11 Lie 2018, 23:31
Nutariau jau paskutinį kartą perskaityti C.Castanedos knygas. Negaliu nesižavėti jo mokytojo samoningumu, įtakotu mums taip mažai pažįstamos kultūros.
Magui, kitaip negu mums, kasdienis pasaulis nėra tikras. Tikrovė, arba tas pasaulis, kurį mes pažįstame, magui tėra atvaizdas, apibrėžimas, kalamas į galvą jau nuo lopšio. Kiekvienas vaiko gyvenime sutiktas žmogus yra jo mokytojas, perteikinėjantis mažyliui pasaulio vaizdą - iki tos akimirkos, kai vaikas pats pradeda suvokti pasaulį taip, kaip jam vaizdavo. Mes neprisimename tos lemtingos akimirkos tik todėl, kad paprasčiausiai neturime su kuo palyginti turima pasaulio vaizdą. Būtent nuo tos akimirkos vaikas ir tampa mūsų pasaulio nariu. Vaiko narystė tampa pilnateisė, kai jis pradeda interpretuoti savo pojūčius pagal duotą apibrėžimą ir tokiu būdu jį įtvirtina savyje. Taigi, mūsų kasdienio gyvenimo tikrovė - tai nenutrūkstantis jutiminių interpretacijų srautas. Mes, vienodai pasaulį suvokiančios grupės nariai, išmokstame vienodai interpretuoti ir savo jutimus. Ir beveik niekada nesuabejojame savo interpretacijos teisingumu. Kadangi mums įprastą tikrovę laikome akivaizdžia ir savaime suprantama, vargu ar galime rimtai priimti pagrindinę magijos prielaidą, kad mūsų tikrovė - tai tik vienas iš daugelio pasaulio atvaizdų.
Pasak jo magai žino ir išnaudoja 8 pasaulius. Mes išnaudojame tik du. Tai jausmų ir suvokimo. Kodėl 8 ? Jam tik tiek buvo žinoma, kiek gali žmogus toli nueiti. Jis pabrėžė, kad tais papildomais 6 gali naudotis, o ne juos suprasti.