• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

29 Geg 2019, 22:19

esminis momentas - nors lašas vandenyno yra vandenyno dalis, lašas niekada nebus vandenynas. Vienovė su Dievu yra įmanoma, tapatumas - ne. Nežinau, ar teksto autorius tai supranta, nes būtent ši ne visai teisinga koncepcija, kad mes esam Dievas, yra pakankamai paplitus ir sukuria neteisingas sampratas, todėl reikalautų platesnio aiškinimo.
"Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs. Ps 82.6" Iš čia galbūt paplitęs šis teiginys.
Taip, Viliau. Tam reikalingas platesnis komentaras. Tokia vienovė pilnai suvokiama tik turint aukščiausią mistiko lygį. Tai mums nelabai gal... :)
"Kai gyvybės srautas pradeda matyti universalų kelią, jis pakyla į mistiko lygmenį. Jis dabar pradeda suprasti, kad aukščiausias dvasinio kelio tikslas yra ne suprasti Dievą, o pažinti Dievą, patirti Dievą ir pasiekti vienybę su Dievu. Būtent tai aš pademonstravau savo gyvenimu, ir aiškiausiai tai atsispindi mano žodžiuose: „Aš ir mano Tėvas esame viena“ (Jono 10,30). Jie (mistikai) pamažu taps tuo, ką mes vadiname Meistrais įsikūnijime.
Tai yra gyvybės srautai, kurie suvokė kai kurias iš giliausių misterijų, ypač skirtumą tarp „darymo“ ir „buvimo.“ Turbūt pamenate mano žodžius: „Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė“ (Jono 5,30). Kai gyvybės srautas pasiekia dvasinį meistriškumą, jis nebemėgina ką nors daryti šiame pasaulyje. Jis tiesiog yra kuo yra, leisdamas savo AŠ ESU Esačiai, o galbūt ir dvasinėms būtybėms, veikti per jį."
Tai kažkiek turėtų paaiškinti. Jei dėl lašo ir vandenyno tai ir iš dalies galima nusakyti tuo, kad lašas niekada nebus tapatus vandenynui kol jis suvoks save atskirtyje nuo vandenyno. Bet įsiliejus, jo ribos dings. Taps vandenyno dalimi, vandenynu. Sąmonė kaip individo išlikti gali, arba ne. Tą vietą aiškinama atskirai. Bet krantus skalaus pagal vandenyno valią. Aišku tai žodžiais nusakyti sunku ir tikriausiai neįmanoma. Bet apie tai ir minima, kad reikia nuolat kvescionuoti dabartinį asmeninį požiūrį į Dievą, kuris yra per didelis sutilpti į religijas ir dogmas, ką jau kalbėti apie atskiras tezes.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 936
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

29 Geg 2019, 22:57

Kad mes patys esame Dievas daugiausiai esu girdėjęs iš New Age ir panašių mokytojų. Nors tai dalinė tiesa, ji nėra pilna ir baigtinė, todėl statant pasaulėvoką ant jos vėl nuklystama į klaidingas sampratas :) 

BG pakankamai paprastai ir aiškiai aprašo tuos dalykus: iš esmės Dievas yra pirminis šaltinis, jokia siela niekada nebuvo ir nebus pirminė. Atrodo, paprasti dalykai, bet , matyt, netikras ego per intelektą nuveda į tokias išvadas kad mes visi - lygūs Dievui. Žinoma, aukštesnė sąmonės būsena, dorybės gunos įtaka, kažkoks ryšys su Paramatma panaikina tą dualistinę sampratą apie žilą dėdę Dievą ir jo kūriniją ir vietoj to pastato šiek tiek teisingesnę, bet irgi klaidingą sampratą. :)

Žinios yra didžiulis turtas, ne kiekvienam pagal karmą lemta gauti reikalingų žinių... 

Kalbant apie Dievo sampratas - tai aš stengiuosi jų neturėti. Man Dievas - nesuvokiamybė, apie kurią norisi mąstyti :) Forume buvo diskutuota, kokį Dievą lengviau patirti - beasmenį ar kaip asmenį. Tai galbūt atsakymas - dualistinėj sampratoj gal ir kaip asmenį, bet einant giliau - kaip beasmenį Brahmaną patirti/suvokti yra lengviau, tą patvirtina ir Vedos. Tai kai mes jaučiam Dievo persmelktą realybę, tai to jokiais žodžiais ir sampratom neapibūdinsi, tai galbūt vienas iš pirminių ryšių su Dievu. Galbūt su tuom ir reikia dirbti, o ne paskęsti sampratose, sąvokose :)
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

29 Geg 2019, 23:40

Tai kai mes jaučiam Dievo persmelktą realybę, tai to jokiais žodžiais ir sampratom neapibūdinsi, tai galbūt vienas iš pirminių ryšių su Dievu. Galbūt su tuom ir reikia dirbti, o ne paskęsti sampratose, sąvokose :)
Taip, bet Iki to momento reikia ilgai eiti. Virti kurį laiką ginčuose ir aistrose, grimsti į fanatizmą ir pan. Kas, atrodytų, dar labiau nutolina nuo Dievo.
Pasinaudosiu pasiūlymu. Kuriam laikui atsiribosiu nuo sąvokų, nersiu į patirtį :)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 936
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

30 Geg 2019, 09:51

Taip, bet Iki to momento reikia ilgai eiti. Virti kurį laiką ginčuose ir aistrose, grimsti į fanatizmą ir pan. Kas, atrodytų, dar labiau nutolina nuo Dievo.
Taip, tikrai :) Bet žinot, tą galima palikti nuošalyje kaip ir paliekam ateistus su savo sampratom. Galvoju, kad svarbu ir tinkamas bendravimas, ir kažkoks vidinis supratimas, link kur reikia judėti. Bendraujant jis atsiranda. Pavyzdžiui, paklausius, kaip finansus tvarko turtingi žmonės, labai gerai pradedi matyti, kaip žmonės nemoka valdyti finansų: arba išvis tam neskiria dėmesio, arba deda didžiules pastangas, kad sutaupytų nedidelę sumą ir t.t. Ir viskas per neteisingas sampratas, kurios susiformuoja neturint žinių. 
Bet, žinoma, patirtį per klaidas vis tiek reikia sukaupti, svarbu kuo greičiau mokytis ir nestovėti vietoj. 
Ir dar - aš galvoju, kad visada ateina tas laikas, kai tos patirties pasidaro tiesiog per daug, kad net būdami pasyvūs tiesiog nebegalim nesiimti veiksmų :) Kai tavo sampratos, suvokimas, žinios nebeatitinka tavo realaus gyvenimo, tu tiesiog nebegali stovėt vietoj, nes gaunasi, kad gyveni ne savo gyvenimą...
Gerų patirčių, Oli :) 
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

30 Geg 2019, 11:44

Jums to paties, Viliau.
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

03 Kov 2020, 13:02

Vakarų filosofijos rėmuose norinčių padiskutuoti nebus?
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

03 Kov 2020, 18:19

Aidai, numesk mintį, jei bus pajėgių, galbūt...
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

03 Kov 2020, 18:35

Pats laukiu minčių, juk šioje srityje esu mėgėjas pradinukas. O mintis gali būti bet kokia, išskyrus religijos klausimus - tam atskiros temos yra.
Tad čia būtų laisvų pamąstymų tema atsipalaidavimui.
Giliai religingiems čia geriau nesiblaskyti. :)
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 13:37

Pratęsiant temą, atkeltą iš:
viewtopic.php?f=54&t=696
Tiesa pasakius neįsivaizduoju nei savęs nei jūsų, Aidai, nagrinėjančio vakarų filosofiją be religinės plotmės. Veikiau tai būtų žymesnių filosofų požiūrio apibendrinimas su kritikos gaidele. Nelabai suvokiu kaip galite atsieti jau įgytas vedines žinias, krikščioniškąją sampratą ir pasinerti įšskirtinai į materialią filosofiją. Ta prasme jus tai tenkina? Norite tiesiog pažaisti :) Tuomet iš dalies suprantu. Ir kodėl manote kad mokslas turėtų būti atsietas nuo religijos, vienas kitam gali trukdyti. Gal čia ir yra problema, kad jis atsietas. Žymiausi mokslininkai to nebandė daryti.
A.Einšteinas,
„Religija be mokslo yra akla, o mokslas be religijos yra raišas”
Maxas Plankas.
"Kaip žmogus, kuris visą savo gyvenimą skyrė aiškiausiam mokslui, materijos tyrimui, galiu jums pasakyti iš savo mokslinių tyrimų rezultatų apie atomus tik tai, kad materijos, kaip tokios nėra. Visa materija atsiranda ir egzistuoja tik dėka jėgos, kuri priverčia atomą vibruoti ir išlaiko šitą pačią mažiausią saulės sistemą kartu. Mums tenka pripažinti, kad šita jėga gali būti tik sąmoninga ir protinga dvasia (orig. geist). Šita dvasia yra visos materijos matrica.
Kita vertus vargu ar aš aplamai įgalus diskutuoti su jumis pateiktuose rėmuose, dėl skurdaus išprusimo. Bet aš nesibaiminu savų spekuliacijų apie materijos esmę, jos sampratą. Nes, bent jau dalinai dabar esu materijoje. Tą nesunku patikrinti :) Tai neturėtų būti man svetima.
P.S.
Jei kas ir užklysta į šį forumą, juo labiau užsilikęs, vargu bau ar galėtų diskutuoti jusu apibrėžtoje plotmėje. Juk yra (buvau radęs) filosofinio pobūdžio forumų, kuriuose Dievo aspektas labai menkas ar ignoruojamas. Paieškokit. Man ten nebuvo ką veikti...
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 15:05

Tokią paklodę surasiau ir tekstas prapuolė....
Tad eikim nuosekliai.
Iš religijos pusės filosofijos kritika ne tik galima, bet ir būtina.
Religijos perkėlimas į filosofijos kalbą yra tik bandymas racionaliai paaiškinti religiją, dažnai nesėkmingas.
Ką manote?
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 19:32

Manau kad sunkiai. Nieko negaliu padaryti kaip tik samprotauti iš "tikinčiojo" perspektyvos. Nors save tokių įvardinti nenorėčiau. Taigi kaip gali būti įmanoma, kad ateistas ar agnostikas diskusijoje su tikinčiuoju apie būties esmę padarytų apčiuopiamą proveržį. Jei tai sunkiai įmanoma susidūrus skirtingų konfesijų srovėms. Kur iš esmės jau sutariama apie Dievo egzistenciją. Iš mano sampratos, nesėkmė glūdi ir tame, kad Dievas stovi tiek ateisto, tiek tikinčiojo pusėje. Žmogus yra kuriančioji būtybė. Kūrybiškumas neįmanomas be laisvos valios, kurį mums suteikta. Kūrėjas gerbia ateisto pasirinkimą leisdamas pasaulį suvokti be dieviškojo aspekto. Patirtį tiek džiaugsmą tiek liūdesį, gyvenimo prasmę ir pan. Taip aš suprantu Dievo besalyginę meilę kiekvienam. Ateistas mano požiūriu niekuo neblogesnis už tikintį. Tiesiog neturi, pavadinkime tam tikro pojūčio, jautrumo, negyvena vienoje iš dimensijų kurią turi giliai tikintis. Taigi, kad ir koks ateisto menamas Dievo aspekto pripažinimas loginėse diskusijose - būtų nenuoširdus ir nepilnas.
Paskutinį kartą redagavo 1 0lis. Iš viso redaguota 5 kartus.
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 20:17

Pilnai sutinku, Oli.
Filosofinis aprašymas nors kažką ir paaiškina, bet atima esminį religinį turinį. Todėl filosofiškai galima tikėti Dievu ir net Jį "įrodyti", tačiau iš esmės likti materialistu. Tik religija "parodo" Dievą.
Vakarų filosofijoje nepriimta primetineti "teisingą" požiūrį į pasaulį, tad filosofinėje diskusijoje laikysiu visus požiūrius teisingais, jei tik jie bus logiškai nepriestaringi.
Dėl A.Einsteino posakio turiu asmeninę nuomonę. Ilgus tūkstantmečius religija gyvavo be mokslo, ir net plačiau gyvavo.
Mano filosofinė pozicija agnostine (nepainioti su religine), nes filosofija pati iš savęs negali nei įrodyti, nei paneigti Dievo buvimą.
Susidomejau filosofija kaip būdu struktūrizuoti pažinimą, plačiau žvelgti į materialaus pasaulio visumą, apvalyti save nuo santykinių vertybių, galimybe komunikuoti platesniu kontekstu su ateistais, galų gale paprasti apmąstymai man malonūs.
Tad šiuose rėmuose galima diskutuoti praktiškai apie bet kokį reiškinį ir vertinti jį iš visumos pozicijos. Pavyzdžiui vertybes. Ar jos santykinės, ar absoliučios, žmonių sugalvotos ar turi amžiną pagrindą. Yra nepajudinamos religinės vertybes. Bet dabartiniame pasaulyje šalia jų yra ir kitokių. Galima svarstyti teisingumą, mokslo santykį su religija ar filosofija ir dar daug kitų dalykų.
Skaičiau A.T.A. S.Hawking argumentus dėl Dievo nebuvimo. Be filosofijos pagalbos lygiai su juo diskutuoti neišeitų, stiproki argumentai.
Jei tema vystysis aptarsime ir filosofijos bei mokslo naudą ir žalą religijai.
Praktiškai šioje temoje galima iškelti bet kokį reiškinį ir jį filosofiškai išgryninti, rasti jo vietą ir santykį kitų reiškinių atžvilgiu.
Pati filosofija reikalauja kritikos, nes tik taip ji gali likti bent jau patenkinama.
O į mane reikia žiūrėti su jumoru ir atlaidumu, nes religijoje ir filosofijoje esu tik kūdikis.
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 22:53

Na aš noriu išplėtoti jūsų teiginį, tiesiog dėl pačios diskusijos. Rašėte "Tik religija "parodo" Dievą" Sutinku tik iš dalies. Tam tikrame etape tikėjimas, savęs apibrėžimas tam tikroje religinėje srovėje yra būtinas. Bet tai tik kelio dalis. Ar nemanote kad Dievas toks visa apimantis, kad negali sutilpti į jokias dogmas. Aš laikausi tam tikrų principų ir ritualai mano nūdienos būtinoji dalis. Bet kartu ir priimu, kad religijos tam tikra prasme ir nuskurdina Dievo sąvoką. Juk tai jausmas. Kaip gali jausmą aprašyti, o aprašymą lygiai tokiu pačiu gyliu vėl išjausti. Kaip Kūrėjas, sukūręs milijardus galaktikų gali įsikūnyti avataru. Galėtų bet tik labai save apribodamas. Kiek teko domėtis, patyrusiais nubudimą, neradau nė vieno save laikančio religingu. Bet rekomenduojantys atlikti religines praktikas, pabrėždami kad visa tai vėliau atrodys kaip bulshitas... Nežinau, ar OSHO skaitė V.Lenino raštus, bet jis pateikė tą pačią frazę "Religija - tai opiumas liaudžiai" Suprantama, kad abu žiūrėjo iš skirtingų perspektyvų.
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 23:00

O kas, jei ne religija, gali parodyti Dievą? Parašykite prašau.
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 23:37

Religija tik pasakoja kaip Jį pažinti, o vėliau ir pajusti Jo reiškimąsi per mus, bet pačio Dievo neparodo.
Mt
23 Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,-netikėkite,
24 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
25 Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!”
26 “Todėl, jeigu jums sakytų: ‘Štai Jis dykumoje!’, neikite, ‘Štai Jis kambariuose!’, netikėkite.
27 Kaip žaibas tvyksteli iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas.
Turint galvoje kad ryšys su Dievu kiekvienam individualius/asmeninis, tai 27 eilutė liūdija apie tai, kad Kristų pažinsi pats, palikęs visas dogmas ir apibrėžimus.
Aidai, aš nenumenkinu religijos. Supraskite teisingai. Pats priskiriu save tam tikrai srovei. Bet vieną kartą juokais pagalvojau. Žmogus atėjęs pas Dievą, jį suradęs savyje, pilnai gali vadintis ateistu. Jis atėjo, iš religijos. Ar Dievas simpatizuoja kuriai nors religijai?
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

05 Kov 2020, 23:42

Religija yra kelias, kuriuo einant vis labiau įžvelgiamas Dievas. Tai amžinas tarnystės kelias, niekada nesibaigiantis. Čia rašau iš religinės pozicijos.
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

06 Kov 2020, 00:08

Jau vėlu, įmesiu ką esu sau rašęs. Gal padės suvokti mano poziciją
Tikėjimas
Gilinantis į žodžių dualumą pasirinkau žodį "tikėjimas" Tik vienas žodis, bet kiek jame telpa? Tai puikus pavyzdys ką galime nuveikti su vieninteliu žodžiu. Kaip galime augti ar patirti nuopuolį suvokiant jį skirtingai.

Tikiu, tikiu tiesa, reiškia toliau nemąstau. Aklai tikiu ar pasitikiu tuo kas man sakoma. Tikiu savo mokytojais, dvasiniais lyderiais. Vykdau viską ką jie liepia. Jie man sako, kad eidamas nurodytu keliu, pasieksiu norimą rezultatą. Mane kartais aplanko abejonės, bet aš tikiu labiau kitais nei savimi. Aš dar nemąstau, kad mokytojas ar sistema gali klysti, kad jie tiesos taip pat nežino, tik tiki. Tikėjimas tai žabangos.
Palikite juos: jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris. (Mt 15:14)

Tikiu, reiškia dar tik tikiu, dar nežinau. Esu tikėjimo, bet ne žinojimo stadijoje. Todėl šiame gyvenimo etape mokytojas man reikalingas. Suvokiu, kad žinios išlaisvins nuo tikėjimo, kažkada priaugsiu mokytoją. Trokštu ne tikėti Dievu, trokštu jį pažinti, išgyveni, patiri. Netikėti kažkuo aukštesniu, tauresniu už save tai tiesiog būti įsitikinus, išlaikyti baigtinį požiūrį į save. Tai tolygu stagnacijai. Todėl tikiu, augu tikėjime.

Tikėjimas - "tik ėjimas" Tik nesibaigianti kelionė link nepasiekiamos siekiamybės. Tik ėjimas, tik ėjimas. Tik tiek šiuo metu mes galime. Eiti. Skristi mes juk negalime. Viltis ir tikėjimas tarsi siamo dvyniai, sekantys pasaką apie sparnus, kuri mus įkvepia ir pakylėja. Visi keliai veda ten pat - į niekur. Į neapibrėžtumą. Visos religijos, dogmos veda į niekur. Dievas neišpažįsta jokios religijos. Tai tik jo numesti įrankiai pažinti save. Kaltu ir kūju mes galime išsikalti akmenyje stabą ir jam melstis, iš lėto virsdami gėrėjimosi objektu, akmeniu. Tuo pačiu kaltu ir kūju mes galime kaltis kalne laiptus, kurie atves į niekur. Bet gal mes viršukalnėje pamatysime ryškesnę saulę. Gal rytas išauš vaiskesnis ir dieną bus ilgesnė. Gal vėjas atneš kitokių gėlių aromatą, kitus pojūčius, idėjas. Gal mes galėsime atsispirti ir kristi taip ilgai kol išmoksime skristi. Toliau nežinia. Beribis dangus. Tikėjimas tai tik ėjimas, kopimas į kalną. Su aiškia kryptimi aukštyn į niekur. Galiausiai paliekant visas tiesas ir religijas. Kai belieka tik grynas buvimas, be ėjimo, be tikėjimo. Lieka tik jausmas kad esu.

Kuri žodžio reikšmė palankesnė? Visas šias būsenas mes patiriame vienu metu.

Jeigu žmogus dar eina - jis tiki. Visai nesvarbu kuria kryptimi jis žengia. Aukštyn ar žemyn. Jis tiki, kad prieis kažkokį tai tikslą ir galės atsipūsti.Giliai jis jaučia, kad tai tik iliuzija. Nėra nei viršaus nei apačios, nei kairės nei dešinės. Visuomet yra tik kelio pradžia ir jo kryžius, kurį jis turi nešti. Ar laikome save dvasingais ar puolusiais, iš esmės niekuo nesiskiriame. Puoselėjame tą pačią mintį, kad užsitarnausime ramybę. Nugalėsime blogį ar išžudysime priešus - galiausiai ramiai ilsėsimės. Todėl nėra ką liaupsinti, nėra ką smerkti. Visos mūsų pastangos, aistros, tai tik raibuliai vandenyne. Gelmės jie nejudina, bet neša mūsų laivelį link įsivaizduojamo kranto. Paimkime skęstantį į laivą. Nežinia ką atsiųs likimas, bet keliauti drauge bus smagiau. Galbūt išgirsime iš sutiktojo istoriją apie tai, kad jis jau daugelį metų matuoja gelmę ir paviršius jo nedomina. Jis čia tik tam, kad mums tai praneštų, jog burės ar irklai tai tarsi ramentai mūsų sveikom kojom. Jau laikas atsispirti ir išbandyti gelmę. O gal jis nužvelgęs mus tik perspės, kad neiškeistume savo burių į galimybę prisijungti prie artėjančios flotilės. Ten vairininko neieško, ieško tik irklininko ir tikslo mes jos nežinome. O visa puiki armada gali keliauti į paskutinį savo mūšį.

Neužkliūkime ant žodžių reikšmių. Žodynai meluoja. Žvelkime į viską plačiau. Žodis kaip pinigas. Tik ištartas jis tarsi išmesta moneta kris kažkam ausin viena puse. Kol žodžio netariame, jo nenuvertiname. Dar išlaikome šansą ką nors už jį nupirkti. Ar iš tiesų mums būtina viską pirkti. Ištarti žodžiai įrėmina jausmus, kuriuos norime perduoti, juos sumenkina. Tikriausiai dėl to išminčiai dažniausiai tyli. Jie žino žodžio vertę. O jų išreikštos mintys būna abstrakčios. Išminčiaus mesta moneta niekada nekrinta viena puse.
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

06 Kov 2020, 00:15

Norėčiau padiskutuoti filosofine tematika, Oli.
O mano pastaroji pozicija iš Vedų.
 
0lis
Pranešimai: 368
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

06 Kov 2020, 00:35

Bijau kad mano patirtis filosofijoje ribota, nors ir nesijaučiu fanatiku. Aš galiu tik išsakyti savo požiūrį tam tikrais aspektais filosofijoje, kiek tai leidžia mano šaltas protas. Bet mąstymo krypties, diskusijos užduoti neturiu fantazijos. Būties vyksmas, evoliucija, darvinizmas empirika ar metafizika, mokslas. Aš turiu savo nuomonę, bet ji tikriausia nesiremia vakarų filosofija...
 
Aidas
Pranešimai: 709
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Kitos religijos ir Vakaru filosofija

06 Kov 2020, 00:39

Tuomet, Oli, laukiu Jūsų požiūrio į filosofiją.
Ką nors pagimdysim. Manau kokį gerą dalyką. :)
P.S. aš irgi nekoks filosofas.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių