dažnai tenka gyventi dėl išgyvenimo, arba prasigyvenus/prasimušus tiesiog pasidaro nebe gana: pinigų, dėmesio ir t.t. 

Šiaip plati tema, bet kaip visada viską sprendžia suvokimas savęs kaip sielos. Ar bent jau pažiūrėjimas į save iš šono ir pasibjaurėjimas, kai visi kaip skruzdėlytes viską tempia į save, nors nė vienam čia niekas nepriklauso... 

Kertinis čia momentas - kova su maja ir netikru ego. Galingas priešas, reikia ir intelekto, ir išbandymų, ir  mantros ir laiko...