Gintaraska
Pranešimai: 165
Užsiregistravo: 16 Gru 2016, 11:31

Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

09 Bal 2017, 13:54

Ar tikrai mes nukritome iš dvasinio pasaulio?
Paveikslėlis Mano Facebookas
 
Vartotojo avataras
Vydas
Pranešimai: 188
Užsiregistravo: 19 Lap 2016, 23:53

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

09 Bal 2017, 16:01

O ką sako Bhaktivinoda Thakura šiuo klausimu?
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

22 Bal 2018, 21:09

Klausiausi Donato įrašo "Ar siela puolė iš dvasinio pasaulio ar amžinai materialiame pasaulyje."
Tenai Jis kalba kad mes niekada ir nebuvome dvasineme pasaulyje,o buvome visada čia,materialiame pasaulyje bet būtinai ateisime gyventi i dvasini pasauli. Regis turi Autoritetingus įrodymus kad tai tiesa.
Įdomu,ką turėjo omeny Gintaraska?
Beje,tame įraše yra informacija dėl mėsos valgymo ir tai liečia Prabhupadą ir Jo Mokytoją (reikia pradėti klausytis nuo 15min. 40sek.)
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

22 Bal 2018, 21:43

Galbūt naujai sukurta dživa turi pasirinkimą: likti su Dievu, ar išmėginti gyvenimą materialiame pasaulyje. Toks variantas kaip ir patvirtintų abu atvejus: tarsi ir nukritome iš dvasinio pasaulio, bet kartu ir niekada jame negyvenome :)
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

22 Bal 2018, 22:24

Bhagavad Gita'oje kažkurioje vietoje minima kad besimeldziantys pusdieviams patenka i pusdieviu planetas. Ten linksmindamiesi isnaudoja savo dvasine energija ir vel grizta i materialias planetas. As labai gal netiksliai aprasiau. Bet mintis panasi.
As suprantu kad mes visi ieskom kelio namo. Vadinasi mes esame ten jau buve/nuolatos esam. Patyre nuopoli, ar ateje pasisemti patirties ir uzsimirse. Labai esmes nekeicia.
O kaip del svarupa, ar neina kaip nors susieti su siuo klausimu?
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

23 Bal 2018, 18:53

O kaip del svarupa, ar neina kaip nors susieti su siuo klausimu?
Joo. Turbūt teisėtas klausimas.
Pamokslautoja Лалaна Орехова vertimas: Lalana Orėhova vienoje savo internet-radio paskaitoje sakė kad kada dživa pirma karta gauna materialu kūną,tai ji pamiršta kad ji yra dživa. Dar ji sakė kad materialiame pasaulyje dživa yra suspausta tarsi sumažinta iki minimumo. Kad maždaug isivaizduotume mes,turėdami materialius protus,ta pamokslautoja pateikia toki materialu pavyzdį:
Pripučiamas kamuolys. Jei iš to kamuolio išleisti orą ir suspausti jį taip kad liktu tik gumos gniužulas kad neįmanoma būtu suprasti kas tai per daiktas bet kiekvienam būtu aišku ka reikia daryti kad pamatyti kas per daiktas. Reikia ta kamuolį vėl pripumpuoti oro ir bus neabejotinai matyti kas tai. Suspaustas kamuolys vėl atgavo savo formą.
Lygiai tai pat ir su dživa. Žmogus praktikuoja tikra Dievo sąmonę ir jo svarupa (dživos amžina dvasinė forma) išsiskleidžia.
Man tai labiau priimtinas tas materialus pavyzdys su vaiko pripučiamu žaislu..
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

23 Bal 2018, 19:13

Galbūt naujai sukurta dživa turi pasirinkimą: likti su Dievu, ar išmėginti gyvenimą materialiame pasaulyje. Toks variantas kaip ir patvirtintų abu atvejus: tarsi ir nukritome iš dvasinio pasaulio, bet kartu ir niekada jame negyvenome :)
Nu taip. Taip. Na gerai gerai,o kaip dar kitaip tai paaiškinti.
Galu gale visur taip ir rašoma. O tas Krišnos žaidimas tai turbūt ir reiškia tą kad Jis tobulai pažįsta kiekviena dživą ir žino kad kaip tą dživą neatkalbinėtu dėl to kad pastaroji neeitu gyventi i materialu pasauli,vistiek ji Krišnos nepaklausis. Gal todėl tie materialus Krišnos žaidimai iš to ir išplaukia arba Dievas mūs nesavanaudiškai myli.
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

23 Bal 2018, 22:00

Šiek tiek ne į temą, bet man labai įdomu, kokios yra šiek tiek rimčiau už praktikos užsikabinusio bhakto perspektyvos. Kad išsivadavimui dar gali reikėti šimtų gyvenimų, kad bus rojai ir nuopoliai - tą galiu suprasti. Bet kažkaip sunku įsivaizduot, kad galima nusidegraduot iki primityviausių gyvybės formų ir neišsivaduot dar daugybę visatų kūrimų ir naikinimų. Teorinė galimybė turbūt egzistuoja, bet tiesiog labai įdomu būtų sužinot realią statistiką ;D

Momentas tas, kad nors kiek pažengusio bhakto materialisto sąmonė, jaučianti Dievui dėkingumą, absoliučiai kardinaliai skiriasi nuo vidutinio kalijūginio žmogaus sąmonės. Grynai mano spėlionės yra tokios, kad "eilinis" žmogus gali daug lengviau nusidegraduot ir pradėt evoliuciją nuo nulio, o mes galbūt tą padarėme galybę kartų ir dabar pagaliau esame, kur esame. Tai ypatinga padėtis, iš kurios degradacijos dažnis turėtų labai stipriai mažėti. Jei tai tiesa, nėra didelio skirtumo, per 1 ar 100 gyvenimų pasiekti pilną išsivadavimą, tai jau labai arti, kad ir kokia intensyvi ir sunki, bet tuo pačiu nuostabi kelionė lauktų.
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

23 Bal 2018, 23:29

Šiek tiek ne į temą, bet man labai įdomu, kokios yra šiek tiek rimčiau už praktikos užsikabinusio bhakto perspektyvos. Kad išsivadavimui dar gali reikėti šimtų gyvenimų, kad bus rojai ir nuopoliai - tą galiu suprasti. Bet kažkaip sunku įsivaizduot, kad galima nusidegraduot iki primityviausių gyvybės formų ir neišsivaduot dar daugybę visatų kūrimų ir naikinimų. Teorinė galimybė turbūt egzistuoja, bet tiesiog labai įdomu būtų sužinot realią statistiką ;D
O tai kas nusidegraduoja iki primityviausiu gyvybės formu,tie bhaktai kurie šiek tiek isikibe i praktika,ar Viliau,turite omeny žmones-pasauliečius?
Paskutinį kartą redagavo 1 Kazimieras. Iš viso redaguota 24 kartus.
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

24 Bal 2018, 08:28

Turiu galvoje pasauliečius, Kazimierai. Aišku, jų irgi būna įvairių, be to, nesupaisysi, kiek galimybių/gyvenimų yra duota žmogaus formoje užsikabinti už dvasingumo. Sveikas protas sakytų, kad tikrai nemažai ir greičiausiai po nuopolio/degradavimo į žemesnes formas vėl yra grįžtama į žmogaus formas. Tas galimybes greičiausiai gauna ir paprasti pasauliečiai. Jeigu jiems per daug gyvenimų žmogaus formoje vis tik nepavyksta rimčiau užsikabinti už dvasingumo, tada galbūt jie ir gali stipriai nusidegraduot. Tiesiog spėjimai.

Evoliucijoj veikia patys subtiliausi procesai, kaip dživos laisva valia ir Dievo malonė. Krišna yra suinteresuotas padėt dživai, todėl jei dživa tikrai nori grįžti pas Dievą, jai bus suteiktos sąlygos tobulėti. Tą norą galima pamesti, bet vėlgi turėtų būti duodamos progos prisiminti.

Degraduot gali ir bhaktas, bet turint galvoje evoliucijos procesą bei bhakto įdirbį, potraukį Dievui, aš sunkiai įsivaizduoju šitą visą procesą. Tiek prisidaryt vikarmos, keliaut į žemiausius pragarus ir pradėt evoliuciją per gyvybes formas... Aišku, viskas priklauso nuo begalės faktorių.

Ką  noriu pasakyti - kaip nuo tam tikro lygio bhaktas išvis nebepuola, taip ir nuo žemiausių lygio bhaktų einant į viršų degradavimo tikimybė turėtų drastiškai mažėti.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

24 Bal 2018, 11:40

Galimybė degraduot kaip ir pakilt visuomet yra. Kaip ir pacio isganymo aspektas. Savaime suprantama kad jei siela gali buti isganyta tai gali buti ir neisganyta. Nuzengus avatarams i materija jie kaip suprantu vistiek yra saistomi gunu ir kolektyvines karmos. Tik savo dvasine  energija turi dideli atsvara visam sitam... Auksto lygio bhaktai tikriausia panasiai, tik turi daugiau pastangu ideti po naujojo isikunijimo atrandant vidini ir isorini tikslus.
Degradavimas i gyvunu ar augalu karalija man nera suprantamas. Kas liecia New Age skaitinejimus. Ten aiskinama kad zmogaus samoningumas gali nusiristi iki zemiausio urvinio zmogaus lygio. Kai tenkinami tik fiziologiniai procesai. Maistas, bustas, reprodukcija. Bet samoningumas vistiek islieka. Sio zmogaus dvasinis mokytojas yra tiesiog karma. Kosminis veidrodis. Ka issiunciu, ta gaunu. Iki didziuju tiesu jam dar toli. Ir mesos valgymas, svetimoteriavimas ar pan. šiame dvasiniame lygmeny karmos gali ir nekurti, kitaip nebus sansu isbristi. Tie patys veiksmai uztraukia skirtinga atsakomybe. Ziurint kokiame lygyje esi.  Vistik Laikas dzyvai grizti pas Dieva yra ribotas. Kaip ir minejau. Egzistuoja ir neisganymo tikimybe. Tuomet dzyva tiesiog gryzta, istirpsta Dievuje. Identitetas tuo tarpu istrinamas antrosios mirties ritualo metu. Viskas ivyksta taip lyg jos niekada ir nebuvo. Ta mazutele dievo smiltele netransendentavo. Netapo Daugiau. Smulkiau sunkiai pamenu. Bet ideja panasi...
Akcentuociau kad mes esame absoliuciai visi vienodi. Ir i  pravirkusi musu akimis ziurint  dvasini degrada  turetume zvelgti kaip stojusi i tikejimo kelia pradinuka. Zvelgti su tokia pacia pagarba kaip i savo dvasini mokytoja. Nes visi mes esame mokiniai.
P.S.
Perklausiau ir as mineta Donato paskaita. Nelabai supratau tos vietos, kur sakoma kad Krisna turi troskima kovoti,bet negali kovoti dvasiniame pasaulyje, ten juk visi bhaktai. Del to ir sukurtos salygotos sielos, tokie kaip mes.  Ar tikrai dvasinėje karalijoje vien bhaktai ir nėra demonu? Kita, kas uzkliuvo tai bunant dvasineje karalijoje negali buti troskimo nusileisti i materialu pasauli. Kodel? Jei dziva transendentuoja save, jos noras patirti daugiau yra priimtinas.  Ir nusileidimas i zemesnesias planetas visai imanomas. Ir dėl prabudimo, paramatma lemia, nustato kiekvieno prabudimo momenta, laika kuomet mes susizavim dvasinia savisvieta... Tuomet iki lemiamo momento as keliauju autopilotu? Visuomet galvojau kad karma atveda, uzspeicia i kampa. Ir klausimas "kodel as tai patiriu" kyla naturaliai, bet neprimetamas. Ar egzistuoja likimas, ar vis tik duota laisva valia? Suprantama, Dievo malone neatmestina. Ji mums visuomet isliks paslaptimi. Tai va, sie dalykai nelabai suprantami man...
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

24 Bal 2018, 19:38

Oli, degraduot, aišku, visada yra galimybė. Bet įsivaizduokim, kad dživa turi jau šiokį tokį potraukį Dievui, kovoja su gunomis ir negi Dievas taip lengvai leis jai degraduot. Gi viskas Krišnos valioj, paduotų labai geros karmos ir viskas. Čia labai subtilūs momentai, kurie, matyt, sprendžiami neįsivaizduojamą kiekį reinkarnacijų, kol kažkas išsigrynina. Kitaip neįmanoma priimti tobulo sprendimo.

Dėl reinkarnacijos į gyvūnų/augalų formas. Tai galbūt sunku priimti ar įsivaizduoti, bet kita vertus - tai nėra nieko nesuprantamo. Esu patyręs realizacijų apie tai, kaip atrodo gyvenimas gyvūno formoje. Pavyko neblogai išjaust tą labai prislopintą sąmonę. Yra nemažai žmonių, prisimenančius praeitus gyvenimus gyvūnų formose, Donatas Janickis vieną kartą taip pat buvo pasidalinęs savo patirtim.

Dėl dživos negrįžimo pas Dievą ir ištirpimo jame. Panašiai aprašo ir šventraščiai, po materialios visatos sunaikinimo, visos dživos grįžta į priežasčių vandenyną ir ten būna miego stadijoje.

Kad mes visi vienodi ir lygūs - be abejonės. Tą galima labai gerai patirti pakėlus sąmonę. Daugelis tą labai akcentuoja pavartoję psichodelikus. Aš šitą patirtį taip pat esu išgyvenęs, gal ne taip stipriai, nežinau, bet be psichodelikų.

Sunkus klausimas, ar Krišna išties nori kovoti, ar yra kitos priežastys, kodėl egzistuoja materialus pasaulis. Bet kokiu atveju - tai žaidimas.
Mano žiniomis, dvasiniame pasaulyje demonų nėra.
Dėl sielos noro patirtį gyvenimą materialiame pasaulyje, tai Aidas buvo palietęs šią temą. Tai ypač subtilus dalykas, iš esmės pilnai neatsakomas.

Tuomet iki lemiamo momento as keliauju autopilotu? Visuomet galvojau kad karma atveda, uzspeicia i kampa. Ir klausimas "kodel as tai patiriu" kyla naturaliai, bet neprimetamas. Ar egzistuoja likimas, ar vis tik duota laisva valia? Suprantama, Dievo malone neatmestina. Ji mums visuomet isliks paslaptimi. Tai va, sie dalykai nelabai suprantami man...
Likimas ir laisva valia egzistuoja kartu. Donatas Janickis ne taip seniai kažkuriam mieste pamokslavęs kalbėjo apie laiką. Tai iš esmės viskas yra nulemta ir žinoma aukščiausio Dievo asmens. Iš to taško, laisva valia kaip ir egzistuoja, bet realiai Dievas žino, kaip tu pasielgsi ir kada grįši pas Jį. :)
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

24 Bal 2018, 22:34

Oli, degraduot, aišku, visada yra galimybė. Bet įsivaizduokim, kad dživa turi jau šiokį tokį potraukį Dievui, kovoja su gunomis ir negi Dievas taip lengvai leis jai degraduot.
Bhagavad gitoje yra informacija apie polusius jogus. Kas liečia bhakti jogos praktikuotojus tai po nesėkmingos praktikos jie keliauja i rojines planetas patenkinti savo materialius troškimus,po ko gimsta žemėje aristokratu šeimose. Suprantama,patenkinus jusles rojinėse ir vėl atgime čia žemėje turbūt vargu ar čia galima būtu tenkintis po rojiniu planetu kad ir aristokratu šeimoje,visviena kaip čia tenkintis katik po rojaus sugrįžus.. Todėl normalu kad tokie polia jogai imasi bhakti jogos praktikos.
Pažįstu vieną matadžį kuri gimė jav labai turtingoje šeimoje bet jau tokioje turtingoje kad ko ji dar maža būdama neužsigeistu tuoj pat jai suorganizuodavo. Bet jinai,kaip ji pati pasakojo,nieko materialaus ir neprašė nes tas nenešė jai pasitenkinimo. Pilnai įmanoma kad sugrįžo iš rojiniu planetu,buvo poles jogas.
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

25 Bal 2018, 08:38

Taip, Kazimierai, bet norint turėti pilną vaizdą, reikia matyti daugybę paskutinių reinkarnacijų. Man atrodo, kad pasėta bhakti sėkla turi savyje potencijos išsiskleisti ir po gyvenimo rojuj, ir po daugybės nelabai pavykusių reinkarnacijų, kurios pasitarnavo kaip atitinkama būtinoji patirtis.

Dar toks asmeninis momentas. Išsiugdyt tam tikrą potraukį Dievui šioj sąlygotoj Žemėj, sakykim, nėra taip ir sunku. Bet aš turiu įtarimų/nuojautų, kad iškeliaut į dvasinį pasaulį čia ir lengviau, ir sunkiau, nes neįmanoma turėt aukščiausių rojinių planetų patirties, kai tobulas materialus gyvenimas stipriai persipynęs su dievocentriškumu. Kartais, o gal dažniausiai - tai yra būtinoji patirtis tobulam atsižadėjimui. Tai tik mano pasvarstymai.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

25 Bal 2018, 08:43

Kita vertus, neabejoju, kad su labai galinga praktika tikrai galima išsivaduot.

Toks paradoksas gaunasi, kai beveik išsivadavęs gali reinkarnuotis rojuj, o gali ir Žemėj. Turbūt daug kas priklauso nuo dživos norų, jei ji nori pilnai išsivaduot, tai keliauja į Žemę. Bet tada vėl - tokių vienetai, o rojuose - turbūt milijardai, trilijonai. Gana įdomios spekuliacijos išeina :)
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

25 Bal 2018, 16:01

Toks paradoksas gaunasi, kai beveik išsivadavęs gali reinkarnuotis rojuj, o gali ir Žemėj. Turbūt daug kas priklauso nuo dživos norų, jei ji nori pilnai išsivaduot, tai keliauja į Žemę. Bet tada vėl - tokių vienetai, o rojuose - turbūt milijardai, trilijonai. Gana įdomios spekuliacijos išeina :)
Galimas dalykas kad jogas polias po ilgos praktikos sutinka ,o gal net prašo paramatmos kad Ji padarytu taip kaip geriausia . Kitaip išsireiškus,kokia TAVO VALIA tokia ir mano,sako toks jogas nes jau visko mates..
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

25 Bal 2018, 16:57

Bet aš turiu įtarimų/nuojautų, kad iškeliaut į dvasinį pasaulį čia ir lengviau, ir sunkiau dėl to, kadangi neįmanoma turėt aukščiausių rojinių planetų patirties, kai tobulas materialus gyvenimas stipriai persipynęs su dievocentriškumu.
Kiek aš suprantu,i rojines planetas tie pole jogai keliauja tam kad patenkinti savo materialius troškimus ir tam kad žemėje reinkarnavus po rojau kaip ir nebūtu galimybės tenkintis ir toliau materialiai. Na kaip pavyzdys su ta matadži kurią paminėjau aukščiau. Beje,ji dabar yra senyvo amžiaus ir aukšto lygio bhakti jogos praktikuotoja (nebepamenu kuo ji vardu) .
Mes galime bent įsivaizduoti jei neturime galimybės realiai patirti gyvenimą neturtingoje valstybėje ir atvirkščiai,gyvenimą labai turtingoje valstybėje. Na kas norėtu sugrįžti i savo apgailėtina šali pagyvenes labai turtingoje,o jei dėl vienu kitu priežasčių žmogus sugrįžta i ta vargana savo šali,tai vėl deda pastangas kad išvykti gyventi svetur kur gyvenimas - pasaka. Tas pats ir su tais aukų atnašautojais kurie atnašauja jas tam kad po mirties gimti rojinėse planetose . Visi žinom pasakymą "prarastas rojus".
Tik keista kodėl tie pole jogai vėl nededa pastangu kad vėl rojinėse planetose gimti. Bhagavat gitoje rašoma kad jie savaime susižavi Krišnos sąmonę. Vėl gi gal todėl kad po rojaus materialus gyvenimas tolygus kiaulės tvartui,kaip čia tenkintis.. Gal todėl geriausias pasitenkinimas tai dvasinis pasitenkinimas,tai yra bhakti joga.
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

25 Bal 2018, 19:29

Galbūt naujai sukurta dživa turi pasirinkimą: likti su Dievu, ar išmėginti gyvenimą materialiame pasaulyje.
Atvirai prisipažinus nesuvokiu ka reiškia sukurta dživa? Dživa negimusi ji bepradė B.G. 2.20.
Todėl kyla klausimas kur mes buvome iki tol kol atsidūrėme materialiame pasaulyje? Ta pamokslautoje Lalana Orėhova prisimenu sakė kad kada dživa išėjo iš Dievo kūno,tai nuo tada ji turėjo va tą pasirinkimą kur eiti,i dvasini pasauli ar materialu. Tai išeina kad praeityje visada buvome Krišnos kūne.
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

16 Spa 2018, 21:04

"Taigi, šis incidentas įrodo, kad tie, kas vieną kartą įžengė į Vaikunthos planetą, jokiais būdais negali kristi žemyn. Džajos ir Vidžajos atvejis nėra kritimas žemyn; tai tiesiog atsitikimas."

~ Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, Šr. Bhag. 3.16.12 komentaras ~

"Viešpats Krišna teigia, kad gyva būtybė, patekusi į Vaikunthos planetą, daugiau nebesugrįžta į materialų pasaulį. Vaikunthos gyventojai niekada nesugrįžta į materialų pasaulį, epizodas su Džaja ir Vidžaja yra visai kitas atvejis: jie atėjo į materialų pasaulį kuriam laikui, o tada grįžo į Vaikunthą."

~ Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, Šr. Bhag. 3.16.27 komentaras ~

"Viešpats tada pasakė Savo pavaldiniams Džajai ir Vidžajai: "Keliaukite, tačiau nebijokite. Šlovė jums. Aš galiu panaikinti brahmanų prakeikimą, bet to nedarysiu. Priešingai, Aš jį patvirtinu."

Komentaras: "Kaip paaiškinta kalbant apie 26 tekstą, visi incidentai įvyko su Viešpaties leidimu. Jeigu viskas vyktų įprastai, nebūtų galimybės kad keturi išminčiai taip supyktų ant durininkų, o taip pat ir Aukščiausias Viešpats negalėtų nepaisyti Savo paties durininkų, o taip pat niekas negali grįžti iš Vaikunthos, kai jau vieną kartą apsigyveno ten. Todėl visi šie incidentai buvo suplanuoti Paties Viešpaties Jo žaidimų materialiame pasaulyje tikslais. Taigi Jis tiesiai ir sako, kad tai padaryta su Jo leidimu. Priešingu atveju, nebūtų įmanoma Vaikunthos gyventojams sugrįžti į šį materialų pasaulį vien tik dėl brahmanų prakeikimo. Viešpats ypatingai palaimina tariamus nenaudėlius: "Šlovė jums". Dievo tarnas, kartą priimtas Viešpaties, jokiais būdais negali kristi žemyn. Tokia šio incidento išvada".

~ Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, Šr. Bhag. 3.16.30 komentaras ~

"Viešpats ateina į šį pasaulį pasinaudodamas Savo vidinės galios veikimu, panašiai ir kai Viešpaties tarnas ar palydovas nužengia į šį pasaulį, tai vyksta per dvasinės energijos veikimą. Bet kokios Aukščiausios Dievo Asmenybės pramogos yra surengiamos jogamajos, o ne mahamajos. Todėl reikia suprasti, kad kai Džaja ir Vidžaja nužengė į šį materialų pasaulį, jie atėjo todėl, kad reikėjo pasitarnauti Aukščiausiajai Dievo Asmenybei. Visais kitais atvejais, faktas yra tai, kad niekas nekrenta žemyn iš Vaikunthos.  

~ Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, Šr. Bhag. 7.1.35 komentaras ~

"Nitya-siddha bhaktos niekada nekrenta žemyn į materialios atmosferos regioną, tačiau kartais jie ateina į materialią sritį įgyvendinti Viešpaties misiją" 

~ Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, Šr. Bhag. 3.3.26 komentaras ~


***

Iš Šrilos Bhaktivinodos Thakuros knygos "Džaiva-dharma" (http://bvmlu.org/SBNM/JaivaDharma/) 16 skyriaus:

"Nesuskaičiuojamos gyvosios esybės (dživos) yra apreiškiamos iš Viešpaties Šri Baladevos, kad tarnautų Golokoje Vrindavanoje Šri Krišnai, Kuris semiasi džiaugsmą iš Vrindavanos (Vrindavana-vihariui), o kitos apreiškiamos iš Šri Šankaršanos, tarnauti dvasiniame danguje Vaikunthos Valdovui, Šri Narajanai. Amžinai patirdamos dvasinių santykių skonį (rasą), užsiėmusios tarnyste savo garbinamam Viešpačiui, jos visada išlaiko pastovumą savo prigimtinėje padėtyje. Jos visada veržiasi suteikti džiaugsmo Bhagavanui ir yra visados Jam dėmesingos. Gavę dvasinės galios jėgą, jos visada yra stiprios. Jos neturi kontakto su materialia energija. Iš tikro, jos nieko nežino apie klaidinančios galios, kuri vadinama maja, egzistavimą. Kadangi jos gyvena dvasiniame pasaulyje, maja yra labai toli nuo jų ir neturi joms jokio poveikio. Visada pasinėrusios į tarnystės savo garbinamam Viešpačiui palaimą, jos yra amžinai laisvos, ir nepatiria materialių džiaugsmų ir kančių. Jų gyvenimas sudarytas vien iš meilės, ir jos net nežino apie kančią, mirtį ar baimę. Taip pat yra nesuskaičiuojamos, be galo mažos, sąmoningos gyvosios esybės, kurios emanuoja kaip Priežasčių Vandenyne Gulinčio Didžiojo Višnu (Karanadokašaji Maha-Višnu) žvilgsnio į Jo majašakti (materialios kūrinijos galią) spindulių dalelės. Kadangi šios gyvos esybės yra šalia majos, jos mato majos nuostabius pasireiškimus. Nors jos turi visas tų dživų, kurias anksčiau apibūdinau, savybes, dėl savo mažutės paribio (tatastha) prigimties jos kartais žiūri į dvasinį pasaulį, o kartais į materialų pasaulį. Šioje tarpinėje paribio būsenoje, dživa yra labai silpna, kadangi tuo metu ji dar nepasiekė dvasinės jėgos, gaunamos iš savo garbinimo objekto (seva-vastu) malonės. Iš šių nesuskaičiuojamų dživų, tos kurios nori mėgautis materialia energija (maja), pasineria į materialų jutimų tenkinimą, ir patenka į amžinos nelaisvės, amžino sukaustymo (nitja-badha) padėtį. O tos dživos, kurios atlieka nuolatinį sąmoningą Bhagavano garbinimą, Jo malone gauna dvasinę jėgą (čit-bala), ir įžengia į dvasinį pasaulį. O baba!. Tai mūsų didžiulė nelaimė, kad užmiršome tarnystę Šri Krišnai, ir mus sukaustė majos pančiai. Tik todėl, kad pamiršome savo prigimtinę padėtį, esame šioje apgailėtinoje būsenoje."
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Ar mes nukritome iš dvasinio pasaulio?

28 Spa 2018, 06:42

Aciu uz puikias zinias, Sudarsan.

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių