Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Dvasia ir neribotumas

06 Kov 2020, 13:18

Kaip Kūrėjas, sukūręs milijardus galaktikų gali įsikūnyti avataru. Galėtų bet tik labai save apribodamas.

Iš vaišnavų filosofijos požiūrio taško, Aukščiausioji Būtybė yra begalinė realybė, pirmapradis visų kitų realybių šaltinis. Ji turi tris aspektus: būties, žinojimo, ir džiaugsmo. (sat, čit, ananda). Tai reiškia, kad Ji yra sąmoninga, Ji yra Sąmonė (advaja-gjana-para-tattva, aukščiausioji realybė, kuriai būdingas nedualus žinojimas arba sąmonė). Ta Didžioji Sąmonė yra visų galių, visų energijų savininkas. Visi Jo norai gali būti išpildyti. Galios skiriamos į dvi pagrindines rūšis: vidinė galia ir išorinė galia. Iš tikro, kaip sako vaišnavų filosofija, yra tik viena aukščiausioji vidinė galia, o išorinė galia yra jos skleidinys, jos pasireiškimas. Taigi, ta Neribota Sąmonė, Neribota Realybė, savyje, per savo vidinę galią, per būties, žinojimo ir džiaugsmo aspektus, sukuria vidinius pasaulius ir santykius, vidines asmenybes, su savybėmis ir bruožais, bei visais įmanomais patyrimais: regimu, girdimu, liečiamu ir t.t. ir visais jausmais jų tyroje formoje. Tų asmenybių ir vidinių manifestacijų yra nesuskaičiuojamai daug, neribotai daug, ir jų galimybės taip pat nėra ribotos (materialiu laiku, erdve ir pan.). Taigi, visos šios vidinės manifestacijos nėra ribotumo pasireiškimas, apsiribojimas, bet atvirkščiai, tai išsiplėtojimas, Aukščiausios Realybės esmių išsireiškimas. Tada, iš tos amžinos aukščiausios realybės, iš vidinės galios išreikštų amžinų Dievo pasaulių ir amžinų Dievo Asmenybių, tos Asmenybės nužengia į išorinės galios sukurtas kūrinijas, kad išorinėse kūrinijose esančios sielos galėtų Jas pažinti. Tas nužengimas ir vadinamas "avatara", "nužengiantis". Dievo Asmenys nužengia ne apsiribodami, bet tokie kokie yra, neriboti, per vidinę dvasinę galią. Tai aprašo Bhagavad-gita. Todėl Jų galimybės yra neribotos. Pvz. sakoma, kad Dievo Asmuo gali būti matomas kiekviename atome ir pan., visiškai nėra jokio ribotumo, Jis nevaržomas erdvės, ar laiko, ar dar kažko.

Jeigu Dievas būtinai turėtų neturėti formos, išvaizdos, veiklos, tada Jis apsiribotų; su tokiom sampratom mes Jį bandome apriboti, kad Jis tik beasmenis, beformis, neišreikštas. Bet visų priežasčių priežastis negali turėti mažiau negu efektai. Ji būtinai yra visu kuo pilnesnė.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Dvasia ir neribotumas

06 Kov 2020, 14:54

Įsivaizduokime, kad egzistuoja tik Beribė dvasinė Būtis, be materialių kūrinijų. Ji nėra vidujai statiška, bet dinamiška. Taigi, jeigu viduje savęs, Didžioji Būtis pasidaro pati sau matoma, tai ne apsiribojimas, tai jos galių išreiškimas, išsiplėtimas. Tokiu būdu, tai kas matoma, girdima ir pan., dvasinėje būtyje nėra apsiribojimai. Tai galių ir esmių manifestacijos.

Toliau, ateiti dvasiniu pavidalu į savo paties sukurtas materialias kūrinijas ir savo paties sukurtą laiką, Dievui, kuris yra virš laiko ir virš kūrinijų, nieko nevaržomas ir visagalis, nėra jokių problemų ir apsiribojimų. Mes esame riboti, todėl mūsų percepcija yra ribota. Dievas yra neribotas, tiesiog mūsų percepcija negali visko apimti. Bet mes patys esam viena iš Jo galių manifestacijų, ir bendravimas tarp Jo ir mūsų yra viena iš Jo galių manifestacijų. Taigi, mes sutinkame ne Dievo apsiribojimą, bet Jo galių plėtojimąsi, manifestacijas.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Dvasia ir neribotumas

07 Kov 2020, 14:27

Čia aiškiai parodytas žmogiško mąstymo ribotumas lyginant su Apreiškimo tiesa.
Gal kas gali aprašyti kuo vakarų filosofija naudinga religijai ir kuo kenksminga?
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Dvasia ir neribotumas

08 Kov 2020, 08:01

Sudaršan, aš jūsų pateiktose įžvalgose neįžvelgiu jokios prieštaros. Bet kokį reiškinį, kaip ir Dievo aspektą, galima suvokti, aprašyti visiškai skirtingai, kartais ir prieštaringai. Ir abu teiginiai tam tikra prasme bus teisingi, dėl kalbos, žodžių ribotumo. Kalba nuskurdina, neįgali perteikti Dievo apibrėžimo. Priešingu atveju ji turėtų būti turtingesnė už patį Dievą. Jeigu aš esu dvasinė būtybė, Aš esu Esatis, vedose tikriausiai atitiktų dživa. Tai dabartinėje pozicijoje, įsikūnijime, aš esu sąmoningas Aš, atliekantis tik tam tikrą rolę šiame gyvenime. Esu labiau ribotas, pradžiai jau vien susaistytas gunų. Žvelgiant energetiškai, vibruoju žemesniame dažnių spektre, materijoje. Iš šio taško Dievo asmens pažinimas yra per skurdus pilnai jį suvokti. Be jokios abejonės Dievas yra sąmoninga būtybė, vadinasi suvokianti save, turinti ir asmeniškumą. Taip pat begalybę saviraiškos formų. Akivaizdu ir suvokianti visai kitais masteliais, nei mes galime bandyti tai suprasti. Pritariu, kad bet koks jo avataras, žinomas žmonijai tai tik viena iš manifestacijų, bet ne visos kartu. Tą aš turėjau galvoje apie "ribojimą" Galima tai įvardinti ir kaip galimybę. Gal būt Didžioji sąmonė, Kūrėjas, eonuose galaktikų, šią akimirką nužengia tūkstančiais avatarų, neįsivaizduojamomis formomis. Bet mes esantys įsikūnijime, šioje Žemėje turėtume suprasti kad gavome tik labai ribotą Jo pažinimo galimybę. Ir tai yra daug daugiau nei galime suvokti ką mums bandė perduoti Krišna ar kt.
Dievo aprašymo nesutalpinsime į Vedas, Bibliją ar kitus šventraščius. Vadinasi ir tiesos apie jį nėra galutinės. Esu laimingas, kad turiu ir tokią galimybę. Ir tiek man per daug. Džiaugiuosi, kad neradau tiesos, neturiu galutinio požiūrio, kaip tuomet vyktų augimas, transcendencija...
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Dvasia ir neribotumas

08 Kov 2020, 10:18

Supratau. Taip, Šrimad Bhagavatam pasakyta, kad visos inkarnacijos yra arba pilnutinės Krišnos dalys, arba tų dalių dalys. Ta prasme, iš tikro, kai kurie avatarai neparodo visų Bhagavano savybių. Krišna tame posme vadinamas Pačiu Bhagavanu - Bhagavan Svajam.

Šrimad Bhagavatam 1.3.28

ete cāṁśa-kalāḥ puṁsaḥ kṛṣṇas tu bhagavān svayam
indrāri-vyākulaṁ lokaṁ mṛḍayanti yuge yuge

Mes žinome dvi Svajam Bhagavano formas - Šri Krišna ir Šri Krišna Čaitanja Mahaprabhu. Apie kitas, nežinomas, nematytas, net negalvoju. Anksčiau galvodavau, kad dar kažkas galėtų būti, ir "kaip čia apsiriboti viena forma?". Bet esmė tame, kad jeigu turimas ryšys su Svajam Bhagavanu, turimas ryšys su visomis Jo galimomis formomis. Svarbu yra išpildyti to amžino ryšio su Dievu galimybę, kuri glūdi mūsų sieloje. O apie kitų Svajam Bhagavano formų galimybę mūsų dvasiniai mokytojai nekalba, vadinasi, tai nėra svarbu, arba tokios galimybės net nėra. Yra be galo daug inkarnacijų, bet Svajam Bhagavanas Šri Krišna - vienintelis ir nepakartojamas.

Bhakti srityje svarbu pasišventimas kažkuriai Dievo formai. Kitaip nebus giliausio santykio.

Srila Bhaktivedanta Narayana Maharaja, "Going Beyond Vaikuntha", https://www.purebhakti.com/resources/eb ... untha/file

"When Brahmā stole the gopas and calves and Kṛṣṇa Himself became all of them, He took on the same nature as all the boys and calves. He also became the sticks, blankets, everything – all were Kṛṣṇa Himself, and none were different from Him. Brahmā personally experienced this:

durvitarkyā hi sā śaktir adbhutā parameśvarī
kintv asyaikānta-bhakteṣu gūḍham kiñcin na tiṣṭhati
Bṛhad-bhāgavatāmṛta (2.4.165)

"Although Bhagavān’s potency is wonderful and inconceivable, it
is not a secret to His exclusive devotees."

But devotees do not keep the same feelings for all of those mūrtis. If they do, then their sentiment will not be perfected. If we see Them all as equal, then will we treat those sticks which Kṛṣṇa became the same as the original form of Kṛṣṇa Himself? Rāmacandra, Nārāyaṇa, Nṛsiṁha, Vāmana – Kṛṣṇa is one with all of Them. So an ordinary man, a neutral person, will consider Them all equal, just as one may consider that all tulasī leaves are equal: which one is smaller or bigger, which one has holes in it, which are dry, wet, or immature doesn’t matter; all are equal. Similarly, those who are neutral say, “For us, all Vaiṣṇavas are equal. We don’t consider who is an uttama-bhāgavata, madhyama-bhāgavata or kaniṣṭha. We see only that they are all Vaiṣṇavas. They all wear saffron cloth, apply tilaka and take harināma, so for us they are all representatives of Bhagavān.”

Some people speak like this, but in bhagavad-bhakti, such neutrality is not desirable. In bhakti there should be exclusive feeling for one mūrti. Kṛṣṇa, Rāma, Nṛsiṁha, Nārāyaṇa – They are all one, but for a devotee one favourite deity (iṣṭadeva) must come. Then there can be perfection in bhajana. Otherwise, the vision that all are equal and that all are one from the viewpoint of tattva is correct, but from the viewpoint of worship (upāsanā), there are some shortcomings in it."
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Dvasia ir neribotumas

08 Kov 2020, 10:47

Nesugebėčiau, sudaršan diskutuoti remiantis vedinėmis žiniomis. Einame kažkiek skirtingais keliais ir savaime suprantama skirtinguose pažinimo etapuose. Svarbu kad žinome kur einame ir ką turime nuveikti, pažinti.

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių