Gintarai, Aidas tikrai gerai atsakė į Jūsų klausimą, ar siela patiria kančią. Būtų galima ir toliau gilintis, ką kaip tik padarėte man rašant atsakymą.
Dėl to, kas Krišnai brangesnis. Kuo esi tyresnis, tuo ir santykiai turėtų būti artimesni su Dievu. Nesu šventraščių žinovas, bet ten lyg ir rašoma, kad tyrus bhaktus Dievas ypač myli. Bet kokiu atveju, aš suprantu, kur lenkiate, Gintarai, tame yra tiesos. Bet rodydamas, kad ir teisybę, kad kiti bhaktai burbule gyvena, pats nuo to tyresnis netapsit, pagal dėsnius - greičiau priešingai.
Nu gerai, o Bhatktivinodas Thakuras.... sužinojo apie vieną svamį, kuris save įvardijo kaip avatarą. Ką jis su juom padarė>? Pasiėmė policinkus ir pasodino jį į kalėjimą. Kodėl jis taip padarė? Prieš tai jis vedžiojo daug žmonių už nosies, daug ištraukė iš jų. Jis sužinojo ir tuoj pat nubaudė. Jis nusižengė ar tiesiog įvygdė savo vaišnavišką fukciją?
Kuom skiriasi tylėjimas ir žodinis pasisakymas kai aš matau išsidirbinėjimą, apsimetinėjimą? Juk aš vis tiek taip mąstau, aš taip galvoju?
Reikalas tame, kad ištisai kalama ir kalma, kad mes visi vaišnavai. Aš čia rašau, nes apie tai aš uždavinėjau klausimus tiesiai tiems, kurie dedasi mokytojais. Jau seniai tiesiai pasakyta į akis. Už tai blokuoja.
Kas yra Vaišnavas. Tas kuris valgo prasadą, kartoją mantras ir skaito raštus? Ar tas, kuris vygdo Dievo valią?
Ar ne nuo to reikia pradėt, išsiaiškint funkcijas vaišnavo ir tų, kurie po šafrano rūbais pasislėpę traukia iš žmonių jų resursus?