Laisvė be pinigų
Parašytas: 04 Spa 2017, 19:48
Pinigai - tai nėra tikras turtas. Šiaurės Korėjos ir kitų atsiskyrusių šalių valiutos yra beveik bevertės pasauliniu mastu, nors šalis funkcionuoja, kad ir ką apie ją rašytų.
Taip ir mes, galėtume puikiai funkcionuoti be pinigų. Turėdami kažkokį stogą virš galvos ir savo maistą, mes praktiškai būtume laisvi.
Su žmona pragyvenam per mėnesį už 400 - 450 eurų. Skaičiuoju taip ir anaip, ir suprantu, kad kaime ir be mašinos galėtume gyvent praktiškai išvis be pinigų. Aišku, galima turėt ir elektrą, ir internetą, beet praktiškai įmanoma gyvent be pinigų ir tai man atrodo labai labai normalu. Ko žmogui tereik? Gal , Kazimierai, Jūs taip ir gyvenat?
Kiek giliai yra plaunamos smegenys žmonėms. Aš pats, vesdamas biudžetą kelerius metus, po truputį pradedu suprast, kaip man mažai ko reikia. Po truputį pagaunu tą kampą, kaip žmonės patys nesuprasdami tampa zombiai, dirbdami visą gyvenimą nemėgstamą darbą, kai realiai jiems gi nieko nereikia ir netrūksta. Kaip gražiai ir subtiliai yra atimama laisvė.
Iš to paties išplaukia ir tai, kad dirbdamas sau, neegzistuojant didžiuliams mokesčiams, žmogus kuo puikiausiai apsirūpina. Anksčiau po 10 vaikų išmaitindavo, o dabar reta šeima taip galėtų.
Dirbdami dėl pinigų mes vergaujam sistemai. Jei uždirbam mažai - tai mumis naudojasi, jei daug - tai mes kažkuom naudojamės. O visų labiausiai mumis vis tiek naudojasi kapitalistai. Tai yra absoliučiai demoniška ir nenormali sistema, aš esu laimingas kuo mažiau ją palaikydamas.
Taip ir mes, galėtume puikiai funkcionuoti be pinigų. Turėdami kažkokį stogą virš galvos ir savo maistą, mes praktiškai būtume laisvi.
Su žmona pragyvenam per mėnesį už 400 - 450 eurų. Skaičiuoju taip ir anaip, ir suprantu, kad kaime ir be mašinos galėtume gyvent praktiškai išvis be pinigų. Aišku, galima turėt ir elektrą, ir internetą, beet praktiškai įmanoma gyvent be pinigų ir tai man atrodo labai labai normalu. Ko žmogui tereik? Gal , Kazimierai, Jūs taip ir gyvenat?
Kiek giliai yra plaunamos smegenys žmonėms. Aš pats, vesdamas biudžetą kelerius metus, po truputį pradedu suprast, kaip man mažai ko reikia. Po truputį pagaunu tą kampą, kaip žmonės patys nesuprasdami tampa zombiai, dirbdami visą gyvenimą nemėgstamą darbą, kai realiai jiems gi nieko nereikia ir netrūksta. Kaip gražiai ir subtiliai yra atimama laisvė.
Iš to paties išplaukia ir tai, kad dirbdamas sau, neegzistuojant didžiuliams mokesčiams, žmogus kuo puikiausiai apsirūpina. Anksčiau po 10 vaikų išmaitindavo, o dabar reta šeima taip galėtų.
Dirbdami dėl pinigų mes vergaujam sistemai. Jei uždirbam mažai - tai mumis naudojasi, jei daug - tai mes kažkuom naudojamės. O visų labiausiai mumis vis tiek naudojasi kapitalistai. Tai yra absoliučiai demoniška ir nenormali sistema, aš esu laimingas kuo mažiau ją palaikydamas.