Bhaktijoga.lt

Sveiki,
Esu jaunas, vis man kyla klausimas: ar dvasiniu keliu eiti geriau vienam ar su šeima. Šioje srityje nelabai pažįstu savęs. Nesu labai socialus žmogus, aš labiau pasiilsiu vienas negu kompanijoje. Iš vienos pusės šeima labiau riša prie materialaus pasaulio arba jei nesėkmingi santykiai, gali mane sužlugdyti, iš kitos pusės šeima gali labai padėti ugdyti charakterį, gydyti emocines žaizdas ir suteikti daug laimės. Gal galėtumėte pasidalinti savo pamąstymais ir patirtimi? Tiek vyrai, tiek moterys/merginos.?

Jei esi jaunas, tai nėra reikalo ir skubėti. Tavo vietoje eičiau vienas dvasiniu keliu, per kelerius metus pasimatys, kas ir kaip.

Juolab, kad jei bijai dėl žlugusių santykių pasekmių, tai rekomenduočiau ramiai bręsti, stiprėti. Specialiai ieškoti antros pusės... aš tavo vietoj dabar to nedaryčiau. Bet jei pajusi, kad tikrai to reikia, sustiprėjęs bet kada galėsi susirasti puikią moterį.

Daugiau šansų, kad tas poreikis vis dėlto atsiras.

Man santykiai su moterimis yra skaudama žaizda, tamsus debesys. Visuomenėje būsiu senbernis, nepilnavertis žmogus. Aš vienas gal ir likti nebijau, bet bijau kad kažko pilnai neišgyvensiu šiame gyvenime arba padarysiu didelę klaidą gyvendamas vienas, t.y. liks neišpręstos žaizdos. Iš kitos pusės, noras yra parizikuoti dėl gilaus dvasinio gyvenimo, gal atrasiu kažką, kas suteiks daugiau laimės negu santykiai. Bet kaip sakai reikia dar bręsti ir elgtis apgalvotai ir labai protingai. 

Nesijaudink nei dėl visuomenės, nei dėl gyvenimo tikslų, nei dėl nieko. Gyvenimas yra ir rimtas dalykas, ir ne, tuopat metu. Mes gi milijardus kartų jau gyvenam.

Esi jaunas, pakankamai anksti pradėjęs eiti tinkama linkme. Manau viduje turi kelias pagrindines bėdas (pvz, depresijos likučiai, kitas tik daugmaž įsivaizduoju) su kuriom apsitvarkius, pasaulis apsivers, atsivers puikios galimybės. Visa esmė ir būtų, kaip greit sugebėsi tas bėdas sutvarkyt. Potencialą tikrai turi, jei šalia būtų žmogus, kuris pakuruotų, tai neabejotinai sėkmė būtų gana greita.

Taip, čia toks klausimas, kad greitai nesisprendžia. Dar sukilo vidinės šiukšlės, sudrumstė protą. Iš tikrųjų, manau, kad čia sudėtingas klausimas, kuris kyla nepaskutinį kartą. Bet man visai patiko tavo atsakymas. Dėkui

Geras klausimas, aš ir jį uždavinėjau įvairiems žmonėms, prieš apsispręsdamas eiti šeimos keliu.
Mano pastebėjimas būtų, kad jeigu nėra apsisprendimo - verta nuodugniai pasidomėti abiem keliais tiek vienuolišku tiek šeimos. Išsistudijuoti, išsibendrauti su abiejų krypčių žmonėmis. Tai būs naudinga, kad ir ką pasirinktum.

Kitas dalykas, nepriklausomai nuo to ar norėsi kurti šeima - yra begal vertinga kurį laiką arba protarpiais pagyventi vienuoliškai, pvz vienuolių bendruomenėje, skiriant laiką asmeniniam tobulėjimui, įskaitant ir profesinį. Tuomet  praktiškai aiškės, ar tau patinka ir tinka toks gyvenimo būdas, ar visgi lieka trūkumas.  Sėkmės

Be tvirto materialaus pagrindo sunku šiais laikais kurti šeimą, pirmiausia reiktų susikoncentruoti į tai kuo norite būti šiame gyvenime, nebėgti nuo savęs prisidengiant dvasinėmis praktikomis, o rasti savo tikrą pašaukimą, kad galėtumėte gyvenime dirbti ne dėl pinigų, o tai kas tau labiausiai patinka, nes sukūrus šeimą apie tai laiko galvoti nebebus, reiks uždirbti pinigus ją išlaikyti. Žmonos specialiai nereikia ieškoti, kol jos nėra reikia gyventi asketiškai, stengtis kontroliuoti jusles. Jei atsiras tinkamas žmogus, pats pajusite. Moterys iš prigimties viliotojos, jei kontroliuosite jusles, tai išlaikysit blaivų protą ir pasirinksite teisingai (mažiau kūniškoje koncepcijoje). Renkantis moterį turi sutapti pamatinės vertybės, požiūriai į gyvenimą, jei nesutaps tai pasirišit akmenį po kaklu, žmona nuskandins jūsų laimę. Kiek žmona gali būti įkvėpėja, tiek gali būti ir žlugdytoja.  

Jei moteris bus irgi einanti dvasiniu keliu, intelektas daugmaž panašus arba moters šiek tiek mažesnis, tai , grubiai tariant, didelių problemų nebus:) Žinoma, įmanomi variantai, kad moteris labai valdinga ir panašiai, tai dažnai nėra palanku, bet jei praktikuojama dvasinė praktika, nuo tokių dalykų yra valomasi.

Žinoma, geriau visiems pasiruošti prieš šeimyninį gyvenimą, bet sunkumai taip pat išeina į naudą:)

Ką galėčiau pasakyti apie klausimą "ar kurti"? 
Kai stuktels laikas ir sutiksi TĄ.. Ir kada hormonų audra pakeis kraują venose, o meilės seilė galutinai sunaikins paskutinius besipriešinančio proto likučius.... šito klausimo nekils

Hare Krishna!

vedinė išmintis.. jei vaikinas abejoja, vesti ar ne, - reikia vesti.. jei mergina abejoja - netekėti..

Kur vedose yra parasyta kad jei mergina abejoja tai ir nereikia isteketi. ? Pagal vedas, moteris kaip vaikas. Ciut kas verkia, ciut kas bega pas savo vyra.Vaikino kunas kitoks—skirtas askezems. Vesti ar nevesti, palyginus su moters mastysena, isteketi ar ne, siuo kausimu vyrui maziau skauda galva. Galu gale, kas labiau troksta isteketi, o kas vesti.

Ką galėčiau pasakyti apie klausimą "ar kurti"? 
Kai stuktels laikas ir sutiksi TĄ.. Ir kada hormonų audra pakeis kraują venose, o meilės seilė galutinai sunaikins paskutinius besipriešinančio proto likučius.... šito klausimo nekils

Arba ne. Absoliučiai nuo žmogaus priklauso. Kitu atveju tokio dalyko kaip viengungiai šitame pasaulyje nebūtų.