Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 12:42

Labas visiems.
Bhagavad Gitoje esu rades aprasytas transcendentalisto savybes, bei brahmano, ksatrijo bei vaisijo savybes.
Sudros pamenu tik viena pozymi - fizinis darbas tarnaujant auksttesniems.
Noreciau suzinoti daugiau apie sudros prigimti.
Mastymas, jo kokybe, elgesys, mityba, ar linkes intoksikuotis, poziuris i dvasinius ir pasaulietinius mokslus, ar isreiksti pyktis, geismas, godumas, etc., kuo daugiau apie sudros prigimti noreciau suzinoti.
Padekit kas galit.
Is anksto dekingas.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 13:10

I ta pacia tema.
Jei teisingai suprantu pas sudra dominuoja tama guna.
Ar tinginyste, apatija priskiriami tamo gunai?
Kokia guna mesa, zuvis, kiausiniai, kava, tabakas, alkoholis?
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 14:03

Bg 14.8 — O Bharatos sūnau, žinok, kad neišmanymo pagimdyta tamsos guṇa – visų įkūnytų gyvųjų esybių paklydimo priežastis. Šios guṇos pasekmės – beprotybė, tingumas ir mieguistumas, kurie susaisto sąlygotą sielą.

Bg 17.10 — Valgis, paruoštas anksčiau kaip prieš tris valandas iki valgant, beskonis, sugedęs ir dvokiantis, susidedantis iš kitų valgyto maisto likučių bei neliečiamų dalykų, patinka tiems, kurie yra tamsos guṇos.
Ir dalis komentaro iš BG17,10
Neišmanymo, arba tamsybės, guṇai priskiriamo maisto esminis bruožas tas, kad jis nešviežias. Bet koks ilgiau kaip prieš tris valandas iki valgant paruoštas maistas, išskyrus prasādam – Viešpačiui paaukotą maistą, yra tamsos guṇos. Gesdamas jis skleidžia nemalonų kvapą, kuris patinka tamsos guṇos įtakojamiems žmonėms, bet atstumia tuos, kurie yra dorybės guṇos.

Bijau kad dešra ir žuvis priklauso tamsos gunai, nors ir kaip ji kvepėtų :)
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 14:16

Aciu, Oli.
Laukiu ir kitu pasisakymu.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 14:29

Tai, kaip supratau is komentaru, sudra materialia prasme gali buti labai protingas ir issilavines. Ar taip?
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 16:52

Bg 18.40 — Nei žemėje, nei tarp pusdievių aukštesnėse planetų sistemose nėra nė vienos būtybės, laisvos nuo trijų guṇų, kurias pagimdė materiali gamta.
Bg 18.41 — Brahmanai, kṣatriyai, vaiśyai ir śūdros skiriasi prigimties savybėmis, kurias lemia materialios guṇos, o priešų baudėjau.
Bg 18.42 — Ramumas, savitvarda, asketiškumas, švarumas, pakantumas, atvirumas, žinojimas, išmintis ir religingumas – prigimties savybės, lemiančios brahmanų veiklą.
Bg 18.43 — Didvyriškumas, jėga, ryžtas, sumanumas, narsa mūšyje, dosnumas ir siekimas vadovauti – štai prigimties savybės, kurios lemia kṣatriyų veiklą.
Bg 18.44 — Žemdirbystė, karvių globa, prekyba – tai veikla, būdinga vaiśyų prigimčiai, o śūdrų pašaukimas – tai fizinis darbas ir tarnystė kitiems.
Bg 18.45 — Pasirinkdamas darbą pagal savo prigimtį kiekvienas žmogus gali tapti tobulas. Dabar paklausyk, Aš pasakysiu, kaip tai daroma.
Bg 18.46 — Dirbdamas savo darbą, žmogus gali pasiekti tobulumą garbindamas Viešpatį, kuris yra visų būtybių pradžia ir persmelkia viską.
Bg 18.47 — Geriau netobulai atlikti savo pareigą, negu imtis svetimos, net jeigu ir tobulai ją atliktumei. Pareigos, nurodytos atsižvelgiant į prigimtį, niekada nesukelia atoveikio už nuodėmes.
Bg 18.48 — Kaip nėra ugnies be dūmų, taip nėra pastangų be trūkumų. Todėl, o Kuntī sūnau, nereikia atsisakyti darbo, kurį lemia prigimtis, net jeigu tas darbas kupinas trūkumų.
Neturiu tikslaus atsakymo, reikia daugiau pastudijuoti, pamąstyti. Socialinių klasių klausimą dar nagrinėja Šrimad Bhagavatam 7.11 skyrius https://www.vedabase.com/ru/sb/7/11 ir Jaiva-dharmos 6 skyrius. Rusišką Jaiva-dharmos vertimą galima rasti čia: https://bharati.ru/shri-dzhajva-dharma/
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 17:06

Aciu, gerbiamas Sudarsan.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 19:44

Labas visiems.
Bhagavad Gitoje esu rades aprasytas transcendentalisto savybes, bei brahmano, ksatrijo bei vaisijo savybes.
Sudros pamenu tik viena pozymi - fizinis darbas tarnaujant auksttesniems.
Noreciau suzinoti daugiau apie sudros prigimti.
Mastymas, jo kokybe, elgesys, mityba, ar linkes intoksikuotis, poziuris i dvasinius ir pasaulietinius mokslus, ar isreiksti pyktis, geismas, godumas, etc., kuo daugiau apie sudros prigimti noreciau suzinoti.
Padekit kas galit.
Is anksto dekingas.
Atsakyti nėra lengva į klausimą, kadangi materialios energijos, nors ir koreliuojasi pagal psichofizinę prigimtį, gyvenimo eigoj nebūtinai ją nulemia. 
Jeigu kalbėti apie Kali amžių, tai išskirčiau vieną bruožą - vidutiniškai šudroje bus daugiau tamaso nei pas vaišijus ar kšatrijus, pas kuriuos Kali amžiuje dominuos aistra. Bet net Kali amžiuje gali pasitaikyti pakankamai dorybingų šudrų, kurios realizuosis dirbdamos fizinį darbą. Tokios šudros, galimai, bus didesniam balanse, turės daugiau dorybės ir mažiau aistros nei vidutinis vaišijas. Tuo tarpu vaišijas, nepatenkinęs savo aistros, gali labai giliai pulti į tamasą.
 Žodžiu, reikia atskirti žmogaus prigimtinį potraukį realizacijai ir tą būseną, kuri yra karmos/gyvenimo rezultatas. 

Vidutinis šudra neturėtų pasižymėti dideliu intelektu. Dažniausiai jo pasaulėvoka bus siaura, todėl dorybingesniam šudrai dvasinė praktika vyks daugiau per darbus, askezę. Dorybingas šudra galėtų suprasti biblijinį Dievą, Alachą, nesu tikras dėl Vedų studijų. Faktas, kad tai nebūtų stiprioji pusė. Kita vertus, tam tikrai situacijai įvykus, neabejoju, kad mantra galėtų būti kartojama stabiliai. 
Aišku, aš čia kalbu apie teorinį variantą, kad suprastume, jog šudra nebūtinai reiškia degradavusį žmogų. 
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 19:49

Aciu, Viliau.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 20:16

Aš ir nelaikau savęs degradavusiu. Labai gerai būtų atitikti kaljūginį šudros aprašymą. Nors paskutiniu metu avansu nebijau saves taip įvardinti. Priimčiau tai visai nuolankiai ir iš kitų.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 21:28

Aš ir nelaikau savęs degradavusiu. Labai gerai būtų atitikti kaljūginį šudros aprašymą. Nors paskutiniu metu avansu nebijau saves taip įvardinti.  Priimčiau tai visai nuolankiai ir iš kitų.
Na, aš išvis nesakyčiau, kad esate šudra. Jūsų polinkis studijuoti dvasinę - ezoterinę literatūrą yra tikrai ne šudros bruožas. 
Pasikartosiu, kad turėtume atskirti mumyse esančias materialias energijas bei mūsų psichofizinę prigimtį. :)
Žinoma, nuolankiai priimti savo prigimtį ir jos nesigėdyt taip pat geras bruožas. Tai nieko bendra neturi su mumis. 
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Sudros prigimtis

29 Lap 2018, 23:08

Pradedu (vėl) rimtai galvoti ko aš noriu ir ko siekiu. Gal būt man tikrai nereikia daug studijuoti šventraščių. Visos tos studijos, dvasinių knygų rijimas ne kas kita kaip aistros gunos išraiška. Stebėjau kurį laiką save. Su dorybe vargiai tai sietina. Nors tam tikros realizacijos ir vyksta. Tikslai išlikę tie patys, bet vistik... Pasinaudojau ir aš sudaršan patarimu- nusinulint. Aidas dar tam pritarė. Nuo "gilių" kontempliacijų atsiribodamas stengiuosi neapleisti elementarios mankštos, šiek tiek sporto, trumpa rytine ir vakarine malda atminti Dievą. Tik tiek... Aišku, skaitiniai traukia, bet jiems gilios reikšmės stengiuosi neteikti. Dingo įtampa nuo tų skaitinių, nerimas. Gal tik tiek man ir tereikia? Žvalgaus kuriam laikui ne šventraščių o poezijos. Ten daugiau Dievo surasiu :)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 07:54

Pradedu (vėl) rimtai galvoti ko aš noriu ir ko siekiu. Gal būt man tikrai nereikia daug studijuoti šventraščių. Visos tos studijos, dvasinių knygų rijimas ne kas kita kaip aistros gunos išraiška. Stebėjau kurį laiką save. Su dorybe vargiai tai sietina. Nors tam tikros realizacijos ir vyksta. Tikslai išlikę tie patys, bet vistik... Pasinaudojau ir aš sudaršan patarimu- nusinulint. Aidas dar tam  pritarė. Nuo "gilių" kontempliacijų atsiribodamas stengiuosi neapleisti elementarios mankštos, šiek tiek sporto, trumpa rytine ir vakarine malda atminti Dievą. Tik tiek... Aišku, skaitiniai traukia, bet jiems gilios reikšmės stengiuosi neteikti. Dingo įtampa nuo tų skaitinių, nerimas. Gal tik tiek man ir  tereikia? Žvalgaus kuriam laikui ne šventraščių o poezijos. Ten daugiau Dievo surasiu :)
Teisinga realizacija! :)
Čia panašiai kaip mantros kartojimas, kai protas neramus - tą padaryt labai sunku. Arba kaip kvėpavimo pratimai, kai yra daug vidinės įtampos - tai gali sukelti tik dar didesnį stresą ir įtampą. 
Neabejotinai, kaip rašėt, tokios šventraščių studijos yra daugiau grįstos aistros guna. Kadangi tikslai dvasiniai, tokiu principu tikslo niekada nepasieksim :) 
Gal tik tiek man ir tereikia? Žvalgaus kuriam laikui ne šventraščių o poezijos. Ten daugiau Dievo surasiu [img=15x17]http://forumas.bhaktijoga.lt/images/smi ... _smile.gif[/img]
Stebėkite, kaip veikia poezija, kokią energetiką palieka. Į melancholiją ar panašiai nerekomenduotina panirti net truputį ilgėliau. Meniškos prigimties žmonės dažnai turi tokį polinkį, todėl melancholijos rekomenduočiau labai po truputį. Momentas tas, kad kartais, esant atitinkamai prigimčiai, melancholija gali suteikti tam tikrų gerų impulsų, jei naudojama labai saikingai. Žinoma, galbūt skaitoma poezija visai ne melancholiška, tiesiog pasidalinau momentu. 

O šiaip aš toliau priminsiu principus bei iš savo patirties rekomenduočiau padaryti paprastas jogos asanas, gerai pratampyti kūną. Tai labai gerai "nunulina" . Ramiai darant esanas net sąmonė keičiasi, nors viską atlieki mėgėjiškai ir paprastai. 
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 08:19

Dėl melancholijos pritariu. Turi tokį poveikį. Kaip esu skaitęs daugelis kūrybingų asmenybių jausdami nenusakomą ilgesį (o tai dažniausia ilgesys Dievui) Išreiškia tai eilutėse. Arba nuolat galvojant apie Dievą, pradedi mąstyti kūrybiškai. Taip, pagauti tą melancholijos gaidą galima nesunkiai, bet prie viso to gaunu ir tauresnių išgyvenimų.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 09:49

Cituoju įdomų Šrilos Bhaktivinodos Thakuros citatų rinkinį varnašramos tema. (Paimta iš http://www.purebhakti.com/resources/ebo ... -gita/file 917-922 psl.) Vėliau išversiu į lietuvių kalbą:

“One’s inclinations, or qualities, depend solely upon one’s nature. A person should work in accordance with that individual nature, otherwise his work will not be fruitful. In the English language, the word ‘genius’ is used to refer to a particular part of one’s nature. It is not easy for a person to change his matured nature; therefore, by working in accordance with it, he should endeavour for his livelihood and spiritual perfection. In India, people are divided into four castes in accordance with four types of nature and thus become properly situated in society, having followed the injunctions of the caste system. Their social activities naturally become fruitful and humanity attains complete auspiciousness. The basis of the caste system is solid and scientific. A society with such a foundation is worthy of respect by all of humanity. 
“Some people may doubt the varṇāśrama system, saying, ‘No one in Europe and America follows the injunctions based on caste divisions, yet they are more advanced and respected than the Indian people economically, scientifically and so forth,’ and they conclude that it is useless to accept a system like varṇāśrama. Such doubts, however, are baseless, because the European societies are quite new. People of such modern societies are generally stronger and more courageous and so they perform various activities in the world, accepting portions of the knowledge, science and arts that have been preserved by the older societies. But these new societies will gradually become extinct because their social arrangement has no scientific basis. Symptoms of the original caste system, however, which existed in ancient India’s Āryan society, can still be observed in current Indian society, even though it is now so old and weak.
“Previously, the Roman and Greek cultures were more powerful and advanced than modern European culture, but what is their
present plight? They have lost their own ancient caste system. They have embraced the religions and systems of modern societies to such an extent that the people of those castes do not even boast the glories of their noble ancestors. Although the Āryan society of India is much older than the Roman and Greek societies, the present Āryans feel proud of their great heroic forefathers. Why? Because the foundation of Āryan society was firmly rooted in the varṇāśrama system, and so their societal or caste traits still remain. The descendants of Rāma, who were defeated by the mlecchas (outcastes, or meat-eaters), still consider themselves to be the heroic descendants of Śrī Rāmacandra. As long as the caste arrangement exists in India, the people there will certainly remain Āryan. They can never become non-Āryan, no matter how fallen they become, due to the time-worn and antiquated nature of Indian society.
“The European Āryan descendants, such as the Romans, have mingled with the lowest castes such as Hāna and Bhāṇḍāla and have thus become integrated with them. By studying the structure of the present European societies, we find that whatever charm exists in them is due to the fact that they have in some way embraced the principles of the varṇa system, which has manifested in accordance with people’s natural propensities. In Europe, those with a vaiśya nature consider it beneficial to engage in business, and because of that alone, they are making economic progress. Those with the nature of a kṣatriya will voluntarily become soldiers, and those with the nature of a śūdra generally prefer to perform menial services. In fact, no society can exist without accepting varṇa-dharma in some form or other. Even when a marriage is arranged, the bride’s and the groom’s caste and nature are examined and their higher or lower status in relation with each other is considered.
“Although varṇa-dharma is partially accepted in Europe, it has not been established in its full, scientifically-based form. Wherever knowledge and civilization make real progress, varṇa-dharma manifests proportionately. Two methods are employed in any activity: the unscientific and the scientific. An activity is performed unscientifically until a scientific process is accepted. For example, before the invention of power driven ships, people used to travel in sailboats, designed to depend on the winds. But when scientifically manufactured steamships were introduced, they replaced sailing vessels as the primary means of water transport. The same principle can also be applied to society. Until the caste system becomes properly established in a country, that country’s society will be run by some unscientific, rudimentary system. A rudimentary and primitive caste system is currently operating in and controlling societies in all countries of the world, save and except for India [where it is more developed]. India has therefore been called karma-kṣetra, the land where prescribed duty is properly executed.
“At this point in our discussion, one may ask whether or not the varṇa, or caste, system is actually functioning properly in India today. The answer is that it most definitely is not. Although previously this caste system had been fully implemented, in course of time it became diseased and its degraded condition is now visible in India. We may well ask, ‘What is that disease?’ The following explanation provides the answer.
“At the beginning of Tretā-yuga, the Āryan society had reached the pinnacle of its development, and at that time, the varṇāśrama system was established. An arrangement was made to determine the caste of every person according to his nature. Upon ascertaining the requisite qualifications (adhikāra), he would perform his duties prescribed for that caste only. In this way, the activities of the world were very comfortably managed through the scientific process of division of labour and ascertainment of nature. A person whose father had no caste was accommodated in the appropriate caste, after examining his nature. Vedic histories of Jābālī, Gautama, Jānaśruti and Citraratha, etc., are examples of this. For a person whose father’s caste was known, his caste was ascertained on the basis of his disposition as well as his family lineage. In the dynasty of Nariṣyanta, Agniveśa himself became the great sage known as Jātukarṇa. It is from him that the famous brāhmaṇa dynasty known as Agniveśyāyana originated. In the Aila dynasty, Jahnu, the son of Hotra, attained the status of a brāhmaṇa. In the dynasty of Bharadvāja, who was born in the dynasty of Bharata and who was known as King Vitatha, two dynasties came. The progeny coming from Nara became kṣatriyas, and the progeny of Garga became brāhmaṇas. In the dynasty of King Bharyasva, maudgalya gotra brāhmaṇas, such as Śatānanda and Kṛpācārya were born. Scripture contains many examples like this; only a few have been cited here.
“When the caste system was functioning in a proper manner, India’s fame spread all over the world like the powerful glow of the midday sun. People from all countries of the world paid homage to India and accepted its rulers, controllers and spiritual masters as their own. Countries such as Egypt and China would hear and receive instructions from Indian people, with great faith and reverence.
“The above-mentioned varṇāśrama-dharma continued in its pure form in India for a long time. Later, through the influence of time, the kṣatriyas Jamadagni and his son Paraśurāma were unlawfully accepted as brāhmaṇas, although they eventually gave up that caste, as it was opposed to their nature. A dispute then broke out between the brāhmaṇas and kṣatriyas, which caused a disturbance to world peace.
This quarrel bore an unfavourable result: within the caste system, more emphasis was placed on birth. This perverted caste system was introduced covertly; it even infiltrated scriptures such as the Manusmṛti. The kṣatriyas lost all hope of attaining a higher caste and they revolted, supporting the Buddhist religion and focusing all their energy on destroying the brāhmaṇas. A new activity or opinion is opposed to the degree that it is propagated. When the Buddhist faith, which is opposed to the Vedas, arose to confront the brāhmaṇas, the caste system based upon birth became even more deeply rooted. Dissension ensued between the supporters of this ill-conceived system and those supporting a spirit of nationalism. This gradually led to a virtual disintegration of the Āryan civilization in India.
“Driven by selfish motives, the so-called brāhmaṇas, bereft of any real brahminical qualities, composed their own religious scriptures and began to cheat the other castes. The so-called kṣatriyas, who had lost their true kṣatriya spirit and qualities, became averse to engaging in battle and thus began to lose their kingdoms. Finally, they started to preach the comparatively insignificant and inferior Buddhist doctrine. The vaiśyas, who possessed no real business qualities and acumen, began propagating religions such as Jainism. Under these circumstances, the world-wide business ventures of India gradually declined, and the śūdras who had no real śūdra qualities, became almost like dacoits, being unable to find work befitting their nature. As a result, the discussion of bona fide scriptures such as the Vedas gradually came to a halt. Then, at an opportune time, rulers of the mleccha countries attacked India and took control. Due to improper management, India’s shipping industry suffered and finally ceased. In this way, the influence of Kali intensified. Alas! The Āryan race of India, which once was the ruler and guru of all other societies on Earth, deteriorated to the pitiable condition we see today. The reason for this unfortunate development is not the ageing of Indian civilization but the numerous defects that have permeated the caste system.
“Parameśvara is the original controller of all systems and living entities. He has the ability to remove all inauspicious elements and bestow all auspiciousness. If He so desires, He may send His empowered representative to re-establish varṇāśrama-dharma. The writers of the Purāṇas assert that Śrī Kalkideva will make His advent and reinstate the pristine glory of varṇāśrama-dharma. The story of King Maru and Devāpi describes a similar expectancy. We will now discuss the rules within varṇāśrama-dharma.
“The scriptures delineating moral principles (dharma-śāstra) give a detailed explanation about the karma (prescribed duties) that a person in each caste has the right to perform. The full details of that subject cannot possibly be presented in the context of this book.
“The prescribed activities for brāhmaṇas include serving food to guests, bathing thrice a day for purity, worshipping the demigods and goddesses, studying the Vedas, giving spiritual instruction, performing pūjā, and observing vows such as accepting the sacred thread and celibacy (brahmacarya and sannyāsa). Kṣatriyas have the qualification to perform activities like fighting for religious purposes, ruling a kingdom, protecting the subjects and generously distributing charity.
Vaiśyas are eligible for duties such as protecting animals and executing business endeavours. The right of the śūdras is to perform service to the demigods without uttering mantras and to render various services to the other three castes.
“Apart from the activities that are exclusive to their respective caste, all men and women have the common right to perform activities such as marriage, bhakti to the Supreme Lord, welfare activities, general acts of charity, service to the guru, honouring guests, purificatory rites, celebrating festivals, serving the cows, producing progeny and following prescribed codes of conduct. The specific right of a woman is to engage in the service of her husband. The basic principle is that a person has the eligibility to perform duties that are conducive to his own nature. With simple intelligence, everyone can ascertain their particular qualification to perform work. If someone cannot do that, he should approach a bona fide guru to ascertain his nature and qualification. Vaiṣṇavas who are situated beyond the modes of nature and who are interested to know more about this subject, should study Sat-kriyā-sāradīpikā, by Śrīla Gopāla Bhaṭṭa Gosvāmī.”
Dabar paskutinę pastraipą išversiu: "Be tų veiklų, kurios būdingos tik jų atitinkamai kastai, visi vyrai ir moterys turi visiems bendrą teisę atlikti tokias veiklas kaip santuoka, bhakti Aukščiausiam Viešpačiui, socialinio aprūpinimo veiklos, bendro pobūdžio labdaringi veiksmai, tarnystė guru, svečių pagerbimas, apvalomieji ritualai, festivalių šventimas, tarnystė karvėms, palikuonių pradėjimas ir sekimas nustatytais elgesio kodais. Ypatinga moters teisė yra užsiimti tarnyste savo vyrui. Bendras principas yra toks, kad žmogus yra tinkamas atlikti tas pareigas, kurios palankios jo paties prigimčiai. Su paprastu intelektu kiekvienas gali nustatyti savo konkrečią kvalifikaciją atlikti darbą. Jeigu kas nors nesugeba to padaryti, jis turėtų eiti pas bona fide guru, kad šis įvertintų jo prigimtį ir kvalifikaciją".

Aišku, paskutinį patarimą labai sunku įvykdyti, nes tam reiktų rasti bona fide guru ir užduoti būtent tokį klausimą. Bona fide guru yra labai retas. Nors gal čia yra gradacijos, pagal tai, kokį guru žmogus matys kaip bona fide guru. Bet man būtų gaila tų, kurie nueitų pas žmogų, kuris net nėra satva gunoje, ir neturi bhakti suvokimo, nors ir imasi guru vaidmens, ir užduotų jam tokį klausimą, ir gautų klaidingą atsakymą.

Taigi, lieka paprastu intelektu pačiam nusistatyti savo kvalifikaciją. Pvz. pats save vertinu kaip barbarą ir darbininką, visą gyvenimą (man jau beveik 40 metų) tokiais darbais užsiimu, visados samdomas darbas, kartais fizinis, kartais ofisinis būdavo. Dabar jau judu link verslininko, kai pats suksiu savo kapitalą smulkiame versle.

Potencialiai turiu šiek tiek tendencijos link brahmaniškų užsiėmimų ir sukriti. Bet faktiškai tas potencialas nepasireiškė stipriai, kad būtų kaip gyvenimo ir pragyvenimo būdas tiek materialiose, tiek dvasinėse veiklose. Todėl laikausi to, kas faktiškai pasireiškė: tiesiog dirbu, verslauju. Ir toliau noriu dėti pastangas link sukriti.

Dar vienas įdomus dalykas, užsiimdamas transcendentine sukriti buvau Indijoje pusmetį, ir pradžioje abejojau, ar galiu ten likti. Nuėjau pas pažengusį vaišnavą, kurio globoje gyvenome, ir jam pasakiau, kad bijau likti Indijoje, dėl savo vidinių savybių. Jis man davė pamokymą, kad reikia būti kantriam, ir kad maždaug, "nebijok, tu esi Dievo vaikas, o čia yra Dievo namai".

Tai šią naktį galvojau apie tą kastos klausimą, ir tokia mintis atėjo: "betgi mūsų visų tikroji prigimtis yra "aš esu dvasinė siela", o ne "aš esu brahmanas, kšatrijas, vaišja ar šūdra", kad mąstyti vien kastos kategorijom yra klaidingas savęs tapatinimas, praleidžiam esmę".
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 13:03

Tai šią naktį galvojau apie tą kastos klausimą, ir tokia mintis atėjo: "betgi mūsų visų tikroji prigimtis yra "aš esu dvasinė siela", o ne "aš esu brahmanas, kšatrijas, vaišja ar šūdra", kad mąstyti vien kastos kategorijom yra klaidingas savęs tapatinimas, praleidžiam esmę".
Neabejotinai. Tam akcento didelio nereikia suteikti, nebent yra tam tikros situacijos, kai gyvename visiškai ne pagal prigimtį. Tokiu būdu nelaviname savo stiprybių, menksta mūsų pasitikėjimas savimi, nesirealizuojam, nebematom prasmės ir panašiai. 
Kaip ir Jūsų atveju, Sudaršan, greičiausiai gyvenote ne pagal prigimtį, dirbdamas samdomą darbą. Smulkus verslas irgi nebūtinai yra prigimtis, bet jis šiuo atveju suteikia daugiau laisvės realizuoti save, padeda eiti link to, kad sutaptų mūsų mintys, žodžiai ir darbai.
Aš pats save laikau labiau brahmaniškos prigimties su vaišiškumo bruožais. Dirbu ir šudros darbą, turiu ir smulkų versliuką, bet dienos metu daugiausiai gyvenu intelekte. Puikiai suprantu, jog daug geriau būtų, jog mesčiau fizinį darbą ir susikoncentuočiau į smulkų verslą pareigas bei praktiką. Kita vertus, tas gyvenimas ne pagal prigimtį taip pat privertė išmokti nemažai pamokų. 
Dar noriu akcentuoti, kad Kali amžiuj brahmanams yra pakankamai sunku, apie tai nemažai ir Donatas Janickis kalbėjęs yra. Daugybė jų gyvena ne pagal prigimtį, nes taip lengviau išgyventi materialiai. 
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 13:18

Dėl melancholijos pritariu. Turi tokį poveikį. Kaip esu skaitęs daugelis kūrybingų asmenybių jausdami nenusakomą ilgesį (o tai dažniausia ilgesys Dievui) Išreiškia tai eilutėse. Arba nuolat galvojant apie Dievą, pradedi mąstyti kūrybiškai. Taip, pagauti tą melancholijos gaidą galima nesunkiai, bet prie viso to gaunu ir tauresnių išgyvenimų.
Suprantu momentą. Aš panašiai "praktikavau" kelerius metus, kai gaunamą kančią išanalizuodavau intelektu skersai ir išilgai, tokiu būdu kaskart realizuodamas materialaus gyvenimo beprasmybę be Dievo. 
Tai veikia, bet šiandien galvoju, kad orientuotis į pozityvumą yra palankiau. Žinoma, nepraėjęs to, nebūčiau ir supratęs. :)
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 14:10

Kaip ir Jūsų atveju, Sudaršan, greičiausiai gyvenote ne pagal prigimtį, dirbdamas samdomą darbą. 
Galbūt :) Yra ir tokių minčių pas mane, bet supaprastindamas apvalinu, kad visgi faktiškai manyje pasireiškė darbininko arba žemesnis mentalitetas. Net pagal kilmę, t.y. žiūrėdamas į savo tėvus ir senelius, kokių jų savybės, nematau brahmaniškų užsiėmimų, tik kai kuriuose tendenciją į šiokį tokį protingumą, kas visai gali būti bet kurios aukštesnės kastos bruožas, nes bet kuriai aukštesnei funkcijai reikia tam tikro proto. Iš esmės dirbo samdomus darbus, religija neužsiėmė, kitų nemokė, man kažko tokio, kad galėčiau sakyti "o, turėjo savo filosofinį matymą ar pan." irgi neperdavė.

Pagal kilmę tikrai ne brahmanas, ne kšatrijas, ir ne verslininkas. Kažkur tarp darbininkų ir vadybininkų/finansistų mano tėvai ir seneliai. Ir aš toks pats, ir tų ir tų savybių bei išsimokslinimo toje srityje turiu.

Kas link savosios individualios prigimties, kitokios negu kilmė, nes būna ir taip, pagal kilmę negali visko spręsti, tai tik šiokią tokią sukrti įtaką aptinku, ne tiek labai polinkį išorinei aukštesnei veiklai. Gal man tiesiog pasisekė ir Krišnos sąmonė mane šiek tiek lietė praeituose gyvenimuose ir šiame gyvenime, todėl ir yra ta sukriti tendencija bei iš to kylantys pokyčiai.

Galiausiai, gaunasi toks paradoksas: hipotetiškai, jeigu aš pasiklydau, ir veikiau ne pagal savo prigimtį, kas mane prie to privedė? Mano paties prigimtis :D mano paties klaidos, kažkokia duskriti, ir pan, kas irgi susiję su prigimtimi ir ankstesnių gyvenimų kraičiu. Vadinasi, jeigu tam tikrą gyvenimo tarpą užsiimu para-dharma, pareigom, kurios man nėra geriausiai tinkančios, tai irgi kažkoks erroras mano vidaus sistemoje, būti iki tiek maištaujančiu prieš sva-dharmą ir savęs nepažįstančiu. O tai vėlgi rodo, kad aš nesu brahmanas, nes brahmanas pažįsta save. Žodžiu, čia prasideda labai sudėtingi svarstymai, todėl gerai ten pasakyta: "Su paprastu intelektu kiekvienas gali nustatyti savo konkrečią kvalifikaciją atlikti darbą." Reikia paprasčiau į tai pasižiūrėti, praktiškiau. Čia Lietuva, čia daugiausiai yra samdomas darbas ir verslas.

Yra ir dar vienas momentas, susijęs su sva-dharmos termino skirtingu taikymu varnašramos ir bhakti kontekste, kurį reikia gerai suprasti. Dabar tik užmačiau, reiks dar apgalvoti, kaip tai keičia bendrą paveikslą. Cituoju to paties šaltinio, kur anksčiau citavau, BG 18.47 komentarą:

Here, in the context of the present verse, it should be understood that when the word sva-dharma implies varṇāśrama-dharma, then one should perform one’s own prescribed duty, not the duty of another. But when sva-dharma is used to imply ātma-dharma, the soul’s nature to be devoted to Śrī Hari, then one must perform that duty and no other, in accordance with the conclusion of verses such as sarva-dharmān parityajya. Where sva-dharma (one’s duty) means ātma-dharma (the inherent duty of the soul), the word para-dharma (another’s duty) means ‘activities related to the body and mind’. Until a person develops faith in the duty of the soul, it is beneficial to perform prescribed duties according to his innate material nature. As it is said in Śrīmad-Bhāgavatam (11.20.9):
tāvat karmāṇi kurvīta na nirvidyeta yāvatā
mat-kathā-śravaṇādau vā śraddhā yāvan na jāyate
As long as one is not satiated by fruitive activity and has not awakened his taste for bhajana by hearing, chanting, etc., one has to follow the principles of scripture.

Śrīla Bhaktivinoda Ṭhākura says, “It is better to improperly perform duties in accordance with one’s own nature than to expertly engage in the duties of another. Sva-dharma means the duties prescribed according to one’s natural aptitude and innate qualities. Therefore, engaging in sva-dharma, duty according to one’s nature, is always beneficial, even if not executed expertly. In fact, there is no possibility of incurring sin by performing sva-dharma.”
Dar pridėsiu, kad mano karta, t.y. gimę 1979 m. yra labai keisti, maišyti. Kai atėjo Nepriklausomybė 1990 m., mes buvome 11 metų, ir iki 1997, kai jau buvom 18 metų, vyko labai daug chaotiškų reiškinių visuomenėje, kurie įtakojo mūsų charakterio formavimąsi. Tai buvo ekonominės suirutės, nusikalstamumo, forsų kulto laikai. Aš irgi žavėjausi forsizmu, net norėjau būti nusikaltėliu vienu metu :D T.y. praeitų gyvenimų karma bei duskriti/sukriti balansas atvedė mus į šią šalį būtent tuo laiku, vadinasi, tas chaotiškumas ir sumaištis yra mūsų prigimtyje.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 14:49

Dar kai ką pridėsiu.

Schematiškai galima į viską pasižiūrėti taip:
1. Yra sielos sva-dharma, būdinga visoms gyvoms esybėms, t.y. bhakti, bet ne visose pasireiškianti.
2. Yra proto/kūno sva-dharma, kuri reiškiasi per keturias socialines klases.

Kai mes susiliečiame su Krišnos sąmone, pradeda busti mūsų sielos sva-dharma, ir veržtis iš mūsų vidaus, bei įtakoti gyvenimo veiklas. Tai reiškia, kad mes laipsniškai pradedame panašėti ar transformuotis į vaišnavus, o vaišnavas yra natūraliai brahmanas, daugiau negu brahmanas.

Kita pusė yra tokia, kad kai ta sielos sva-dharma mumyse ima busti, ir veržtis į išorę, tai dar nepakeičia mūsų proto/kūno lygmens sva-dharmos, t.y. mes staiga neįgijame visų proto/kūno savybių reikalingų brahmanui, kšatrijui ar vaišjai, jeigu tokių neturėjome.

Pvz. šventykloje mes nebūtinai atliksime brahmanų funkcijas. Bet Krišnos sąmonėje visos funkcijos yra lygios, mes ten taip jau nežiūrime, neskirstome. Visos veiklos šventykloje yra tarnystė Krišnai, bhakti. Šventykloje fiziniai darbai tampa vaišnavizmo dalimi, o tai natūraliai yra ir brahmanizmas. Taigi, gali kilti klausimas, "jeigu šventykloje plausiu grindis arba plausiu indus, aš brahmanas ar šūdra?" Atsakymas būtų toks: "kaip vaišnavas būsi brahmanas, nes priklausai dvasininkų bendrijai, ir užsiimi dvasine veikla, bet išoriniai stebėtojai, kurie vertintų iš materialistinės varnašramos perspektyvos galėtų sakyti, kad esi šūdra, bet tai nepaliečia esmės, tai nėra pilnai  teisinga".

Šį aspektą nagrinėja Džaiva-dharmos 6 skyrius.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sudros prigimtis

30 Lap 2018, 17:45

Ne Vedu kulturos inzinierius mechanikas?
Ne Vedu kulturos fizikas ar matematikas?
Lyg ir neismanymas butu: 

https://vedatext.ru/ishopanishad/mantra9

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių