Puslapis 67

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 09 Kov 2020, 20:42
Aidas
Gyvenimo būdo keitimas jau asketika. Šiuo atveju pasiekiamos gilesnės žinios, galima labiau koncentruoti protą.
Tačiau dauguma filosofijos sričių yra diskursyvios, nereikalaujancios asketizmo. Ir vis tik jos turi savo etiką. O tai jau geriau, nei aklas materializmas.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 09 Kov 2020, 21:03
Vilius
Viliau, prašau, parašykite aiškiau.
Rasote, kad filosofija padėtų visuomenei tobulėti ir tuo pačiu metu rasote, kad neverta tikėtis filosofijos pagalbos.
Rašiau, kad neverta tikėtis didelės pagalbos :)  Šiuolaikinėje visuomenėje didesnei daliai žmonių filosofija būtų panašu į pradedančiųjų bandymą medituoti nesiprausus. Kodėl - aprašiau ankstesniame komentare. 

Neramus protas - kaip banguojantis vanduo. Galima, kiek nori su pagaliu lyginti bangas - savo atvaizdo nepamatysi. To paties būtų verti neramaus proto padiktuoti filosofiniai išvedžiojimai. 

Kita vertus, didžioji dalis žmonių net neprieina iki didesnės problemos analizavimo platesniu rakursu, ką jau kalbėti apie filosofinius išvedžiojimus, todėl kalbėti apie filosofijos naudą šiandieninėje visuomenėje reikėtų labai atsargiai. 

Universitete nepastebėjau, kad filosofijos kursas būtų praplėtęs grupiokų sąmonę. Kažką pasiėmė nebent tie, kurie ir taip turėjo platesnį požiūrį. 

Jei kalbėti apie filosofiškumo skatinimą, tai visų pirma reikia atsisakyti vienpusiško požiūrio diegimo, kuris yra brukamas per medijas. Artimiausiu metu to tikrai nebus.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 09 Kov 2020, 21:06
Vilius
Gyvenimo būdo keitimas jau asketika. Šiuo atveju pasiekiamos gilesnės žinios, galima labiau koncentruoti protą.
Tačiau dauguma filosofijos sričių yra diskursyvios, nereikalaujancios asketizmo. Ir vis tik jos turi savo etiką. O tai jau geriau, nei aklas materializmas.
Į tokias filosofijas polinkį turi tik tam tikras siauras sluoksnis žmonių :) be prigimtinio polinkio, kurio iš esmės visuomenėje nėra, net nelabai verta kalbėti apie tų filosofijų atšakų naudą visuomenei. 

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 09 Kov 2020, 21:08
Aidas
O Jūs, Viliau, matote didelę pagalbą religijoje? Ar kur kitur?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 09 Kov 2020, 21:10
Aidas
Gyvenimo būdo keitimas jau asketika. Šiuo atveju pasiekiamos gilesnės žinios, galima labiau koncentruoti protą.
Tačiau dauguma filosofijos sričių yra diskursyvios, nereikalaujancios asketizmo. Ir vis tik jos turi savo etiką. O tai jau geriau, nei aklas materializmas.
Į tokias filosofijas polinkį turi tik tam tikras siauras sluoksnis žmonių :) be prigimtinio polinkio, kurio iš esmės visuomenėje nėra, net nelabai verta kalbėti apie tų filosofijų atšakų naudą visuomenei. 
Mokant mokykloje prasiplestu.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 09 Kov 2020, 21:19
Vilius
O Jūs, Viliau, matote didelę pagalbą religijoje? Ar kur kitur?
Pažengę dvasininkai neabejotinai atneštų daug naudos. Pati religija - vargiai, žmonės šiais laikais nelabai pajėgūs suprasti šventraščių.
Vaišnavizmas Lietuvoje padarė didžiulį teigiamą impulsą. Anantara ir kiti mokytojai veda tikrai geras paskaitas pasauliečiams.
O kas liečia trūkumus ir problemas, visada turėjau tokią nuomonę, kad religijos per mažai dėmesio skiria filosofijai :) Bet čia labai plati ir gana sudėtinga tema

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 09 Kov 2020, 21:25
Aidas
Pagal Vedas dharmos dabar tik 25 procentai.
Ką veikia likę 75 procentai?
Kur orientuotis ateistams?
Kurios religijos mažai dėmesio skiria filosofijai?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 08:48
Vilius
Mokant mokykloje prasiplestu.
Trumpa replika :) pramokę mąstyt vaikai pradėtų klausti, kodėl istorijos vadovėliuose Vytautas  užkariavęs kitas tautas iki Juodosios jūros - didvyris, o kryžiuočiai - blogi? 

Žinoma, daug klausiančių nebūtų, galų gale reikia išdrįsti pasakyti, kad karalius nuogas. Tam reikalinga maištinga siela, tokių, ypač tarp mergaičių, nėra daug. Filosofinis, analitinis mąstymas stipriai kertasi su švietimu. Įvedus filosofiją į programą, reikėtų keisti ir visą švietimo sistemą. 

Kur orientuotis ateistams?
Į juslių ir ego tenkinimą, žiurkių lenktynes :) To moko sistema, o galų gale to užsinori ir patys žmonės. Suformuotą suaugusį žmogų sunku pakeisti, ši reinkarnacija daugumai apčiuopiamos naudos, deja, neatneš. 

Kurios religijos mažai dėmesio skiria filosofijai?

Turbūt visos  nepakankamai. Kitaip nebūtų susiskaldymo tarp skirtingų konfesijų tikinčiųjų, Krišna nebūtų katalikų laikomas velniu ir t.t. 

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 09:01
Aidas
Gerai parasete, Viliau.
Tik aš ateistų taip kategoriškai nenurasyciau.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 13:29
Aidas
Gal kas gali pasakyti, kodėl atradus matematikos ar fizikos teoriją ant popieriaus, savo mąstymu, ši teorija galioja visuotinai ir būtinai. Nebereikia tirti visų empirinių objektų, galvoje atrasta teorija be išimties galioja visiems empiriniams objektams.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 15:32
sudaršan
Matyt, protas sugeba įžvelgti dalį dėsnių, pagal kuriuos veikia ši matuojama objektiška sfera.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 15:43
Aidas
Ačiū, Sudarsan.
Mano nurodytu atveju nėra stebima objektų sfera. Matematikoje ar teorinėje fizikoje mastomi abstrahuoti vaizdiniai. Ir nustačius dėsningumus jie galioja objektų sferai. Pavyzdžiui, Pitagorui įrodžius savo teoremą ant popieriaus niekam nebereikia matuoti visų objektyvių trikampių. Teorema galioja visur. Prieš tai Pitagoras objektų sferos netyrė.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 15:55
sudaršan
Protas kad mąstytų vis vien turi remtis savo turima šio pasaulio patirtimi. Ir pats grynasis protas, kuris yra tam tikras elementas šiame pasaulyje, šioje egzistencijoje, tikriausiai irgi turi savo funkcionavimo principus ir galimybes. Panašiai kaip kompiuteris turi savo galimybes, ir sugeba teisingai paskaičiuoti, taip ir mūsų proto "kompiuteris" sugeba kažką pamąstyti ir paskaičiuoti, kas galioja tai pačiai sferai, kurios elementas yra protas.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 15:58
Aidas
Puikus atsakymas.
Ką manote apie skaičius matematikoje? Objektų sferoje jų nėra.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 16:09
sudaršan
Kiekybiškumas ir skirtingi objektai ("vienetai") objektų sferoje yra. Pvz. pasiimk krūva akmenukų, ir gali dėlioti elementarią sudėties ir atimties aritmetiką: du akmenukai plius du akmenukai gaunasi keturi akmenukai.

Tada objektų kiekybei duodi simbolius 1, 2, 3, 4... ir t.t.

Tada jau kai išvystai matematinį instrumentarijų, savo matematiniame mąstyme gali atitrūkti nuo objektų pasaulio, bet skaičiavimas ir matavimas pritaikomi būtent objektų pasauliui ar proto pasauliui. Dvasinis pasaulis yra nematavimo nematuojama sfera.

Prisiminus tris žinių šaltinius:
1. Jutiminis patyrimas
2. Apmąstymai
3. Transcendentiniai šaltiniai

Grynoji matematika, teoretizavimas patenka į 2 šaltinį. Jis gali kažkokį žinojimą duoti. Apmąstymais galima aprėpti plačiau negu turimas jutiminis patyrimas ir nuspėti kažką už jutiminio patyrimo ribų. Taigi, apmąstymai yra žinių šaltinis. Jeigu apmąstymai nesugebėtų generuoti žinių, tai nebūtų žinių šaltinis, o būtų tiesiog priedas prie jutiminio patyrimo.

Prisiminus 5 žinojimo lygmenis, matematika ir logika patenka į 1 lygmenį. Su matematika moralės tikriausiai neišmąstysime.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 16:13
Aidas
Va tame ir klausimas - objektų ar proto pasauliui.
Žinoma, matematikoje moralės nerasime.
Gamtos desniai priklauso objektų ar proto pasauliui?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 17:44
sudaršan
Dėsniai turėtų priklausyti proto pasauliui. Kas kaip ir rodytų, kad viskas sukurta proto. Todėl visos sąlygos suformuluotos proto.

Visos egzistavimo sąlygos sukurtos proto, ir objektai sukurti proto. Todėl mažas protas gali tuos du lygmenis - protinį ir jutiminį/objektinį - kažkiek skaityti.

Dar vienas dalykas, protas negali veikti tuštumoje. Kaip suprasti, kas yra objektai pačiame prote? Pvz. mintis ar skaičiaus suvokinys. Dėsnio suvokinys. Kas tai yra?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 18:30
Aidas
Mintys, skaičiai kaip suvokiniai yra sąvokos, o mastomas dėsnis yra kategorijų derinys.
Protas be objektų yra tuščias. Objektai be stebėjimo protu yra chaotiški.
Jūsų pavyzdyje su akmenėliais jie pradžioje chaotiški. Vėliau isskiriama kiekybė, jos skirtumai. Po to sudaroma skaičiaus sąvoka ir ji įvardijama. Toliau galima dirbti vien tik protu.
Jei gamtos dėsniai būtų tik objektų sferoje, o žmogaus sąmonė juos tik atspindėtų, reikėtų pastoviai tikrinti kiekvieną reiškinį, nebūtų galima įrodyti visuotinio dėsnio.
Jei tarti, kad protinės suvokimo formos yra žmoguje ir tereikia tik atrasti dėsnius, strukturizuojancius objektų sferą, tai nebūtina tikrinti visų objektų ir toks dėsnis galioja visuotinai, nepriklausomai nuo konkretaus patyrimo.
Ką manote?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 19:13
sudaršan
Taip, dėsniai įžvelgiami protu. Dėsniai galioja visuotinai. Tai tam tikra prielaida, kuri pasiteisina fizinėje realybėje. Na ir apskritai, dėsnis yra dėsnis, tai kaip įprastai viskas vyksta. Pvz. teisingumas irgi yra tam tikras dėsnis, teistai supranta, kad teisingumas niekada nepažeidžiamas. Iš kitos pusės, yra ir kažkas aukščiau už teisingumą.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 10 Kov 2020, 19:33
Aidas
Tuomet neitikinamai atrodo materialistu tezė, kad žmogaus sąmonė tik atspindi objektų sferą ir iš to daro išvadas.
Žmogui įgimtas paslaptingas protas, kuris strukturizuoja objektų sferą. Žmogus nėra tik baltymų mišinys.
Ir tai, kaip matom, galima prieiti filosofijos pagalba.
Žinoma mes čia trumpai ir apytiksliai panagrinejome.
I.Kantas tą išsamiai padarė.
Vedos paaiškina žymiai išsamiau. Subtilaus kūno elementai susiję su grubiaisiais.
Bet čia norėčiau diskutuoti vakarų filosofijos rėmuose.