Puslapis 17

Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 02 Gru 2018, 16:08
Aidas
Labas visiems.
Sukuriau tema, kad butu kur diskutuoti, jei bus toks poreikis, apie kitas, ne Vedu, religijas bei Vakaru filosofija.
Idealistine Vakaru filosofija yra kaip ir subreligine kultura.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 02 Gru 2018, 18:25
Aidas
Nukopijavau is temos Religija ir filosofija:

Stai katalikybeje yra 10 Dievo isakymu. Juos galima aiskinti bei laikytis pleciamai arba siaurai. As kol kas dedu pastangas i siaura, vadinama isorini, laikymasi. Vidus pas mane nesvarus. Pykcio, agresijos, geismo, siurkstumo, puikybes pas mane daug. Dedu pastangas to itakoje nepakenkti zmoems ar gyvunams. Kai katalikiskos praktikos deka pasieki pleciamaja, vidine isakymu prasme, tai laikaisi isakymu ir savo viduje. Nebelieka viduje mineto purvo, net mintyse laikaisi 10 Dievo isakymu. Vidus labai apsivalo.
 
O su svariu vidumi, manyciau, ir 4 reguliuojami principai ne taip toli.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 02 Gru 2018, 21:17
Vilius
Puikus pavyzdys, Aidai :)

Bet visa esmė slypi tame, kad sugebėjote realizuoti šitą momentą, o ne gyventi toliau iliuzijoje/preleste. Tik su didele realizacija galima nuoširdžiai pradėti laikytis 10 Dievo įsakymų. Kuo realizacija didesnė - tuo geriau ir nuoširdžiau sugebėsime laikytis. 

Taigi klausimas, kas visgi padėjo taip gana staiga susivokti?:) Ar tai daugiau lėmė ilgas darbas, tik rezultatai pasireiškė gana staiga?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 02 Gru 2018, 23:32
Aidas
Na ka Jus, Viliau. :-)
Anokia cia realizacija pastangos formaliai laikytis Dekalogo.
P.S. Jus, Viliau, akcentavote 4 reguliuojamus principus. Tad ir kilo mintis, kad su apvalyta sirdimi jau realu ju laikytis.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 07:21
Aidas
Pries kokius metus gana intensyviai skaiciau apastalo Pauliaus laiskus. Kilo tokia realizacija - protu suvokiau, kad visas mano kunas yra viena didele nuodeme. Bet ilgiau ta realizacija neuzsiliko.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 18:54
Vilius
Na ka Jus, Viliau. [img=15x17]http://forumas.bhaktijoga.lt/images/smi ... _smile.gif[/img]
Anokia cia realizacija pastangos formaliai laikytis Dekalogo.
P.S. Jus, Viliau, akcentavote 4 reguliuojamus principus. Tad ir kilo mintis, kad su apvalyta sirdimi jau realu ju laikytis.
O iš kur atsirado tos pastangos, jei anksčiau to nebuvo?:) Man ir įdomu tas momentas, nuo ko viskas prasidėjo.
Dėl 4 principų, iš dalies - taip. Padidinus dorybės kiekį, jų laikytis tikrai bus lengviau. Kita vertus, jeigu ką pasistengus išeina vykdyti jau dabar - geriau pasistengti ir tą padaryti. Dorybę galima didintis ir ne tik besilaikant 4 reguliuojamų principų, bet ir anksti einant miegoti, mankštinant kūną, prausiantis dažniau ir t.t. Tam nereikia labai didelių pastangų. O jeigu reikia, tai reikia suprasti, kad čia ir yra pati didžiausia praktika. 
Kas mato, kad visą veiklą atlieka kūnas, kurį sukūrė materiali gamta, ir supranta, kad savasis "aš" nedaro nieko, tas regi tiesą
.  BG(13.30)  
O kūnas veikia taip, kaip veikia materialios energijos. Taigi išvados yra paprastos - reikia veikti taip, kad kūnas gautų kuo daugiau dorybės energijos ir kuo mažiau kitų. 

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 18:57
Aidas
Sunku dabar, Viliau, beatsekti is kur tos pastangos.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 20:07
sudaršan
Kiek susidariau įspūdį, su "prelest" sąvoka reikia atsargiai. Tai pravoslavų religinių praktikų vidiniai reikalai, dar rusų pravoslavai tą sąvoką naudoja kritikuodami katalikų šventuosius.

Žodžiu, ne tame kontekste, kur jai priklauso būti, ji gali prikurti problemų tuščioje vietoje.

Pvz. satva guna teikia laimės jausmą, meditacija gali teikti laimės jausmą. Jeigu pradėsim tą natūralią būseną ardyti dėl to, ką kalba pravoslavai, rezultatas, kaip man atrodo, nebus geras ar kuo nors naudingas.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 20:58
Vilius
Na, galbūt ir esate teisus, Sudaršan.

Man šiuo atveju, tai tiesiog sąvoka, klaidingos savimonės sinonimas. Ar hinduizme yra kažkokia panaši savoką? Tiesiog maja?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 21:08
Aidas
Gal avidja?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 21:16
sudaršan
Hinduizme daug sąvokų, kad ir ta pati klaidinga savimonė (ahankara), arba kama (geismas).

Žodžiu, yra toks katalikas Lietuvos internetuose, kuris dažnai ta "prelest" sąvoka naudojasi, prisiklausęs pravoslavų pamokslavimo online, jį stebėdamas aš ir susidariau savo įspūdį.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 22:00
Vilius
Kai stipriai realizuoji netikros savimonės gajumą, tai po to ji visur pradeda kliūti. Bent jau taip buvo man.

Kliūti ta prasme, kad visur, kur nėra bhakti, bet ant to statoma tiesa, ten visur matai netikrą ego. Aišku, tai sako mano paties netikras ego :)

Nesu susidūręs su pravoslavais, bet jeigu jie stipriai akcentuoją prelest'ą, tai yra gerai, tai yra kertinis momentas. Ar katalikai turi kažką tokio?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 03 Gru 2018, 22:44
Aidas
Pagal Krikscionybe labiausiai Dievo pazinima temdo gimtoji nuodeme (google).
Prelest labiau nusako saves vertinima.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 04 Gru 2018, 08:21
sudaršan
Vikipedijoj yra didelis straipsnis apie prelest :), https://en.wikipedia.org/wiki/Prelest taip, pradžioje aprašo kaip iliuziją.

Katalikų forume tavorankose.org tema apie prelest, ją pradėjo tas katalikas, kurį minėjau: http://tavorankose.org/forumas/index.php?topic=656.0

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 04 Gru 2018, 19:09
Aidas
Abraomines religijos leidzia valgyti mesa. Gal apie tai pakalbam?

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 04 Gru 2018, 20:36
sudaršan
Matyt, taip išėjo, kad leidžia. Visiems neuždrausi, yra tam tikros gradacijos. Vedų kultūroje irgi kažkam leidžia, dvasininkams griežtai neleidžia. Abraomiškose religijose leidžia visiems, taip pat ir dvasininkams. Šiek tiek žemesnė kartelė. Bet reikia turėti galvoje, kad tam tikri ribojimai buvo senovėje, kadangi buvo aukojimo reikalavimas. O toliau tikriausiai laikas lėmė, kad reikalavimai atsipalaidavo.

ST Kunigų Knyga (17,1-7):
"Viešpats kalbėjo Mozei: "Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: "Taip sako Viešpats: "Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklos ir neaukotų Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos. Todėl izraelitai savo gyvulius, užuot pjovę juos lauke, privalo atvesti pas kunigą, kad jie būtų pašvęsti Viešpačiui prie Susitikimo palapinės įėjimo ir juos aukoti Viešpačiui kaip padėkos auką. Kunigas išlies kraują ant Viešpaties aukuro prie Susitikimo palapinės įėjimo ir sudegins taukus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui." Tuo būdu izraelitai nebeaukos daugiau savo aukų piktosioms dvasioms. Tai bus amžinas įstatymas jiems ir jų palikuonims."
Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi. Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių? Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes. Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.
Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: “Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.
Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.
Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’ ”
Anksčiau pasakęs: “Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai”,- jos aukojamos pagal Įstatymą, - paskui paskelbė: “Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios”. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita. Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių. O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų. Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:
“Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms“,- sako Viešpats: „Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse, ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau nebeprisiminsiu”.
O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę.
(Žyd 10, 1-18)

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 04 Gru 2018, 20:39
Vilius
Vikipedijoj yra didelis straipsnis apie prelest :), https://en.wikipedia.org/wiki/Prelest taip, pradžioje aprašo kaip iliuziją.

Katalikų forume tavorankose.org tema apie prelest, ją pradėjo tas katalikas, kurį minėjau: http://tavorankose.org/forumas/index.php?topic=656.0
Taip, Aidas buvo pasidalinęs wikipedijos linku. Tarp kitko, visai neblogas straipsnis, dėl to ir patiko tas terminas. :) Katalikų forume labai daug nesigilinau, bet pasirodė, kad žmonės daugiau iš vienos pusės kalba apie prelest'ą. Man asmeniškai labiau norisi akcentuoti jį plačiąja prasme, tai yra kaip netikro ego pasireiškimą ir jo įtaką savimonei, pasaulėvokai. 
Abraomines religijos leidzia valgyti mesa. Gal apie tai pakalbam?
Manyčiau, tai Kalijugos apraiškos. Kartelė buvo nuleista dėl kažkokių priežasčių. Kitas dalykas, kai šios religijos atsirado, tokių skerdyklų kaip yra dabar, tikrai nebuvo. Degradacija vyksta labai pamažu, beveik nepastebimai. Galvoju, kad anuomet tikrai niekas nesitikėjo, kad leidimas valgyt mėsą  pavirs tokio lygio gyvūnų kankinimu. 

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 04 Gru 2018, 20:40
Aidas
Aciu, gerbiamas Sudarsan.
Katalikybeje yra padekos uz maista malda.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 04 Gru 2018, 20:43
Aidas
Manyčiau, tai Kalijugos apraiškos. Kartelė buvo nuleista dėl kažkokių priežasčių. 
Biblijoje rasoma, kad viska valgyti leido po tvano. Ne visiems, tam tikrai giminei. Iki tvano buvo vegetaryste.

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

Parašytas: 04 Gru 2018, 21:18
sudaršan
Kadangi krikščionybė plito tarp ne visai civilizuotų genčių, tas pats buvo su islamu, tikriausiai, kitaip išeiti ir negalėjo. Bet kad leidžia valgyti nereiškia, kad draudžia jos nevalgyti, arba kad pilnos neprievartos idealo neįmanoma būtų įžvelgti pvz. įsakyme "Nežudyk".

Katalikybėje yra penktadieniniai pasninkai, o kai kurie pasninkauja dar ir trečiadienį. Taigi, tam tikro ribojimo tendencija vis vien yra. Nuo to gal ir reiktų pradėti. Kartais pariboti.