Bhaktijoga.lt

Bhagavad Gita ir upanisadas savo filosofijoje panaudojo G.Hegel ir A.Sopenhauer, gime atitinkamai 1770 m. ir 1778 m.
Tad sie kuriniai Vokietijoje buvo isversti dar gerokai anksciau iki nurodytu filosofu kurybinio gyvenimo.

Mainai.
Vėl,po ilgos petraukos,skaitau knygą "KRIŠNA AUKŠČIAUSIASIS DIEVO ASMUO".

Vediniais laikais nebuvo pinigų kaip dabar,buvo mainai. Žmonės keisdavo maisto produktus į maisto produktus,daiktus į daiktus.
Mūsų laikais,kame butu privilegija? Jei tarkim butu tokia bendruomenė beveik be pinigų,tai butu mažiau pagundos.
Kas tie pinigai (popieriai) norinčiam tobulėti dvasiškai? Juslinis pasitenkinimas gi. O kada tik mainai,nėra galimybės tenkintis jusliškai .Arba ta galimybė sunkiau realizuojama.

Graži ta jusu Viliaus idėja,be pinigų.

Būtent, Kazimierai, pinigai daugiau skatina aistros energiją, mainai yra daug dorybingesnė alternatyva. Nors dabar atrodo, kad tai  nepatogu, bet aukštos sąmonės bendruomenėse tai nesudaro problemos. Be to, kai gyveni su gamta, tai iš jos ir prasimaitini ir būstą susirenti, taip kad nesuteikiant reikšmės daiktams, tų mainų kiekis yra minimalus.

Bent jau budizmo theravados tradicijoje, vienuoliams ar vienuolėms neleistina priimti pinigus, auksą, net liesti negalima. Na bet čia taisyklė jau patiems labiausiai atsidavusiems praktikoje, kas padeda išlaikyti protą tyrą ir padeda meditacijos praktikoje.

https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Voldenas,_arba_gyvenimas_miške

Įdomu, ačiū. Eisiu į biblioteką pasiimti.

Šiaip įdomios jūsų mintys - ar galėtumėt patys ryžtis tokiam dalykui? Aš dažai apie tai pagalvoju, bet po to suprantu, kad esu per daug susisaistęs su daugybe dalykų, kuriuos nutraukti būtų labai sunku.