Aukso amžiaus pradžia?
Parašytas: 25 Kov 2020, 11:37
Taip kad yra pakankamai greitai reaguojama į pasaulinius įvykius dvasinėje karalijoje. Pagal tuos mokymus, kuriais aš seku, sakoma kad niekas neateis iš viršaus ir šiaip sau neišgelbės dėl malonės. Bet dedama paskutiniu metu labai daug pastangų iš anapus kad žmonės bent pradėtų prašyti pagalbos. Duodama daug dvasinių įrankių, kuriais galime naudotis idant keldama sąmoningumą žmonija praregėtų, jog pagalba reikalinga iš aukščiau. T.y. pripažintų esant aukštesnes jėgas. Turi susidaryti kritinė žmonių masė kolektyvinėje sąmonėje, prašanti pagalbos. Tuomet melų atskleidimas ateis/ateina subtiliai iš žmonijos vidaus. Bet niekada nebus aukštesniųjų jėgų akivaizdaus pasirodymo....surakinti demonus,
padarus ir puolusias būtybes, kurios sukūrė už SARS-CoV-2 viruso, visų
kitų Korona virusų ir COVID-19 ligos slypinčią energetinę matricą.
.....surakinti demonus,
padarus ir puolusias būtybes, kurios siekia panaudoti COVID-19 ligą
finansų sistemai ir ekonomikai manipuliuoti.
....surakinti demonus,
padarus ir puolusias būtybes, kurios siekia naudotis spauda ir visomis
komunikacijos priemonėmis panikai kelti, kuria tuomet gali naudotis
žmonėms manipuliuoti.
Dar apie aukso amžių. 2000 metų gyvenome astrologinėje žuvų eroje, kurį baiginėjasi ir prasideda vandenio era, tapatinama su aukso amžiaus atėjimu
Visai atsitiktinai radau tokią ištrauką iš Paramhansos Joganandos mokytojo šri Juktešvaro knygos „Šventasis mokslas“. Geroji žinia pagal šri Juktešvarą - tamsioji Kali Juga seniai baigėsi, gyvename kylančioje Dvapara Jugoje. Čia įdėsiu tik nepilną ištrauką/aiškinimą kodėl taip yra:
Taigi, 500 metai Po Kristaus – tamsiausia Kali Jugos atkarpa visame 24 000 metų cikle. Istorija patvirtina šių Indijos rišių skaičiavimų tikslumą – tuo laiku kančios ir tamsa buvo apnikusios visas tautas.
Nuo 499 metų Po Kristaus saulė pradėjo judėti link didžiosios ašies ir žmogaus protas palaipsniui pradėjo vystytis. Per 1100 kylančios Kali Jugos metų, t.y. iki 1599 metų, žmogaus protas vis dar buvo toks menkas, kad negalėjo suprasti elektros Sukšmabhuta, t.y. subtilesnių nei grubioji medžiaga pasaulio sandaros dalių. Taip pat nebuvo taikos nei vienos karalystės politiniame gyvenime.
Tolesnio 100 metų pereinamojo Kali Jugos sadhi laikotarpio dėka, žmogus pradėjo pastebėti subtilių medžiagų pančiatanmatra, arba elektros pasireiškimų, buvimą ir pradėjo įsigalėti politinė taika.
… Besivystant mokslui po visą pasaulį buvo nutiesti telegrafo laidai bei geležinkeliai. Garų variklių, elektros mašinų bei kitų įrankių išradimo bei jų panaudojimo dėka subtilioji medžiaga rado darbinį pritaikymą, nors tuo metu jos prigimtis ir nebuvo visiškai suprasta. 1899 metais, pasibaigus Dvapara sandhi, 200 metų pereinamam laikotarpiui, laikai pasikeis ir prasidės 200 Dvapara Jugos metų, kurie duos žmogui pilną elektros ir jos pasireiškimų supratimą.
Tokia yra didžioji Laiko įtaka, kuri valdo pasaulį. Nei vienas žmogus negali nuo to pabėgti, išskyrus tą, kuris palaimintas tikrąja meile, dangiškąja gamtos dovana, tampa šventu ir, gavęs krikštą šventame Pranavos (AUM vibracijos) sraute ima suvokti Dievo karalystę.
Indų kalendoriuose pasaulio padėtis parodoma neteisingai, t.y. ne Dvapara sandhi eroje (rašyta 1894 metais). Astronomai ir astrologai, sudarinėdami kalendorius vadovaujasi tam tikrų Sanskrito mokslininkų (pvz. Kulukka Bhatta), gyvenusių tamsiaisiais Kali Jugos amžiais, neteisingais nurodymais. Jie teigė, kad Kali Jugos trukmė – 432 000 metų, iš kurių 4994 jau praėjo (1894 metais), tad liko dar 427 006 šios Jugos metų. Tamsi perspektyva! Bet, laimei, neteisinga.
Pirmą kartą klaida į kalendorius įsivėlė apie 700 metus prieš Kristų, valdant radžai Pakiršitui – tik pasibaigus besileidžiančiai Dvapara Jugai. …
Pagal aukščiau minėtą neteisingą skaičiavimo metodą, pirmieji Kali Jugos metai buvo skaičiuojami kaip 2401 – ieji, t.y. į ją buvo įtraukta visa praėjusi Dvapara Juga.
… Po 499 metų Po Kristaus, prasidėjus kylančiai Kali Jugai, Saulė pradėjo artėti prie didžiosios ašies ir todėl žmogaus proto galia pradėjo vystytis. Dėl to tų laikų išminčiai pastebėjo klaidą savo kalendoriuose. Jie aptiko, kad senovės riši paskaičiavimais, Kali Jugos laikotarpis trunka 1200 metų. Tačiau šių išminčių protas dar nebuvo pakankamai išvystytas, klaidą jie pastebėjo, bet nesugebėjo pamatyti jos priežasties. Jie įsivaizdavo, kad 1200 metų tikrosios Kali Jugos yra ne paprasti žemės metai, bet Daiva metai („dievų metai“), susidedantys iš 12 Daiva mėnesių kiekvienas po 30 Daiva dienų, kur viena Daiva diena lygi vieneriems mūsų Žemės saulės metams. Taigi, pagal tuos išminčius 1200 Kali Jugos metų prilygsta 432 000 mūsų Žemės metams.
Vis dėlto, norėdami prieiti teisingas išvadas, mes turime pažvelgti į 1894 metų pavasario lygiadienį.
Pasižiūrėjus astronominę knygą matyti, kad pavasario lygiadienis dabar yra nutolęs nuo pradinio Avino žvaigždyno taško (įtvirtintos žvaigždės Revati) per 20 laipsnių, 54 minutes ir 36 sekundes. Atlikus skaičiavimus paaiškėja, kad nuo to laiko, kai pavasario lygiadienis buvo Avino pradžioje, praėjo 1394 metai.
Atėmus 1200 metų (paskutinė kylančios Kali Jugos trukmė) iš 1394 metų, gausime 194, kas reiškia, kad dabar pasaulis žengia į kylančią Dvaparą Jugą. Senųjų kalendorių klaidos priežastis taps aiškiai matoma, jei prie 1394 metų laikotarpio pridėsime 3600 metų ir gasime 4994 metų, kurie, pagal vyraujančią klaidingą teoriją, atitinka dabartinius metus (1894 metais Po Kristaus) indų kalendoriuose.
Metų numeravimas pagal Jugas pagrįstas moksliniu dėsningumu, nes skaičiavimai atliekami, remiantis legiadienių padėtimi. Šio dėsningumo naudojimas pašalins daug nepatogumų, praeityje atsiradusių dėl įvairių erų sieties su žymiais žmonėmis, o ne su įtvirtintų žvaigždžių dangaus reiškiniais. Todėl, norėdami parodyti tikslų dabartinės Jugos laiką, mes siūlome vadinti ir skaičiuoti metus, kai buvo parašytas šis įvadas – 194 – aisiais Dvapara Jugos metais, vietoj 1894 – ųjų metų Po kristaus. Šis skaičiavimo būdas buvo naudojamas Indijoje iki Radžos Vikramaditjos atėjimo į valdžią, kai prasidėjo Samavat era.
Dabar yra 194 Dvaparos Jugos metai, tamsusis Kali Jugos metas seniai pasibaigė. Pasaulis siekia dvasinio žinojimo, žmonėms reikia vieni kitų pagalbos. Tegu šios knygos leidyba, mano šventojo paramguru Maharadž Babadži prašymu, tarnauja dvasiai.
Nepaisant to, ilgalaikė vizija išlaikoma gan šviesi tiems kas rodys pastangas keistis viduje. Išlaikys atvirą protą, kuris griaus senas pažiūras. Tai įpatingai sunkus išbandymas daugeliui.Esmė ta, kad visatos plėtimasis yra susijęs su materijos vibracijos kilimu, kuris mažina materijos tankį. Šis procesas trumpai yra paaiškinamas kitur. Bazinė idėja yra tokia, kad sferos vibracijos yra keliamos aukštyn, kol ji pakyla ir tampa dvasinės karalijos dalimi. Savimonę turinčioms būtybėms, kurios gyvena toje sferoje, yra skirta prisidėti prieš šio proceso, keliant savo sąmonę. Egzistuoja milijardų milijardai tokių būtybių sferoje, kurios dalimi yra materiali visata, ir jie kolektyviškai sukūrė momentumą, kuris ne tik skatina visatą plėstis horizontaliai, bet taip pat kelia ir pačios materijos vibracijas.
Žemei taip pat yra skirta kilti savo vibracijose, ir šio proceso varomąja jėga turi būti savimonę turinčios būtybės Žemėje – žmonės. Jeigu žmonės kolektyviai renkasi nekelti savo sąmonės, tai gali sulėtinti Žemės kilimą. Tačiau, nė viena planeta nėra sala, ir Žemė yra didesnės sistemos dalis, net tik saulės sistemos, bet ir visos galaktikos. Šioje sistemoje yra daug ir kitų savimonę turinčių būtybių, ir jos jau sukūrė aukštyn keliantį momentumą. Tad, nors žmonėms yra skirta viešpatauti Žemei, ir nors jie gali sulėtinti šios planetos kilimą aukštyn, jie negali sulėtinti didesnės sistemos momentumo, kurios dalimi yra ši planeta.
O tai reiškia, kad šis visos sistemos momentumas traukia Žemę aukštyn, tačiau žemesnė žmonijos sąmonė yra tarsi sunkus balastas, neleidžiantis planetai judėti į priekį. Galėtume sakyti, kad žmonės laiko užspaudę stabdžius ir mėgina sulėtinti planetos kilimą aukštyn. Ir būtent šis lėtinimo efektas sukuria trintį, kuri verčia visą planetą šilti. Fizinė materija šioje planetoje šiuo metu yra tankesnė nei turėtų būti, o tai sukelia inerciją, kuri sukelia trintį, kuri, savo ruožtu, išskiria šilumą.
Filme "Matrica" yra "red pill" terminas, psichologijoje - kognityvinis disonansas. Sunku ir įsivaizduoti, ką turi jausti žmogus, kuris visą gyvenimą tikėjo vienais dalykais, gal ir kitus įtikinėjo, o paaiškėja, kad viskas yra priešingai.Nepaisant to, ilgalaikė vizija išlaikoma gan šviesi tiems kas rodys pastangas keistis viduje. Išlaikys atvirą protą, kuris griaus senas pažiūras. Tai įpatingai sunkus išbandymas daugeliui.
Žmonija yra ant tiek apsėsta puolusių būtybių kad neturi jokių šansų pati išsivaduoti be įsikišimo iš išorės. Bėda ta kad dauguma tuo netiki. Netiki nei dievais, nei demonais. Čia kaip su bakterijom. Kol žmonija nežinojo jas egzistuojant, ligos buvo trumpai tariant lemtis ir tiek. Dabar lipama ant to pačio grėblio. Sunku pripažinti kad aktuali ir dvasinė higiena, ne tik fizinė. Gyvenimas tapo savaime save išsipildančiu pagal daugumos supratimą. Tapo natūrali vizija kad esame žmonės ir privalome vargti, kovoti kad kažką gautume. Turime atimti iš kito, arba atims iš mūsų. Tikime kad žemės resursai (dėl ko ir vyksta visi karai žmonijos istorijoje) yra baigtiniai. Tai stygiaus sąmonė, paremta dualizmu. Tai jei tokią sampratą aš vystau, aš ją ir toleruoju. Man ir taip gerai, kodėl Dievas turi kištis, jis gerbia mano valią.Aš manau, jog aukštesnės jėgos yra įsikišusios, ne tik padėdamos kelti kolektyvinę sąmonę, bet ir tiesiogiai padėdamos kariauti prieš blogio jėgas. Nors neaišku, kokiom jėgom, technologijom disponuoja pasaulio valdantieji. Galbūt ateities matymas ir taip yra jų galioje. Faktas tik tas, kai kurie Trumpo'o žingsniai būna numatyti dienos tikslumu ir užkoduotai parašyti metai ir daugiau prieš tai įvykstant.
Apie tai reikėtų labai gerai pagalvoti.Ir žinoma, patys to nesuvokdami, jie (konspiracijų interpretatoriai, mano pastaba) tiesiog žaidžia valdžios elito žaidimą, nes akivaizdu, kad tikroji Amerikos problemų priežastis NĖRA demokratai, juodaodžiai, nelegalūs imigrantai ar liberalai. Tikroji problema yra valdžios elitas ir kolektyvinė sąmonė, kuomet valdžios elitas įkūnija ir naudojasi per kolektyvinę sąmonę tekančiais disbalansais.
Tad visa ši „vienišo šaulio“ teorija turi būti palaidota kaip valdžios elito sukurta iliuzija. Nei Džonas Fidžeraldas Kenedis, nei Martinas Liuteris Kingas, nei Gabrielle Giffords nebuvo nužudyti vienišo šaulio. Tai nereiškia, kad palaikau visas tas konspiracijų teorijas – aš einu ten, kur nedrįsta eiti nei viena konspiracijų teorija. Nes konspiracijų teorijos taip pat yra grįstos dualistine pasaulėžiūra, tai yra, kad galime izoliuoti šią nedidelę slaptą grupę, kuri yra tikroji mūsų problemų priežastis. Tačiau realybė yra tokia, kad egzistuoja valdžios elito grupės ir egzistuoja konspiracijos, tačiau jos gali egzistuoti tik dėl to, kad kolektyvinėje sąmonėje egzistuoja daugybė dalykų, už kuriuos dauguma žmonių nenori prisiimti atsakomybės.
Viskas taip suvelta ir taip įdomu, atrodo. Bet klausimas sau. Kas visa tai stebi? Kuri mano esybės dalis tuo mėgaujasi? Ką aš iš tikro gaunu ir ką aš prarandu.Ateina toks momentas, kai dvasinį darbą dirbate nesitikėdami pamatyti konkrečių rezultatų. Darote tai kaip išraišką to, kas esate. Šis požiūrio pakeitimas – pereinant iš dualizmo į non-dualizmą – labai aiškiai ir glaustai yra pateikiamas naujoje knygoje, Ne-karo menas.
Gal būt minėjau, kad būna tokie bandymai kai atrodo pagalba braunasi iš išorės. Kabinasi už tų mano savasties elementų, kurie tikrai ne iš Dievo Tokia kaip pagalbos pagunda, traukimas užmegzti ryšį. Atsisakai... Kai pakalbu su artimu žmogumi, kuris nori gilintis labiau į krikščionybę, yra praktikuojantis. Kunigas liepia nelysti gilyn. Vykdyti tai ką skelbia bažnyčia ir tiek. Pagasdina kad jūs net neįsivaizduojat kokiais neįtikėčiausiais būdais nelabasis apsireiškia. Todėl nelyskit gilyn. Pats kunigas man pasirodė labai artimas, mąstantis žmogus. Visai patinka ( iš dalies) ką jis sako per pamokslus, įžvalgos gan gilios. Bažnyčioje išdėliojo visą savo biblioteką ir išdalino parapijiečiams. Ten buvo pakankamai rimtų knygų. Iš rytų filosofijos ir pan, dabar tikslių nepamenu. Pagalvojau, Vau! Bet tas atgrąsymas nelysti katalikui giliau į katalikybę man nesuprantamas.
Natūralu, kad šiais laikais taip stipriai išplito New Age'as. Tai buvo atsakas dogmatiškai sustabarėjusiai religijai, kuri ne visada gali duoti pilnus atsakymus. Mano nuomone, New Age'as toliau populiarės, kol galų gale bus atsigręžta į Vedas. Man sunku vertinti kitus žmones, sunku suprasti, kodėl jie taip lengvai pasimauna ant akivaizdžių dogmų ar sektų (intelekto stoka, psichologinės traumos ar kas), bet tikrai manau, kad pasiekus tikrai neaukštą lygį tos visos nesąmonės turi atkristi. Kažkoks ryšys su Dievu, dalinis tiesos matymas pasireiškia daug anksčiau nei rimčiau prasivalo ydos.Todėl atėjus vandenio erai pagrindinis iššūkis ir gula ant visų konfesijų organizacijų, jos pradės byrėti. Vėl kartosis ta pati istorija. Jėzus atėjo iš pamatų reformuoti buvusią dvasininkijos sistemą. Ją išardyti. Už kurios slėpėsi elitas. Na nepavyko. Sistema tik pakeitė veidą. Bus kitas bandymas...Taip, čia galima sakyti bulšitas. Pamatysime. Bet, kad jau matoma. Tik tiek, kad tai nebus ramūs laikai visiems, palies kiekvieną iš mūsų asmeniškai. Nebus savų ir teisesnių, turinčių blatą danguje. Pastebėjau, kad keičiasi ir diktavimų stilius. Seniau, maždaug prieš 50 metų New Age buvo akcentuojamasi į metafiziką, kosmologiją. Į klausimus, kuris dvasinis kelias teisingesnis, jų skirtumus, pakankamai aiškiai bet tolerantiškai buvo išdėstoma kas ir kaip. Dabar kai prisikūrė tiek daug New Age srovių, žmonės klausia, tai kuri srovė tikra, kuri feikinė. Buvo aiškiai atsakyta, kad nebus tai atskleidžiama tiesiogiai. Akseleruokite savo intuiciją, nebijokite nudegti, kad vėl netaptumėte teisiųjų bendruomenė, gavę palaiminimą. Šansas elitui pasislėpti po Dievo štampu.
Nelabai suprantama man, Viliau. Kuo blogai gilintis į savos konfesijos mokymą. Juk nenueinama toliau Biblijos. Žmogus sako, jaučiu kad kažkas ne taip. Prašom paaiškinti, kunige šias biblijos eilutes. Žmogui kyla natūralūs klausimai. Mokymosi etapas einant prie esmės. Nesiveliant į abstrakčius svaičiojimus apie demonus ir pan. Elementarūs atsakymai, diskusija vengtina. Koks dar kitoks gali būti gilesnio studijavimo principas. Ir kas yra paprasti ir nepaprasti žmonės. Skirstymas į labiau pažinius Dievą ir ne? Būtent vakarų kultūra šiuo skirstymu ir paremta, kurią reikia kvescionuoti. Šiame momente užgimsta , o vėliau tampa toleruojama elitizmo idėja. Rytuose negyvenau, negaliu atsakyti. Visi žmonės tik žmonės. Visi siekia to paties, tik skirtingais būdais. Bet atsiranda elitas, kuris apibrėžia ribas kiek tu gali paprastas žmogau pasiekti. Nekalbu apie iniciacijas, mokytojus ir mokinius. Kalbu apie pasinaudojimą šiais principais. Šių terminų įvaizdžiu kuriant elitą. Iš principo daugelis tikėjimo srovių to neišvengė.Iš vienos pusės krikčionybė/katalikybė daug ką tyčia slepia, iš kitos - paprastam žmogui lįsti į pavojingus ryšius su neaiškiom būtybėm tikrai nereikia.
Natūralu, kad šiais laikais taip stipriai išplito New Age'as. Tai buvo atsakas dogmatiškai sustabarėjusiai religijai, kuri ne visada gali duoti pilnus atsakymus. Mano nuomone, New Age'as toliau populiarės, kol galų gale bus atsigręžta į Vedas. Man sunku vertinti kitus žmones, sunku suprasti, kodėl jie taip lengvai pasimauna ant akivaizdžių dogmų ar sektų (intelekto stoka, psichologinės traumos ar kas), bet tikrai manau, kad pasiekus tikrai neaukštą lygį tos visos nesąmonės turi atkristi. Kažkoks ryšys su Dievu, dalinis tiesos matymas pasireiškia daug anksčiau nei rimčiau prasivalo ydos.
Gilintis nėra blogai, bet viskam turi ateiti savas laikas. Pavyzdžiui, vaikams žaisti su degtukais juk draudžiama. Nerekomenduoja dirbtinai išlaisvinti kundalini energiją, nors egzistuoja įvairios praktikos tam. Katalikybės draudimas lįsti giliau į tam tikras praktikas irgi iš dalies yra dėl saugumo, nors, žinoma pagrindinis tikslas yra apriboti žmonių tobulėjimą.Nelabai suprantama man, Viliau. Kuo blogai gilintis į savos konfesijos mokymą
Taip, vieni labiau pažinūs už kitus. Žinoma, elitas tą skirtumą dar labiau skatina, bet visgi skirtumai egzistuoja. Mano akimis, tas yra akivaizdu. Kažkur esu skaitęs, kad daugumai žmonių ši reinkarnacija visiškai nėra skirta dvasiniam tobulėjimui. Įvertinus milijonus reinkarnacijų, reikalingą sukriti (gerų darbų bagažą, kuris atveria akis dvasingumui), tai yra labai logiška.Ir kas yra paprasti ir nepaprasti žmonės. Skirstymas į labiau pažinius Dievą ir ne? Būtent vakarų kultūra šiuo skirstymu ir paremta, kurią reikia kvescionuoti. Šiame momente užgimsta , o vėliau tampa toleruojama elitizmo idėja. Rytuose negyvenau, negaliu atsakyti. Visi žmonės tik žmonės. Visi siekia to paties, tik skirtingais būdais. Bet atsiranda elitas, kuris apibrėžia ribas kiek tu gali paprastas žmogau pasiekti.
Nuomonių visada bus įvairių, jos apribotos mūsų ydomis ir ribota patirtimi. Neturėti nuomonės, nevertinti neįmanoma, nes tik suvokę patirtį mes galime kažko išmokti. Taigi turime padaryti išvadas, nors tuo pat metu turime suprasti, kad jos jokiais būdais nėra baigtinės. Čia ir prasideda bėdos su netikru ego...Tik noriu pasakyti kad yra labai įvairių nuomonių. Čia pagrindinė problema, kad kiekvienas iš mūsų tariamės sau turintys aukštesnį tiesos potencialą už šalia esančiojo. Kad yra galutinė (mano) tiesa, kurią reikėtų pripažinti. Tai to paties ego darbeliai. Šitaip nutraukiamas dėmesys nuo paties bhakti.
Suprantu idėją. Viršesnio geresnio galbūt ir nebus, bet kaip niekas nepakeis Dievo, taip niekas nepakeis Vedų. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais sintetiniai drabužiai turi pranašumą prieš natūralius audinius, bet didžiąją laiko dalį dauguma žmonių dėvėtų natūralų pluoštą. Kai kuriais atvejais, maišytas audinys yra puiki alternatyva, nes išlaiko natūralias savybes, bet prideda tvirtumo. Aš manau, kad New Age'as iš esmės ir atlieka tokio drabužio funkciją šiais laikais. Ir visgi aukso amžiuje žmonės daugiausiai dėvėtų šilką ir medvilnę. Taip ir turint daugiau bhakti ir ramesnį protą nebėra prasmės blaškytis. Bet kol žmonija iki to prieis, galbūt baigsis tas aukso amžiusBet ką akcentuoja ateinantis vandenio amžius. Nebus viršesnio nė vieno mokymo. Įskaitant ir pačius NA mokymus. Būtent individualus kelias per, galime pavadinti bhakti, taps svarbesnis.
Bijau sumeluot, ar Sadhguru Šivos garbintojas, ar impersonalistas, bet lyg ir vienas iš jų. Manyčiau toks ir pagrindinis skirtumas. Aš matau daug panašumų, tiesiog Donatas labai akcentuoja bhakti, o Sadhguru veda paskaitas plačiai auditorijai apie viską.Galiu valandų valandas klausytis sadhguru, OSHO, Robert Adams ir kitų praktikų įgarsinimų. Jie tas pačias Vedas, mano galva pažino visiškai kitaip. Iš minėtų pavyzdžių susidariau nuomonę kad Vedos suteikia labai plačias galimybes vystytis asmenybei.
Sausa kogika tik susiaurina, nuskurdina požiūrius. Man visai nesvarbu ar pakeis kas nors Vedas ar ne
Už skirtingų dvasinių kelių galų gale stovi asmenybės. Kuo jos aukštesnio lygio - tuo jos panašesnės tarpusavyje. Aukšto lygio vaišnavas visada bus ir geras filosofas. Pasirinkdami dvasinę kryptį mes daugiausiai renkamės pagal tai, kas priimtina mūsų prigimčiai, bet reikia turėti ir pajautimą, kuri dvasinė mokykla veda tiesiausiai į tiesą, atmetus mūsų prigimtį.Galbūt dėl (tik mano nuomonė) platesnio požiūrio, kadangi mėgsta pateikti sąsajas, dažnai cituoja ne vedinius šaltinius. Vaišnavas labai norės remtis tomis pačiomis vedomis, kad advaita yra paklydimas.
Suprantu momentą. Neturiu žinių gerai išaiškinti, ar tai daugiau ISKCON'o problema, ar tai - agregoras, susidaręs tarp nepažengusių vaišnavų, ar dar , greičiausiai, kita problema. Galų gale ir Donatas pakeitė vaišnavizmo kryptį. Nemanau, kad pažengę vaišnavai turėtų ortodoksiškumo neigiama prasme. Donatas iš esmės nėra ortodoksiškas, Sudaršan nėra, jei aš kada būčiau tikras vaišnavas, irgi nebūčiau. Tai asmenybių klausimas, ne pačio vaišnavizmo.Man atrodo išjautimas bhakti savoką, kaip patį principą gilėja, bet tuo pačiu vis labiau juntamas ortodoksiškumas šiame vaišnavų kelyje mane veikia kiek kitaip. Tiesa sakant nelabai pagaunu principo kaip su ortodoksiška nuostata studijuoti transcendentinį mokslą ir nematyti tarp šių sąvokų prieštaros.
Sunku pasakyti, kaip tai įvyksta, bet besikeičiančios jugos rodo, kad žmonija gali. Įdomi tema, galima sieti su krikščionybės rojaus ir uždrausto vaisiaus motyvu, bet tikslaus atsakymo, kaip tai vyksta aš neturiu ir turbūt mažai, kas turi.Ar gali nutikti kažkas blogo žmonijai, rasei, individui esančiam aukščiausiame dvasinio pažinimo, moralės taške ir turint autoritetingiausią mokymą?