• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 7
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

07 Geg 2019, 08:02

Nesu didelis žinovas. Bet bendras bruožas toks. Pasiuntiniai gauna naujai, labiau suprantamus, nei tradicinius mokymus iš dvasinės karalijos. Mokytojai įsivardija kas tokie esą. Jėzus, Buda, ar Šiva, jų labai daug Šioje vietoje, aišku, keista. Tai galima sakyti pirmas laiptelis atmesti šią idėją. Jei ne, įdomiau pats turinys. Jis labai skiriasi. Tas pats mokytojas per skirtingą pasiuntinį kalba labai skirtingai. Vienur aiškinamos priežastys tam tikros situacijos, pvz nuopolio. Akcentuojama kvescionuoti savo dualistinę sąmonę. Kitur tas pats mokytojas jau akcentuojasi tik į pasaulio gelbėjimą, karmos deginimą. Skiriasi pati nuotaika. Daugybė pasauliečių savaime, suprantama uždavinėja įvairius klausimus, kurie mažai ką bendro turi su vidiniu jų pasauliu. Gauna atsakymus. Dominuoja Meilė, darbas su energijom, ego, čakros, nušvitimas. Ko daugiau reikia? :) Aš studijuoju, praktikuoju pagal vieno pasiuntinio/autoriaus knygas. Man jos atrodo gilios, pakylėja. Susitikinėju su nedidele grupe tuo pačiu užsiimančių. Kai nuo besaikio kontenpliavimo pradeda trūkinėti saugikliai, atsitraukiu. Nes ydos man brangesnės už didesnį suvokima. Tas pats kompromisų kelias. Sunkiai atiduodu, sunkiai ką gaunu. Paskaitau BhagavadGita, kitų konfesijų mokymus. Žodžiu mixas -NewAge'as :)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

07 Geg 2019, 19:11

Įvedžiau į youtube "new age" - tai meta praktiškai vien negatyvią informaciją apie šį judėjimą, o to kažkaip nesitikėjau. 

Aš asmeniškai nesu prieš teosofiją, kuri iš dalies padėjo pamatus New Age'ui. Visgi mokytojų švaros nebuvimas bei specifinė energetika man tikrai kelia įtarimų, kad energetiniu lygmeniu New Age'as yra labai nešvarus kanalas, turintis sąsajų gal net ir su satanizmu. Youtube nemažai informacijos, komentarų apie žmonių nekokias patirtis šiame judėjime. Žinoma, negatyvo ir apie vaišnavizmą galima pririnkt, bet visgi tai labai skirtingi dalykai.

Dar kartą akcentuosiu patį energetinį kanalą, nes informacijos prasme New Age apjungia ir daug tiesos.

Kai nuo besaikio kontenpliavimo pradeda trūkinėti saugikliai, atsitraukiu. Nes ydos man brangesnės už didesnį suvokima. Tas pats kompromisų kelias. Sunkiai atiduodu, sunkiai ką gaunu. Paskaitau BhagavadGita, kitų konfesijų mokymus. Žodžiu mixas -NewAge'as [img=15x17]http://forumas.bhaktijoga.lt/images/smi ... _smile.gif[/img]
Geras momentas. Galvoju, kad potraukis tiesai yra vienas iš kertinių faktorių dvasinėje praktikoje. Jei potraukio mažiau, mes visada liksim savo vietoje ir savo sampratoje. Nemažas dalykas yra vien tik tai suprasti, o dar daugiau - nors kiek tai pajausti. :) 
Net dauguma praktikuojančių į realybę žiūri per nedidelę rakto skylutę, nes tik ten siekia jų patirtys. Tai yra didžiuliai įspaudai, matyt, susiformavę per galybę gyvenimų. Kaip paukščiams realybė yra dangus, kaip žuvims - vanduo, taip mums - mūsų sampratos :) 
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

07 Geg 2019, 20:02

Viliau, net neabejoju kad atsiliepimai bus nekoki. Man pačiam mažai kas tinka. Esu išgirdęs tam tikrų istorijų iš buvusio ilgamečio Summit Lighthouse dalyvio. Nenoriu plėstis, bet iš tiesų tie komentarai daug tikresni už daugelį NewAge mediumų šaltinių :) Ir vis tik baimę reikia nugalėti žinojimu. Kim Michael knygas, padiktuotas iš Jėzaus aš laikau sau saugiomis ir atradimu. Tai jokiu būdu nesumenkina Induizmo ar abraominių religijų. Tiesiog šis naujasis judėjimas užpildė tam tikrą tuščią erdvę. Ko nesugebėjo išlaikyti tradicinės religijos. Nenoriu ir neturiu ką labai įrodinėti kitiems :)
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

12 Geg 2019, 06:41

"Žmonės patys nori susikurti savo tikėjimą, susikurti įvairiausių komforto zonų, ir yra labai didelė visko pasiūla. Kaip pagerinti sveikatą, kaip pagerinti santykį su anapusybe ir panašiai“

https://www.15min.lt/m/id/gyvenimas/pok ... 40-1141878
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

21 Geg 2019, 17:08

Kažkada verčiau vieno filosofo straipsnį, tik dalį išverčiau:

http://www.newdualism.org/papers/J.DePoe/dualism.htm
Dualizmo gynyba

(pirmoji vertimo dalis)

Autorius: John M. DePoe
Western Michigan University

Substancijų dualizmas nėra tarp populiariausių teorijų  šiuolaikinėje filosofijoje. Tačiau, ne vienas svarbus šiuolaikinis filosofas laikosi nuomonės, kad savybių dualizmas (pvz. filosofai Thomas Nagel, Saul Kripke, Frank Jackson, David Chalmers) arba substancijų dualizmas (pvz. filosofai W.D. Hart, John Foster, David Braine, Richard Warner, Charles Taliaferro, Eleanor Stump, Richard Swindubrne, William Hasker) yra tiesa. Tačiau filosofijoje tiesa nenusprendžiama pagal teorijos populiarumą, bet pagal argumentus, kurie ją remia. Šioje esė pabandysiu pateikti argumentus, kurie remia substancijų dualizmą. Taip pat aptarsiu kontrargumentus dualizmui šios esė pabaigoje.

Ką turiu galvoje sakydamas "dualizmas"? Man, dualizmas tai teorija kad yra dvi skirtingos savybių klasės: materialios ir nematerialios. Jeigu šios atskiros savybės suprantamos kaip turinčios substancialią, ilgalaikę/patvarią egzistenciją, tada teorija gali būti vadinama substancijų dualizmu. Kiek liečia žmones, substancijų dualizmas reiškia, kad žmonės susideda iš dviejų sujungtų substancijų: materialaus kūno ir nematerialaus proto. Populiari alternatyva dualizmui yra monizmas, požiūris, kad egzistuoja tik materialios substancijos ir savybės. Mano dualizmo pagrindimas tam tikru laipsniu seka iš to, kad monizmas negali apibūdinti visų proto bruožų.

Pirmas žingsnis man pagrindžiant substancijų dualizmą būtų patvirtinti savybių dualizmą. Thomas Nagel savo garsiame straipsnyje "Į ką panašus buvimas šikšnosparniu?" parodo, kad yra neredukuojamas, subjektyvus, pirmo asmens pojūtis dėl to "į ką panašus buvimas tuo ar tuo", kuris negali būti pagautas iš objektyvaus, trečiojo asmens apibūdinimo. Saul Kripke tvirtina, kad fizinės ir mentalinės savybės negali būti identiškos, kadangi tai reikštų, kad identifikacija yra būtina, bet mes žinome, kad ši identifikacija nėra būtina. Savybių dualizmas seka taip pat iš Frank Jackson minties eksperimento apie Merę, super mokslininkę. Tame minties eksperimente, Merė yra super mokslininkė, kuri žino visus ir kiekvieną mokslo faktą su išsamiausiomis detalėmis, bet visą savo gyvenimą gyveno aplinkoje, kurioje tėra juoda ir balta spalvos. Vieną dieną, Merė tyrinėja savo juodą ir baltą aplinką, ir pamato kažką raudono, ir taip išmoksta kažko naujo (t.y. ką reiškia matyti raudoną). Todėl, pasaulį apibūdina daugiau negu trečiojo asmens perspektyvos moksliniai faktai - yra ir pirmojo asmens, subjektyvių, patirtinių faktų. Galiausiai, David Chalmers tvirtino iš to, kad įmanoma įsivaizduoti galimus zombių pasaulius, kad gali egzistuoti fiziniu požiūriu identiškas pasaulis mūsiškiam pasauliui, išskyrus tai, kad ten nebūtų sąmoningų žmonių, tik zombiai. Kadangi sąmoningi žmonės egzistuoja tikrame pasaulyje, kuris yra fiziškai identiškas su įmanomu įsivaizduoti zombių pasauliu, tikrame pasaulyje turi būti daugiau savybių negu tik fizinės .

Aš esu įsitikinęs, kad aukščiau pateikti argumentai už savybių dualizmą visi kažkiek iliustruoja kad materialios ir mentalinės savybės negali būti identiškos, pagal Leibniz neatskiriamų dalykų tapatumo dėsnį. Leibniz dėsnis teigia, kad visiems x ir y, jeigu x ir y turi visas tik vienodas savybes, jie yra identiški vienas kitam. Arba simboliais:

(x)(y)[(P)(Px↔Py) → (x=y)]

Šie argumentai nurodo į savybių dualizmą todėl, kad mentalinių reiškinių savybės negali  būti identiškos su materialiomis savybėmis. Nematerialios savybės įtraukia tokį mentalinį reiškinį, kaip pirmojo asmens perspektyvos patirtys. Šios patirtys nėra išdėstytos erdvėje, taigi, neturi fizinių savybių (elektrinio krūvio, masės, dydžio, ir t.t.), jos pateikia pačios save, ir jos yra prieinmaos tik iš pirmojo asmens perspektyvos. O iš kitos pusės, fizinės savybės, kurios charakterizuoja smegenis yra išdėstytos erdvėje, turi fizinius bruožus, nėra save pateikiančios ir nėra charakterizuojamos pirmojo asmens perspektyvos. Kadangi jokia fizinė savybė negali būti identiška su "ką reiškia būti sąmoningam" savybėmis, būtina postuluoti nematerialias savybes, kad paaiškinti šį mentalinį reiškinį.

John Searle pasakė, kad šie argumentai yra "juokingai paprasti ir gana lemiami" parodant, kad mentalinės patirtys negali būti redukuojamos į fizines savybes. Nebent kas nors norėtų neigti kad pirmojo asmens patirtys egzistuoja (įskaitant savo paties), atrodo, kad savybių dualizmas pateikia geresnį paaiškinimą nagrinėjamiems duomenims apie protą.

Vienas dalykas yra savybių dualizmas, o kitas - pagrįsti substancijų dualizmą.

Pirma priežastis, dėl kurios manau, kad substancijų dualizmas yra tiesa, yra tai, kad visi sąmoningi individai turi greitą ir tiesioginį žinojimą, kad jie nėra identiški su materialiu kūnu ar mentalinių įvykių kamuoliu, bet yra "sąmonės vieta", kuri turi kūną ir patiria mentalinius įvykius. Ši "sąmonės vieta" nėra materialus dalykas, o taip pat ir nėra padalinama į atskirų mentalinių įvykių seriją. Kitaip sakant, reikalinga postuluoti kad gyvuoja nemateriali "sąmonės vieta" kad paaiškinti šį greitą ir tiesioginį žinojimą apie savęs egzistavimą. Rene Descartes suprato tai, kai rašė: "Nes tikrovėje, kai apgalvoju savo protą - tai yra, kai apgalvoju save tokį, koks esu kaip grynai mąstanti būtybė - negaliu išskirti jokių dalykų, bet atpažįstu ir labai aiškiai suvokiu, kad esu dalykas, visiškas vienetinis/unitary ir ištisas". Panašiai, Immanuel Kant teigė vienetinį/unitary ir gyvuojantį nematerialų "aš".
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

21 Geg 2019, 22:19

"Žmonės patys nori susikurti savo tikėjimą, susikurti įvairiausių komforto zonų, ir yra labai didelė visko pasiūla. Kaip pagerinti sveikatą, kaip pagerinti santykį su anapusybe ir panašiai“

https://www.15min.lt/m/id/gyvenimas/pok ... 40-1141878
Pasiūla yra milžiniška, bet didžioji dalis daugiau mažiau yra abstrakcijos. Aš dažnai pastebiu, kad neturiu motyvacijos ieškot kažkokios informacijos, nes perskaitęs knygą, prisimint galiu tik kelis momentus. Visa kita - nieko naujo. 
Buvo etapas kai klausiau vieno žymiausio 20a. filosofo Allan Watts. Puikūs intelektualiniai viražai, atskleidžiantys realybę, maja, mūsų ydas, bet kai tai įsisąmonini, nors ir negali bet kada savo intelektu pakartot to paties viražo, iš tiesų tas suvokimas glūdi pasąmonėj, kad ir ne toks šviežias ir nebesuteikia tiek laimės, džiaugsmo. 
Apskritai aš bent jau pastebiu, kad bet kokie suvokimai, patirtys teikia tiek džiaugsmo, kiek jie artina prie Dievo. Informacijos kimšimas, bandymas intelektu suvokti Dievą, toli gražu ne visada artina prie Jo. Kaip aprašo BG, tai labai sudėtingas kelias ir neskirtas Kali amžiui. 
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

22 Geg 2019, 08:20

Esu galvojęs, įsivardinęs ir aš apie tai ką man duoda žinios, jų paieška. Dvasiniais žinias, studijas pavadinčiau aistra Dievui, bet ne meile Dievui. Čia kaip ir santykiuose su moterimi :) Laikas parodo, kad viskas tebuvo aistra arba tikra. Aistros galiausia nurimsta, kaip ir troškimas žinioms. Lieka tik tai kas tikra. Ir vis tik asmeniniuose santykiuose su Dievu pravartu kartais žadinti aistrą vėstančiai meilei išsaugoti ar ją stiprinti.
BG 18.24
Veikla, atliekama su didelėmis pastangomis patenkinti savo troškimus, kylanti iš klaidingos savimonės, sakoma, yra aistros guṇos.
Bet vėlgi
BG 14:18 Žmonės, kuriuos veikia aistros ir neišmanymo guṇos, turi galimybę pakilti į dorybės guṇą.

Manau kad užklupus tamsesniems periodams kartais nieko kito nebelieka tik žadinti aistrą pasakojimais apie Dievą. O kai ryšys stiprus, nelabai svarbu kažką įrodinėti ar ieškoti ko nors naujo...
Labai svarbu atskirti meilę ir aistrą. Kitu atveju einama į klaidingą savimonę, paklydimą ir iliuzijas.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

22 Geg 2019, 12:33

Pritariu, Oli, - labai geri momentai :)

Iš dalies čia panašu į BG aprašytą metodą - jusles nukreipti į tarnystę Dievui, bet kaip ir minėjot, labai svarbu atskirti meilę ir aistrą. Labai svarbu ir pats motyvas. 

Su savo prigimtim, protu, ydom reikia skaitytis. Gerai, kad žmonės ieško, kad yra pasiūla. Kam reikia, tas randa tą pačią BG, bet daugumai to nereikia. Ir visgi pasilieku prie tos nuomonės, kad visiems būtų didelė nauda pirmiausia pastudijuoti Gitos mokslą, o tada, jei reikia, ieškot ko nors kitko pagal dvasines galimybes.

Čia grynai mano spekuliatyvus požiūris, bet dažnai pastebiu, kaip žmonės, turintys įvairius dvasinius, intelektualinius potencialus pakankamai krypsta į šoną, neturėdami to suvokimo, kurį gali perteikti Gita. 
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

23 Geg 2019, 13:27

Kažkada verčiau vieno filosofo straipsnį, tik dalį išverčiau:

http://www.newdualism.org/papers/J.DePoe/dualism.htm
Dualizmo gynyba

(pirmoji vertimo dalis)

Autorius: John M. DePoe
Western Michigan University

Substancijų dualizmas nėra tarp populiariausių teorijų  šiuolaikinėje filosofijoje. Tačiau, ne vienas svarbus šiuolaikinis filosofas laikosi nuomonės, kad savybių dualizmas (pvz. filosofai Thomas Nagel, Saul Kripke, Frank Jackson, David Chalmers) arba substancijų dualizmas (pvz. filosofai W.D. Hart, John Foster, David Braine, Richard Warner, Charles Taliaferro, Eleanor Stump, Richard Swindubrne, William Hasker) yra tiesa. Tačiau filosofijoje tiesa nenusprendžiama pagal teorijos populiarumą, bet pagal argumentus, kurie ją remia. Šioje esė pabandysiu pateikti argumentus, kurie remia substancijų dualizmą. Taip pat aptarsiu kontrargumentus dualizmui šios esė pabaigoje.

Ką turiu galvoje sakydamas "dualizmas"? Man, dualizmas tai teorija kad yra dvi skirtingos savybių klasės: materialios ir nematerialios. Jeigu šios atskiros savybės suprantamos kaip turinčios substancialią, ilgalaikę/patvarią egzistenciją, tada teorija gali būti vadinama substancijų dualizmu. Kiek liečia žmones, substancijų dualizmas reiškia, kad žmonės susideda iš dviejų sujungtų substancijų: materialaus kūno ir nematerialaus proto. Populiari alternatyva dualizmui yra monizmas, požiūris, kad egzistuoja tik materialios substancijos ir savybės. Mano dualizmo pagrindimas tam tikru laipsniu seka iš to, kad monizmas negali apibūdinti visų proto bruožų.

Pirmas žingsnis man pagrindžiant substancijų dualizmą būtų patvirtinti savybių dualizmą. Thomas Nagel savo garsiame straipsnyje "Į ką panašus buvimas šikšnosparniu?" parodo, kad yra neredukuojamas, subjektyvus, pirmo asmens pojūtis dėl to "į ką panašus buvimas tuo ar tuo", kuris negali būti pagautas iš objektyvaus, trečiojo asmens apibūdinimo. Saul Kripke tvirtina, kad fizinės ir mentalinės savybės negali būti identiškos, kadangi tai reikštų, kad identifikacija yra būtina, bet mes žinome, kad ši identifikacija nėra būtina. Savybių dualizmas seka taip pat iš Frank Jackson minties eksperimento apie Merę, super mokslininkę. Tame minties eksperimente, Merė yra super mokslininkė, kuri žino visus ir kiekvieną mokslo faktą su išsamiausiomis detalėmis, bet visą savo gyvenimą gyveno aplinkoje, kurioje tėra juoda ir balta spalvos. Vieną dieną, Merė tyrinėja savo juodą ir baltą aplinką, ir pamato kažką raudono, ir taip išmoksta kažko naujo (t.y. ką reiškia matyti raudoną). Todėl, pasaulį apibūdina daugiau negu trečiojo asmens perspektyvos moksliniai faktai - yra ir pirmojo asmens, subjektyvių, patirtinių faktų. Galiausiai, David Chalmers tvirtino iš to, kad įmanoma įsivaizduoti galimus zombių pasaulius, kad gali egzistuoti fiziniu požiūriu identiškas pasaulis mūsiškiam pasauliui, išskyrus tai, kad ten nebūtų sąmoningų žmonių, tik zombiai. Kadangi sąmoningi žmonės egzistuoja tikrame pasaulyje, kuris yra fiziškai identiškas su įmanomu įsivaizduoti zombių pasauliu, tikrame pasaulyje turi būti daugiau savybių negu tik fizinės .

Aš esu įsitikinęs, kad aukščiau pateikti argumentai už savybių dualizmą visi kažkiek iliustruoja kad materialios ir mentalinės savybės negali būti identiškos, pagal Leibniz neatskiriamų dalykų tapatumo dėsnį. Leibniz dėsnis teigia, kad visiems x ir y, jeigu x ir y turi visas tik vienodas savybes, jie yra identiški vienas kitam. Arba simboliais:

(x)(y)[(P)(Px↔Py) → (x=y)]

Šie argumentai nurodo į savybių dualizmą todėl, kad mentalinių reiškinių savybės negali  būti identiškos su materialiomis savybėmis. Nematerialios savybės įtraukia tokį mentalinį reiškinį, kaip pirmojo asmens perspektyvos patirtys. Šios patirtys nėra išdėstytos erdvėje, taigi, neturi fizinių savybių (elektrinio krūvio, masės, dydžio, ir t.t.), jos pateikia pačios save, ir jos yra prieinmaos tik iš pirmojo asmens perspektyvos. O iš kitos pusės, fizinės savybės, kurios charakterizuoja smegenis yra išdėstytos erdvėje, turi fizinius bruožus, nėra save pateikiančios ir nėra charakterizuojamos pirmojo asmens perspektyvos. Kadangi jokia fizinė savybė negali būti identiška su "ką reiškia būti sąmoningam" savybėmis, būtina postuluoti nematerialias savybes, kad paaiškinti šį mentalinį reiškinį.

John Searle pasakė, kad šie argumentai yra "juokingai paprasti ir gana lemiami" parodant, kad mentalinės patirtys negali būti redukuojamos į fizines savybes. Nebent kas nors norėtų neigti kad pirmojo asmens patirtys egzistuoja (įskaitant savo paties), atrodo, kad savybių dualizmas pateikia geresnį paaiškinimą nagrinėjamiems duomenims apie protą.

Vienas dalykas yra savybių dualizmas, o kitas - pagrįsti substancijų dualizmą.

Pirma priežastis, dėl kurios manau, kad substancijų dualizmas yra tiesa, yra tai, kad visi sąmoningi individai turi greitą ir tiesioginį žinojimą, kad jie nėra identiški su materialiu kūnu ar mentalinių įvykių kamuoliu, bet yra "sąmonės vieta", kuri turi kūną ir patiria mentalinius įvykius. Ši "sąmonės vieta" nėra materialus dalykas, o taip pat ir nėra padalinama į atskirų mentalinių įvykių seriją. Kitaip sakant, reikalinga postuluoti kad gyvuoja nemateriali "sąmonės vieta" kad paaiškinti šį greitą ir tiesioginį žinojimą apie savęs egzistavimą. Rene Descartes suprato tai, kai rašė: "Nes tikrovėje, kai apgalvoju savo protą - tai yra, kai apgalvoju save tokį, koks esu kaip grynai mąstanti būtybė - negaliu išskirti jokių dalykų, bet atpažįstu ir labai aiškiai suvokiu, kad esu dalykas, visiškas vienetinis/unitary ir ištisas". Panašiai, Immanuel Kant teigė vienetinį/unitary ir gyvuojantį nematerialų "aš".
Tame dualizme reikia rasti ir monizma, nes absoliutus dualizmas pasalina pazinimo galimybe.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

28 Geg 2019, 17:24

Menkas iš manęs filosofijos žinovas bet mano galva akcentuojamasi į skirtingus dalykus. Iš pateikto sudaršan straipsnio suprantu kad gilinamasi į reiškinijos savybes, metafiziką. Aiškinamas šio pasaulio suvokimas per dualumą. NewAge dažnai,atrodytų, pliekiamas dualizmas iš tikro tik kelia/atsako į klausimą kodėl mes mąstome per dualistinę sąmonę.
Kaip pvz.
Paragavus uždrausto vaisiaus Adomas pažino kas gera ir kas pikta. Kitaip tariant prisiėmė, dualistinę sąmonę. Tapo mirtingu, arba tapo materialus, patirdamas įsikūnijimą. Vadinasi tokia sąmonė Dievo kūrinjjoje egzistuoja. Dievas leidžia su ja žaisti ir ilgam prisižaisti. Bet iki tol, prieš nuopolį, Adomas mąstė kitu, aukštesniu standartu, kurį prarado nugrimzdamas gilyn į dualumą. Pasislėpė nuo Dievo pamirštamas savo tikrąją prigimtį. Įvykis rojaus sode tai tik metafora, atspindinti kuriame taške atsiranda ši atskirties nuo Dievo savimonė, įkalinanti mus materijoje. Nedualistinė sąmonė New Age visai neignoruoja žmogaus materialaus ir dvasinio aspekto, o sako kad reikia pakilti virš šio dualizmo paliekant įsikūnijimą, ką teigia ir kiti mokymai apie išsivadavimą.
"Norėdami užsitarnauti savo išganymą, privalote pakilti virš mirties sąmonės dualizmo. Būtent šis dualizmas verčia žmones priimti reliatyvaus gėrio ir blogio koncepcijas, kuomet jie mano, kad, jeigu darys reliatyvų gėrį, automatiškai bus išganyti. Tačiau paprasčiausiai neužtenka daryti reliatyvų gėrį, kad patektumėte į Dangų – privalote transcenduoti bet kokį dualizmą, net ir reliatyvų gėrį.Tačiau yra svarbu suprasti, kad net ir reliatyvaus gėrio darymas gali padėti jums judėti kelyje pirmyn. Jeigu žmogus daro blogus darbus, pavyzdžiui, daro nusikaltimus arba žudo kitus žmones, šis žmogus akivaizdžiai kuriasi daug sunkesnę karmą nei žmogus, kuris gyvena gyvenimą pagal krikščioniškus idealus. Darydami gėrį – net jeigu šis gėris yra apibrėžiamas pagal reliatyvų standartą – vis tiek progresuojate kelyje. Problema čia yra ta, kad reliatyvaus gėrio darymas gali tapti spąstais, jeigu pradėsite manyti, kad tai yra viskas, ką jums reikia daryti.Daugelis krikščionių nuoširdžiai stengėsi gyventi gerą krikščionišką gyvenimą, manydami, kad tai yra viskas, ką jiems reikia daryti. Kai šie gyvybės srautai miršta, jie suvokia, kad to paprasčiausiai neužtenka, ir kad jie ėjo keliu, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi (Patarlių 14,12)."
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

28 Geg 2019, 20:44

Kuo skiriasi Katalikybė nuo New age, kad būtent Katalikybėje dualizmas išlieka ir Amžinajame gyvenime.
I gerbiamo Sudarsan postą parašiau ne iš teologijos pozicijos, o iš Vakarų filosofijos poziurio.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

28 Geg 2019, 21:02

Tikriausia taip, Aidai. Bet kaip suprantu New Age nėra ir monizmas. O amžinasis gyvenimas / išsivadavimas (NewAge tikriausia galima rasti abu terminus)atitinka daugiau rytų filosofiją. Su katalikybe mažai ką turi bendro .
Redaguotas tekstas skliaustuose
Paskutinį kartą redagavo 1 0lis. Iš viso redaguota 29 kartus.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

28 Geg 2019, 21:15

Kaip nieko bendro? Naujasis Testamentas pagrinde tai ir akcentuoja. O Budizmo ir Advaita Vedanta išsivadavimo koncepcija labai skiriasi nuo Amžinojo gyvenimo koncepcijos. Amžinajame gyvenime Dievas yra valdovas, o zmones turi santykius su Dievu, tarp savęs, bei užima skirtingas hierarchijas. ,,Pas mano Tėvą daug buveinių,,.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

28 Geg 2019, 22:21

Gal netiksliai išsireiškiau. New Age aiškinamas išsivadavimas mažai ką turi bendro su katalikybe. Kadangi yra reinkarnacijos aspektas ir t t. Jei Vedos daugelio teigimu yra aukštesnė tiesos išraiška už krikščionybę, ( pats, taip teigėte, Aidai, įvardinamas Vedas apsoliučia tiesa) vadinasi krikščionis nežino kad po mirties reinkarnuosis. Tai jo amžinasis gyvenimas ir antras Kristaus atėjimas tėra apgaulė. Ir svarstyti apie amžinąjį gyvenimą pagal Naująjį testamentą nėra prasmės. Ar aš ko nors nesuprantu? Ar manote kad kad posakis " Pas mano Tėvą daug buveinių" reiškia kad danguje ir toliau egzistuoja religijos? Krišnaistai reinkarnuojasi, krikščionys į skaistyklą ir t. t.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

28 Geg 2019, 22:38

Labai gražiai Olis aprašė monizmą ir dualizmą :) Tai yra esmė, kurią reikia pamėginti suvokti intelektu, nes iki patyrimo yra tolimas kelias. 

Dauguma Vakarų filosofų išvedžiojimai, nors paliečiantys dalinę tiesą, yra kaip atskiri teksto fragmentai: perskaitęs kažką suprasi, bet visumos - ne. :) Gyvenimas tam per trumpas.

Visi mes stringam savo sampratose ir ydose. Tą pastebėt ir turėt motyvaciją keistis yra du kertiniai momentai. Dauguma stringa pirmajame etape, o iš mažumos nestrigusių dauguma stringa antrajame. Galbūt įmanomas trečias variantas - truputį pastebiu ir truputį dirbu. :))

Nežinau, kodėl tai parašiau... gal todėl, kad viskas į tai susiveda, net monizmo ir dualizmo sampratos :) Harė Krišna!
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

28 Geg 2019, 22:49

Kaip tik šiandiena skaičiau įkeltą naujai aiškinimą šią tema. Kas nebijote traumuotis paskaitykit :)
http://www.kristustavyje.lt/html/klausi ... tirtis.php
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

29 Geg 2019, 07:14

Gal netiksliai išsireiškiau. New Age aiškinamas išsivadavimas mažai ką turi bendro su katalikybe. Kadangi yra reinkarnacijos aspektas ir t t. Jei Vedos  daugelio teigimu yra aukštesnė tiesos išraiška už krikščionybę, ( pats, taip teigėte, Aidai, įvardinamas Vedas apsoliučia tiesa) vadinasi krikščionis nežino kad po mirties reinkarnuosis. Tai jo amžinasis gyvenimas ir antras Kristaus atėjimas tėra apgaulė. Ir svarstyti apie amžinąjį gyvenimą pagal Naująjį testamentą nėra prasmės. Ar aš ko nors nesuprantu? Ar manote kad kad posakis " Pas mano Tėvą daug buveinių" reiškia kad danguje ir toliau egzistuoja religijos? Krišnaistai reinkarnuojasi, krikščionys į skaistyklą ir t. t.
Aiskiai parastete, Aciu.
Katalikybeje iki antro Kristaus atejimo yra rojus, skaistykla, pragaras. Ta patvirtina istorija apie Lozoriu ir turtuoli. Daug buveiniu reiskia, kad po mirties mire uzims vietas pagal darbus. Busena po mirties iki antro Kristaus atejimo, galutinio teismo, dabartiniai teologai vadina neaiskia busena. Uzuominas jauciate, Oli?
Mano asmenine nuomone katalikybeje ivesta mastymo ekonomija, kad i sudetinguma daug nelisti. 
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

29 Geg 2019, 08:56

Kaip tik šiandiena skaičiau įkeltą naujai aiškinimą šią tema. Kas nebijote traumuotis paskaitykit :)
http://www.kristustavyje.lt/html/klausi ... tirtis.php
Iš tiesų, turintiems stiprią dualizmo sampratą, turėtų būti sunku tai skaityti ir suvokti. :) 
yra vienas niuansas:
Kaip galite įveikti iliuziją, kad individualizacija reiškia atskirtį? Suvokdami, kad Dievas yra jūs, o jūs esate Dievas. 
esminis momentas - nors lašas vandenyno yra vandenyno dalis, lašas niekada nebus vandenynas. Vienovė su Dievu yra įmanoma, tapatumas - ne. Nežinau, ar teksto autorius tai supranta, nes būtent ši ne visai teisinga koncepcija, kad mes esam Dievas, yra pakankamai paplitus ir sukuria neteisingas sampratas, todėl reikalautų platesnio aiškinimo. 

Apskritai tekstas atskleidžia svarbų momentą. Pats stebiu žmonių polinkį braižyti aiškias linijas tarp pačių įvairiausių dalykų ir žmonių bėgimą nuo bet kokio bandymo tas linijas nors kiek susiaurinti :) Dauguma gyvena prote, o ne intelekte, o protas nėra pajėgus suvokti platesnį realybės matymą. Kai su protu ateinama į dvasinę praktiką, tas pats vyksta ir joje. :)
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

29 Geg 2019, 11:01

Tai jo amžinasis gyvenimas ir antras Kristaus atėjimas tėra apgaulė. Ir svarstyti apie amžinąjį gyvenimą pagal Naująjį testamentą nėra prasmės. 
Antras Kristaus atėjimas nėra labai aiškiai apibūdintas, bet kodėl ne, jis gali ateiti antrą kartą į šią Žemę, arba pasirodyti žmogui kai žmogus numiršta, ir pasiimti į savo buveinę, labai ilgam. Kadangi jis yra Dievo galios inkarnacija, ir veikia ir dabar, globoja savo tikinčiuosius. Vadinasi, daug ką gali.

Dėl amžino gyvenimo, man rodos, egzistuoja "amžinumo" sąvokos sluoksniai. Vienas sluoksnis - tai, kas trunka kosminius amžius, t.y. labai labai ilgai, kitas - transcendentinė amžinybė. Nemanau, kad "amžinas gyvenimas" krikščionybėje yra apgaulė. Galima tai suprasti kaip "stojimą į amžino gyvenimo kelią", t.y. kelio gale bus amžinas gyvenimas. Pvz. ir pas vaišnavus kartais yra tokia samprata, kad šiame gyvenime garbink Krišną, visko laikykis ir po mirties keliausi į Goloką Vrindavaną, Krišnos buveinę. Bet realiai, procesas yra ilgesnis negu vienas gyvenimas. Bet ta samprata yra naudinga, nes paprastesnis žmogus turėdamas tokią sampratą nepararanda entuziazmo. Ji nėra klaidinga ar apgaulinga, tiesiog supaprastinta.

Reinkarnacija (į Žemę) nebūtinai įvyksta iš karto. Pagal Vedas, šioje visatoje egzistuoja aukštesnės buveinių sistemos (Svarga Loka, Mahar Loka, Džana Loka, Tapa Loka, Satja Loka), jeigu žmogaus nuopelnai leidžia patekti į kažkurią iš jų, ten gaunamas gana ilgas gyvenimas. Tuom tarpu kol kiti reinkarnuojasi Žemėje, asmuo gavęs gyvenimą kur nors Tapa Lokoje gali labai ilgai ten išbūti. O iš Satja lokos, visatos naikinimo metu, patenkama į Vaikunthą, t.y. pasiekiama transcendentinė amžinybė.

Vedos apibūdina daug ką, bet vis vien išlieka paslapčių. Informacija apie kitas buveines yra gana neišplėtota. Taigi, belieka priimti taip, kad yra daug dalykų, kurių nežinome ir nežinosime, tame tarpe ir visų reinkarnacijos niuansų, ir to, kaip tarpusavyje dera įvairių religijų skelbiamos tiesos bei sielų, einančių skirtingų religijų keliais, trajektorijos keliaujant iki transcendentinės amžinybės.

Pagal vaišnavų mokymą, Vaikunthoje yra įvairios Bhagavano inkarnacijos ir įvairių nuotaikų garbintojai. Ten religijų, kaip tobulėjimo kelių, jau nėra, kadangi visi yra tobuli, bet garbinimų įvairovė ir tam tikras atskirumas išlieka. T.y. vienoje Bhagavano buveinėje bus vienokie garbintojai, kitoje Bhagavano buveinėje bus kitokie garbintojai.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

29 Geg 2019, 21:07

Dėkoju sudaršan. Jūs išdėstėte nuosaikų ir platesnį požiūrį į katalikybę, kuris tikriausiai nelabai patiktų krikščionių fundamentalistams :)
Galiu priimti ir suprasti prielaidą kad katalikybėje yra įvesta mąstymo ekonomika.
Ir tame pačiame NA tai patvirtinama. Kad pragmatiškesniems vakariečiams geriau praktikuoti krikščionybę nei religijas kilusias iš rytų, kadangi jos reikalauja daugiau intelektualesnės analizės atliekant ilgas praktikas ir pan. Daugeliui vakariečių tai per sunku suvokti ir išpildyti. Dėl to siūloma eiti daugiau per širdies liniją. Bet skirtingai nei teigia NT. Reinkarnacija iš tokios krikščionybės neišimta. Ir paminėti istoriniai faktai kada tai buvo padaryta ir kokiais tikslais. Aš vedu tik prie to, kad pagal NA krikščionis eis į bendrą eilę po mirties su vaišnavu ir sekančiame įsikūnijime religinę etiketę galės pasikeisti. T.y. mirtis sulygina. O pagrindiniai dėsniai galioja tie patys, nepriklausomai kuo tu tiki ar netiki. Antras Kristaus atėjimas aiškinamas pasitelkiant tas pačias evangelijas tuo, kad šis titulas pasiekiamas teoriškai kiekvienam. Pakylant iki Kristaus samonęs lygio. Rytuose atitinkantis nušvitusiojo būseną. Bet vėlgi, daugelis tai tiesiog vadins erezija.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 7

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių