Atsakysiu tik į keletą pastebėjimų iš paskutinių trijų tavo postų. Nes kaip ir pastebėjai, tokios diskusijos kažkiek yra beprasmiškos
Aš visą gyvenimą negalėjau suprasti, kaip žmonės nemato, kad jų pamatinės sampratos klaidingos, kodėl neskiria tam pakankamo dėmėsio. Bet, matyt, čia tiesiog mano stiprioji pusė, vienas iš akcentų mano tobulėjime. Ši tema man įdomi, jai skiriu daug dėmesio ir dažnai badau pirštais. Daugumai taip nėra.
Jei negali kažko suprasti ilgą laiką, galbūt reikia keisti taktiką, nes pastaroji neduoda rezultatų. Pripažinti sau, kad tai stiprioji tavo pusė bet kuri ir toliau neduoda atsakymo paminėtuose dalykuose, o neretai tik didina atskirtį tarp tavęs ir pasauliečių, nevisai logiška. Kitu atveju stipriosios savybės turėtų išspresti ir šį jausmą. Čia kaip ir indų patarlėje "Kuomet pirštu rodau į kitą, trys pirštai rodo į mane" Tai ir yra raktas. Problema esame mes patys. Pripažinti problemą savo stipriąja puse paliekant žemiau savęs kitus juk nėra sunkus pasirinkimas. Žvelgiant kitu aspektu, taip, augant dvasioje ir tarp tų, kurie sąmoningai nebando žengti dvasiniu keliu atskirtis pasaulio suvokime, įvairiuose jo aspektuose tik didėja. Bet nepaisant didėjančio atstumo, artumo/vienovės jausmas kuris ir naikina tą nesupratimą turėtų tik gilėti. Lyg būtų ir paradoksalu žvelgiant per proto kritiką nes intelektas nesupranta kad 1+1=1. "Tu ir esi aš, bet aš nesu tu" principas taip pat tai galėtų paaiškinti ir vesti į artimo supratimą, vienovę.
Bet iš principo, mano galva, tai yra neteisingo pamato (praktikos) rezultatas
Suvesti viską į tai, kad matai pilniausią pasaulio vaizdą yra kiekvieno ieškančio žmogaus lūkestis kurį protas susikuria ir tas pats protas patvirtina. Tą akivaizdžiai matau per skirtingų konfesijų atstovus iš savo perspektyvos. Bet čia joks didelis nuopelnas. Tą "gilų" jausmą turi ko ne kiekvienas. Ar tu manai kad daugumai pasaulio samprata atrodo neišbaigta ir klaidinga, kad jų pasauliuose yra juodų dėmių? Kad ateistas supranta patiriamą frustaciją dėl Dievo nebuvimo? Jis viskam turės PILNĄ suvokimą be Jo aspekto. Deja, abu žinome, kad tai iliuzija. Bet iliuzijos matymas apsiriboja mūsų požiūriu tik iš savos varpinės. Man tam tikrame lygmenį nelabai rūpi kaip ir kur kitas asmuo "klaidingai" dėlioja taškus ant i. Daug įdomiau, kad darosi su manimi pačiu prisiimant teisiojo rolę ir į kur tai veda. Kokioje pozicijoje yra klystantis? Jis turi šansą kažkada praregėti, padaryti didesnį judesį, kuris atneš patyrimo džiaugsmą. Ir kokioje pozicijoje esu aš, tituluodamas save pilnai suvokiančiu sutuaciją. Kur tuomet judėti. Galima teigti kad progresas ir toliau vyksta gilinant suvokimą. Bet čia subtilus momentas ką mes giliname. Ar augame iš savo senų įsitikinimų taip pripažindami anksčiau klaidingai interpretavę pasaulį. Ar tik storiname savo proto dėžutės (įsitikinimų) sienas. Pirmu atveju, toks kelias leidžia patirti kad iš esmės esi toks pat klystantis kaip ir kiti. Suteikia artumo jausmą kitaip matančiam. Antrasis variantas tik didina atskirtį. Kuris esybės aspektas labiausiai mėgsta išskirti save iš kitų, prisimti teisiojo rolę? Teigti kad tai patvirtina įvykių seka kuri beveik visada išpildo savus pastebėjimus mano supratimu yra nepilnas karmos dėsnio supratimas ir ego mainymasis pagal kintančią situaciją.
Kas liečia Trampą, neabejoju, kad jis laimės. Viskas yra kontroliuojama. Kita vertus, demokratija - tai tik iliuzija. Šiuo atveju, Trampas yra paskyręs nemažai savų žmonių į reikiamus postus, pavyzdžiui, JAV Aukščiausiąjį Teismą. Kai pasaulio likimas kabo ant plauko, manau, kad teismas galėtų priimti reikiamą/palankų sprendimą, net jeigu tiesa labiau būtų Bideno pusėje.
Ego visuomet ras kaip išsisukti iš to kuo neabejojo. Jis sugalvos tūkstančius įtikinamų priežasčių ką jis turėjo galvoje. Ir taip pasaulis vėl taps pilnai išbaigtu.
Kaip teisiojo įvaizdis dera su žinojimu kad ego yra mūsų sąvasties nuolatinis palydovas. Kad sąmonės prašviesėjimai tai tarsi žvilgsnis pro kaleidoskopa, kuomet stikliukai sukrenta kitokia tvarka praleisdami daugiau šviesos. Bet tyros baltos šviesos juk negauname.
...bet sutik, kad vertinti Vedas pagal naujai iškeptus bhaktus yra absurdas
Taip, visiškas absurdas. Bet aš net nepažįstu/neseku viešoje erdvėje pasisakančių, kuriuos galėčiau vadinti pirmo lygio bhaktais. Ir tų lygių neišmanau. Taip, man įdomu kartais pastebėti kas vyksta "šiuolaikinių guru" perprodukcijos metu. Tik man nelabai svarbu kuo jie laiko save. Kažkiek žinau tik Donatą, ir Torsunovą, na dar gerb. sudaršan. Netgi nežinau kuo pastarieji save laiko ir koks jų statusas šiuo metu, tik mano manymu jie yra bhakti keliu einantys. Bet ir jų aš neturėjau galvoje. Kiekviename mokyme yra savitų niuansų, kurie, pavadinkime, gali badyti akis. Tiesiog buvau sugalvojęs kitokia, linksmesne forma pažvelgti į dvasinius kelius, pateigdamas pavyzdį į savo perspektyvą, kaip galiu atrodyti kitiems ir kaip/kodėl galima leistis iki tokių "avantiūrų"
Bet kodėl nusprendei, kad aš vertinu pačias Vedas tik pagal naujai iškeptus bhaktus? Juk aš apie tai dar nieko nepasakiau. Aš gal ir norėčiau kvescionuoti tam tikrus Vedų niuansus vien dėl to kad nesuprantu tam tikrų momentų. Bet pritempinėti, kad ruošiuosi kritikuoti/išjuokti Vedas prisidengiant bhakti keliu pradedančiais eiti...? Čia emocinis intelektas ar intuicija taip pasakė?
Tai tik tavo vaizduotė ir puikus pavyzdys kaip ji gali suklaidinti. Galiu taip pat iš to daryti išvadą kad ji klaidina ir kituose aspektuose, juk protas tai tas pats - tai irgi faktas
Na kad iš Kimo žinutės suprantama jog Q judėjime visiškai nėra Kristaus sąmonės gal ne visai taip. Aš suprantu taip, kad Q neturi tiesioginės paramos iš aukštesniųjų jėgų kaip mes norėtume įsivaizduoti. T.y. negauna įkvėpimo, minčių , vizijų ar pan kaip jos nariai turėtų elgtis Bet tai vėlgi ne visai teisinga jeigu leidžiamės į kategoriškumus, kuriuos primeta ego. Nes
" Tad iš tiesų jums neįmanoma pabėgti nuo savojo Kristaus AŠ. Jis yra dangaus skalikas, persekiojantis jūsų gyvybės srautą visur, kur beeitumėte, nuolatos mėginantis įkvėpti Sąmoningąjį AŠ apsigręžti ir pradėti keliauti keliu, kuris parvestų jus namo"
Jėzus po prisikėlimo nužengė į pragarus tad net ir ten matė galimybę pakelti gyvybės srautus į viršų. Kaip ir paminėjau šioje vietoje kategoriškumas užgauna tavas ambicijas, emocijas ir būtent tarp tų eilučių pamatai manipuliavimą netikru ego kitais, idant žmonės pasektų klaidingu keliu. Ar tai gili įžvalga? Nemanau. Tavo teiginiui pritars kiekvienas bet kurios konfesijos paviršutiniškas tikintysis, ateistas ir aš tą momentą suprantu. Tai nutiks daugeliu atvejų. Kas labiau atpažįsta kylančią grėsmę iš aplinkinių jei ne paties savasis ego? Tiesiog toks jo darbavimosi principas. Jis tiesiog nenori keistis ir padarys bet ką, kad atmestų jam keliančia naują grėsmę.
Eilinį kartą priminsiu (vėlgi labai glaustai) kad Kimo diktavimuose nuolat akcentuojama neprisirišti aklai prie betkokio dvasinio kelio. Ne išimtis ir Kimo diktavimai. Nes per laiką visi tikri duoti mokymai nukrypsta nuo tiesos dėl to paties asmeninio ego, kolektyvinės sąmonės ir kt. Taip, jie ir toliau neša didžiulį tiesos indeksą, bet palieka vietos manipuliacijom dėl pačios kalbos dualumo.
Prisiminkime Budos, Jezaus, Caitanjos inkarnacijas. Kiekvienas iš jų nešė tam tikrą prasmę. Šis momentas , dėl jų fenomeno veikiau diskutuotinas iš skirtingų požiūrio taškų. Neapeliuoju į tiesą tokiame mastelyje. Tiesiog turiu savo požiūrį. Tas pats nutiko ir su NewAge, tų pačių mokytojų ankstesne dispensacija perduodama per Profet'us, vėliau jiems mirus.
Noriu tik akcentuoti
Kaip aš ar Kimas neįsigilinęs į Q darome tam tikras išvadas, taip ir tu neįsisąmoninęs Kimo diktavimų gali teigti išvadas, pasikliaujant intuicija. Šiame momente mes vienodi.
Čia vėlgi pasikartosiu. Jau pats naratyvas įvilkti į diskusiją kas yra Q yra klaidingas
Iš mano požiūrio taško būtų buvę teisingiausia jei tu paklaustum mano nuomonės apie Q sąsajas su aukštesnėmis jėgomis, aš tiesiog turėčiau tylėti su tuo nesitapatindamas. Nes bet koks kitas atsakymas iš dalies bus klaidingas dėl mano nesugebėjimo tai perteikti tinkamai. Nereikšmingiems dalykams suteikiau per daug dėmesio, dėl to taip viskas išsirutuliojo. Tai mano klaida.
Jei įvyks pasipriešinimas pasaulyje(karinis ir/ar iš žmonių pusės) tai bus didelė dalis Q nuopelnas. Jeigu karinis, tai bus akivaizdu, o žmonės ir dabar buriasi.
Būtent tą ir teigiau viename iš aukščiau paminėtų postų, turėdamas galvoje kylančias baimes ir priešpriešas. Susidūrus su problema, žmogaus psichologija dažniausiai dirba principu bėk arba kovok, tai tas pats dualizmas, dažniausiai nepaliekantis kitokios alternatyvos. Radikaliausias dualizmo pasireiškimas yra karas, kraujo išliejimas. Šia, kančios pažeminta gyvybine energija minta puolusi sąmonė ir taip toliau pamsta. Tai ką tuo pasieks "teisieji", ką jie ruošiasi maitinti? Sakinį apie karą laikau fundamentalia tiesa. Po juo einantį grindžiu tik tikėjimu. Nemačiau - nežinau.
Kadangi tiesmukiškai įbrukau savo nuorodą apie Q, kaip jis matomas mano mokyme, labai prašau paaiškinti kaip šis judėjimas ir dabartinių pasaulinių įvykių rutina matoma per bhakti prizmę. Man kyla natūralus klausimas kiek tavo pateikiamoje pasaulėvokoje yra bhakti imant šį momentą. Kad tu jį išjauti man abejonių nekyla.
Noriu tikėti kad taip aukštindamas Vedas daugiausiai jomis ir remiesi. Tuomet nurodyk kur dėstoma ar kas komentuoja numerologiją, planetų išsidėstymą šių "didžiųjų" įvykių perspektyvoje. Kokie bhaktai tai daro? Mano žinios šiame kelyje tikrai negilios, nepakankamos, apšviesk mane. Palikime jugų sąsajas su vandenio amžiumi ramybėje, su jomis man daugmaž aišku, akcentus dėkime prie konkrečių planetų išsidėsrymo, ką reiškia pvz 20/20 ir pan. Kurie bhaktai komentuoja panašia forma? Jei tokių autoritetingų šaltinių nėra, mano galva su Vedomis viskas gerai.
Aš pripažįstu kad mano mokytojai tokių tikslių žinių neduoda. Paaiškindami dėl ko... Jei tai suteikia Vedos - parodyk. Susidaro toks vaizdas, kad dėmesio telkimas į astrologiją ir simboliką, kažkiek perdėtas viso to sureikšminimas, atpažįstamas iš ankstesnės Profetų dispensacijos, antropotesofijos fragmentų ar kt. Kvepia ta pačia New Age dvasia. Bet vėlgi, tai jau gali būti tik mano vaizduotė
, paneig arba patvirtink. Ir nenoriu būti suprastas kategoriškai, kad iki jų visi tie dalykai neegzistavo. Tiesiog praeitame amžiuje tai vėl atėjo į madą naujai ir išvešėjo daug tai suprantančių, kurių šaltinius sunku atsekti.
Prisiminkim BG, Dievas moko kautis, kiekvienas kaip sugebam, o ne vengti, prisidengiant žemom vibracijom.
Nepamenu kurioje vietoje Krišna akcentavo "kiekvienas kaip sugebam" turėdamas galvoje išorinius veiksmus. Bet net jeigu ir sakė, tai kovok kaip savaip supranti, bet neprisidenk Krišna. Kas bus, o taip ir nutinka jei kiekvienas perskaitęs tokias eilutes iš BG supras jas tiesiogiai. Krišna eis prieš Krišną?
Prieš pastatant BG apie Krišnos nurodymus Arjunai kautis: Aš matyt kitaip suprantu pačią mūšio idėją. BG traktuoju kaip dvasinį vadovą ir mūšį suprantu kaip vidinę žmogaus kovą prieš visus neigiamus esybės aspektus. Jei tu supranti kad jis ragina imtis ginklo tiesiogiai ir žudyti žmones, tai kaip tuomet išspresti visa tai per reinkarnaciją. Ką tu iš tiesų darai sau ir kaip žadi išvaduoti pasaulį iš "blogiečių" tokiu būdu? Bandai pagreitinti galutinį "puolusiųjų" išsikūnijimą perlipdamas dvasinės esybės tobulėjimo dėsnius? Yra tokia vieta kur Krišna ragina pakilti ir kautis, nes jų likimas jau nuspręstas ir jie Jam jau mirę? Kas iš tiesų yra mirę Dievui aš vėl, matyt kitaip traktuoju. Bet kuo manosi esą žmonės teisdami Dievo vardu?
Užkliuvo dar štai kas. Jei kiltų karas tai jau akivaizdus Q nuopelnas, bet Q anot tavęs nieko nekiršina, tik pateikia informaciją, kaip ir neutralus. Neutralus ir prisiimantis tik nuopelnus? Kaip tai suvesti į logiką.
Tai man tik patvirtina tą patį faktą. Kad po Dievo vėliava galima pakišti bet ką, ir tą parį Q. Kuris karas žmonijoje atnešė taikos, gėrio amžių? Kas nutinka su nugalėtojų/ teisiųjų grupe kai nelieka blogio? Teisiųjų ego ir toliau ieško aukų tarp savųjų, nes vidinė Arjunos kova taip ir nebuvo pradėta. Tačiau aš nesu net pirmo lygio bhaktas ir neaiškinsiu šiame puslapyje kaip suprasti BG. Priimk tai, kad aš tokią kovą iš anksto pralaimėjau.
Tik sekdamas sava linija, patikslinsiu kad mokytojai, sako jog kartais karas būna neišvengiamas ir jiems dėl to labai būna apmaudu, bet ne jie tam duoda mandatą, tokia yra žmonijos valia ir jos problema, kuri vis tesiasi. Vėlgi, tam tikra prasme. Jokios organizacijos, sudarančios salygas atsirasti radikaliems sprendimams fiziniame lygmenyje po Dievo štampu niekas niekada nekiša dėl aukščiau paminėtų aspektų. Tik dualistiniam mąstymui būtina išsirinkti pusę. Pradžioje tam tikri žmonės ar organizacijos iš tikro gali gauti įkvėpimą iš aukščiau bet kiek sugebės tą srautą išlaikyti čia jau klausimas. Palaikymas nutrūksta daug anksčiau nei "palaimintas" gali bent pradėti tai suvokti.
Kaip, kokiu keliu iš, rodos, beviltiškos situacijos, su akivaizdžiais okupantais išėjo M.Ghandi? Ar Prabhupada eitų panašia retorika jei būtų gyvas? Galbūt, bet aš abejoju.
"Kartais kategoriškumai yra reikalingi. Negalima visko nurašyti dualizmui, matricai ir individualiai kiekvieno jų interpretacijai"
Nesutiksiu tik parodydamas savo kategoriškumą
Pagal mano supratimą po nuopolio, po "gėrio ir blogio" pažinimo nusileidome į dualizmą. Beveik viskas persmelkta dualistine sąmone. To išimtys yra mus taip traukiantys apsireiškę avatarai ir nedaugelis žymių asmenybių, kurių tezes mes interpretuojame individualiai pagal dualistinį požiūrį. Turiu trumpinti, nenoriu plėstis daugiau. Taip kategoriskumai būna. Jėzus išspardė stalus valiutų keitėjams. Bet mes dar nesame jis, nors ir ragina juo sekti. Kaip aš galiu teigti kaď kategoriškumai nėra būtini diskusijose. Kaip vienas iš kito kažką išmoktume? Bet suteikti tam perdėtą reikšmingumą....Viska išdėlioti vertybinėje linijiškoje skalėje tarp + ir -, kas teisesnis man tiesiog to gana Čia ne intelekto ir ne mano sritis...