Pries trys metus , ar pries kiek daugiau laiko , suradau savo sodyboje visai dar mazus kaciukus . Aptikau juos ziema .
Pagalvojau tada , kad kaip juos ismaitina kate ir apsaugo nuo salcio ( kartais budavo minus 20 desim ) .
Nuo to laiko as ta kate maitinau prasadam , o kiek veliau ir juos vaikucius .
Pavasary , pries pat vasara tie kaciukai vienas po kito , paliko savo kunus . Va taip , mano nuostabai..
Kas negerai , as juos paauglius maitinau prasadam ( pienas bei vegetarinis maistas ) .
Vienas bhakta man paaiskino kad tie kaciukai maitinami beveik nuo pat gimimo prasadam , jau negali isauge gyventi katinu , kaciu naturalu gyvenima . Negali pavyzdziui gaudyti peliu , ziurkiu .
Po prasadam jiems nenaturalu taip maitintis..
Taigi gauna kita gyvybes forma .
Dar tas bhakta pasake ta kad katinai tai buve kazkokie brahmanai .
Kodel . Nes katinas gyvendamas pas savo seimininka pagauna pele ar ziurke ir nugrauzes jei galva palieka ta gyvuneli ant tako kur vaiksto zmones .
Taip tas katinas parodo savo seimininkui kad atlieka savo pareiga .
Man irgi idomu , kodel jis tos peles nesuvalgo..
O dabar leiskite paklausti , ar maitinti tuos kaciukus kur katik sendiena suradau savo sodyboje , prasadam ?
Man atrodo kad maitinti , nes tuos dzivos gaus geresne gyvybes forma , arba zmogaus...