Be jokios abejonės, pirma pareigos šeimai.
Išties reikia dar suvokti, kad nieko grandiozinio padaryti neišeis. Net didžiausios šventės, kurios yra suorganizuojamos, kiek jos kainuoja laiko, pinigų ir nauda išties nėra labai didelė. Lektoriai pakalba, žmonės pabūna ir išvažiuoja savais reikalais.
Vat, Anantara kai važiuoja nuolat per miestus ir kalba kalba kalba iš esmės tą patį, tai lašas po lašo vedinė informacija pasiekia vis didesnį ratą žmonių. Tai ilgas ilgas darbas, procesas... Dėkojam Anantarai už tai:)
Tačiau didžioji dalis žmonių tik minimaliai pritaikys tas žinias, o vienetai, kurie pradės giliau į tai žiūrėt, turi burtis ir padėti tiek vienas kitam, tiek toliau skleisti žinias savo aplinkoje.
Tam ir yra forumas, kad einantys rimčiau, galėtų burtis, dalintis savo realizacijom ir t.t. Aurelija, čia niekas nieko neužkrauna. Jei parašytum savo problemas, tai dauguma su mielu noru viską perskaitytų, kažko pasisemtų, gal pasidžiaugtų, kad ir kitam panašios bėdos:)) Galbūt ir neatrašytų nieko. Bet taip jau yra.
Aš pats pastebėjau, kokie dauguma jautrūs, priima dažnai asmeniškai, jei negauna pritarimo savo mąstymui, dažnai išeina savais keliais.
Žmonėms labai trūksta pritarimo, palaikymo, padrąsinmo, meilės. Taip yra, dauguma čia tų problemų apsčiai turi. Užtai viskas ir sunkiai vystosi:) Bet aš labai dėkingas visiems ir toliau skatinu drąsiai rašyti, tikrai nedvejoti, jei yra noras:)