Bhaktijoga.lt

Nesivelsiu į niuansus ir detales, daugiau viską pažvelgsiu iš pamatinių dalykų.

Niekada nereikia pamiršti, kad viskas vyksta pagal Dievo planą. Abi pusės yra teisios - tiek ta, kuri mano, jog mitingas davė daug naudos, tiek ta, kuri mano, kad jis daugiau mažiau beprasmis. Viskas įvyko taip, kaip turėjo, ir tiek. Čia kaip su balsavimu, galima sakyti, kad būtina balsuoti, iš kitos pusės, vis tiek išrinks tuos, kurie reikia. Galima sakyti, jog tai galėtų ir neįvykti, bet šiai dienai nėra garantijos, jog rinkimai apskritai įvyko demokratiškai. Galima sakyti, kad didesnė nauda būtų, niekas nebalsuotų, arba visi susitarę prabalsuotų už vieną ir tą pačią alternatyvią partiją, bet, juk suprantame, kad tai šiandien neįmanoma. Tai apie ką galima kalbėti? Visa esmė yra sąmoningumo augimas, ir tie, kurie jį išreiškė mitinge, atliko tam tikrą darbą. Tai yra puiku, tai sveikintina. Bet iš kitos pusės, lietuvių mentalitetas nėra prancūzų, ir jie darydami galingus mitingus ne kažką laimi, tai tie, kurie mitingo laiką panaudojo kitaip, taip pat galėjo prisidėti prie procesų.

Įsiveldami į dualistines pozicijas mes liekame senoje paradigmoje, kuri Kali jugos aukso amžiuje turės išnykti. Mums reikia vienytis daug gilesniame lygyje, o tam visų pirma turime augti kiekvienas viduje.

Tiesiog norėjau pasidalinti tuom, ką pats giliai jaučiu.

Ramybės visiems, kurie perskaitė mano mintis.

Aš irgi tiek namiškiams, tiek sutiktiesiems nuolat kartoju. Nebandykite iki galo suprasti kas teisinga, o kas ne, ypač dabartinėje situacijoje. Įsivelsite į argumentų ir kontra argumentų vidinę kovą. Visi elgiasi pagal savo esamą sąmoningumą. Negali žmogus elgtis geriau nei tai įmanoma jam šiame momente kaip jis suvokia situaciją. Kas mums atrodo beprotybė kitam yra adekvati reakcija ir atvirkščiai. Įvairiausios situacijos tarpusavyje persipynusios grįžtamaisiais ryšiais, o mes matome tik rezultatą. Ir tą patį vyksmą, patiriamą akimirką objektyviau galime vertinti tik pakankamai nuraminus protą. Kiek mūsų reakcijoje nuolankumo į situaciją per vidinį stebėtoją/ suvokimą tiek prie tiesos matomai priartėjame, ją sugeriame. Kiekvienas turime individualumą kurį galime laisvai išreikšti per išukdytus talentus. Bet neturime asmeniškumo. Viskas daug subtiliau. Pavyzdys būtų toks, kad visų rankos surištos siūlais tarpusavyje: turčiaus, elgetos, smurtautojo, dailininko, muzikanto, dvasininko, vagies ir t.t. Kiekvienas iš jų laisvas išreikšti save, bet asmeniškumo nelieka. Smurtautojo judesiai trukdo dvasininkui išsėdėti lotose, vienok smurtautojo judesius riboja medituojančiojo stabilumas. Menininko drobėje dėl impulsyvių kito veiksmų atsispindės daugiau chaoso, " atsitiktinių" potepių/ abstraktumo. Smurautojas mene atras dalį savęs ir jam drobė bus kažkuo artima ir t.t. Galima giliau komtempliuoti įvedant ideologijas, egregorus, subtiliiasias būtybes...Bet viskas stoja į savo vietas tik nuraminus protą. Esame vienas Dievo paveikslas, nieko asmeniško, niekas mums nepriklauso apart individualumo, kuriuo pasinaudoja ego, iškreipdamas mūsų supratimą, kad individo sąmonė egzistuoja atskirtyje. Apart tuščių rankų ir patirties nieko daugiau į šį pasaulį neatsinešėme, tokie ir išeisime tik tiek ir išsinešime, bet visada yra ką palikti...
Ramybės ramybės ramybės

Ačiū už puikias mintis, Oli.

Nepervertinant savęs galima pasakyt, kad mes atliekame gana svarbią rolę, skleisdami šitą sąmonę savo aplinkoje. Belieka patiems toliau semtis stiprybės ir ramybės, nuo mūsų nemažai, kas priklauso.

Mano nuomone, dvasingumas dabar augs kaip ant mielių, bet lygiagrečiai didės ir represijos. Per artimiausią dešimtmetį aš neįsivaizduoju, kad politinė situacija pagerėtų, bet kažkuriuo metu kažkokiu būdu įvyks lūžis.

Smagu matyti, kaip auga dvasingesni/ezoteriniai kanalai , kaip auga patys lektoriai. Prieš 5 metus nebūčiau patikėjęs, kad ezoterinės, dvasingesnės temos bus įmanomos tarp tiek mano aplinkos žmonių, taip kad viskas vyksta ir lėtai, ir labai greitai.

Aš pats save pagaunu, kad gyvenu daug arčiau 5D, kalbant new age terminais Tikrai jaučiu didelį vidinį pokytį, aplinkoje nemažai žmonių taip pat stipriai keičiasi. Vyksta labai daug gražių gerų dalykų pasaulyje, lazda visada turi du galus.

Manau, per kelerius metus įmanomas ir Donato auditorijos padidėjimas ir galbūt šiam forume irgi atsiras daugiau aktyvesnių bendraminčių. Žiūrėsim, bet viskas ir sunku ir labai įdomu. Ar bereikia išvis filmų šiais laikais, kai toks pasaulis ir gyvenimas?..