"Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs. Ps 82.6" Iš čia galbūt paplitęs šis teiginys.esminis momentas - nors lašas vandenyno yra vandenyno dalis, lašas niekada nebus vandenynas. Vienovė su Dievu yra įmanoma, tapatumas - ne. Nežinau, ar teksto autorius tai supranta, nes būtent ši ne visai teisinga koncepcija, kad mes esam Dievas, yra pakankamai paplitus ir sukuria neteisingas sampratas, todėl reikalautų platesnio aiškinimo.
Taip, Viliau. Tam reikalingas platesnis komentaras. Tokia vienovė pilnai suvokiama tik turint aukščiausią mistiko lygį. Tai mums nelabai gal...
"Kai gyvybės srautas pradeda matyti universalų kelią, jis pakyla į mistiko lygmenį. Jis dabar pradeda suprasti, kad aukščiausias dvasinio kelio tikslas yra ne suprasti Dievą, o pažinti Dievą, patirti Dievą ir pasiekti vienybę su Dievu. Būtent tai aš pademonstravau savo gyvenimu, ir aiškiausiai tai atsispindi mano žodžiuose: „Aš ir mano Tėvas esame viena“ (Jono 10,30). Jie (mistikai) pamažu taps tuo, ką mes vadiname Meistrais įsikūnijime. Tai yra gyvybės srautai, kurie suvokė kai kurias iš giliausių misterijų, ypač skirtumą tarp „darymo“ ir „buvimo.“ Turbūt pamenate mano žodžius: „Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė“ (Jono 5,30). Kai gyvybės srautas pasiekia dvasinį meistriškumą, jis nebemėgina ką nors daryti šiame pasaulyje. Jis tiesiog yra kuo yra, leisdamas savo AŠ ESU Esačiai, o galbūt ir dvasinėms būtybėms, veikti per jį."
Tai kažkiek turėtų paaiškinti. Jei dėl lašo ir vandenyno tai ir iš dalies galima nusakyti tuo, kad lašas niekada nebus tapatus vandenynui kol jis suvoks save atskirtyje nuo vandenyno. Bet įsiliejus, jo ribos dings. Taps vandenyno dalimi, vandenynu. Sąmonė kaip individo išlikti gali, arba ne. Tą vietą aiškinama atskirai. Bet krantus skalaus pagal vandenyno valią. Aišku tai žodžiais nusakyti sunku ir tikriausiai neįmanoma. Bet apie tai ir minima, kad reikia nuolat kvescionuoti dabartinį asmeninį požiūrį į Dievą, kuris yra per didelis sutilpti į religijas ir dogmas, ką jau kalbėti apie atskiras tezes.