Geras papildymas, Oli.
Nėra abejonės, kad tobulėti pirmiausia turime išnaudodami savo stipriąsias savybes. Tokiu būdu pasistatome pamatą, prasiskiname kelią ir įgavę savybių, praplėtę sąmonę mes natūraliai pradėsime ugdyti ir kitas savybes. Žinoma, tai daugybės gyvenimų procesas, todėl šiame gyvenime mums pilnai užtenka orientuotis į savo stiprybes ir jas realizavus, pagal galimybes, aptvarkyti didžiausius trūkumus. Manau, tai raktas į sėkmę.
Apskritai, viskas susiveda į sąmonės plėtimą. Jeigu nesi gabus muzikai, tai nereiškia, kad dvasiškai žengiant į priekį nepradėsi ją jausti, suprasti visai kitaip, nors pats net natų nepažįsti. Arba jei nesi gabus matematikai, tai nereiškia, kad nepradėsi visai kitaip suprasti auksinio pjūvio reikšmės, numerologijos. Sąmonei, žinioms plečiantis natūraliai pradedam matyti daugiau visumos.
Bet vėl grįšiu prie stiprybių. Savo stiprybių zonoje mes tiesiog galime daugiau pasiekti, todėl lengvesnė realizacija ir natūraliai daugiau džiaugsmo. Tokiu būdu atsiranda potraukis tobulėjimui, o ne grubiausiai materialiai energijai. Tai yra raktas į užsikabinimą dvasinei praktikai. Ne visi žmonės yra vienodai gabūs. Žinoma, visi turime savybių, bet tiesiog tiems, kurių stiprybės mažesnės arba mažiau surištos su dvasiniu tobulėjimu (žinoma, visur yra ryšiai) yra gerokai sunkiau tobulėti, jie kol kas daugiau kaupia būtinają patirtį nei apčiuopiamai tobulėja. Tai normalu. Be abejo, yra ir begalė ir kitų priežasčių, kodėl žmonės stringa: didelis ego, per gera/bloga karma, gilios ydos iš praeitų gyvenimų ir t.t.
Šiaip vidinis tobulėjimas yra labai įdomus, subtilus procesas. Programavimo kode, jei įsivelia viena klaida, visas kodas gali absoliučiai nefunkcionuoti. Taip ir mes tobulėdami, kartais pataisome mažus niuansus, bet tai kardinaliai keičia mus pačius.
Geriausias kodo taisymo būdai - nuolankumas, Dievo sąmonė ir platus požiūris.
Kai paatviravai apie savo silpnesnes puses, Oli, man dar kartą pasitvirtino, kad esi meniškos prigimties. Tą aš gana greitai numaniau ne tik iš kai kurių tavo paatviravimų, bet ir iš pačio mąstymo, priėjimo būdo apskritai bendros rašymo energetikos. Ką noriu pasakyt, kad pasaulio matricoje viskas turi aiškias sąsajas ir tendencijas. Tai labai sudėtinga sistema, žmonės turi daug individualumo, bet tam tikri pasikartojantys bruožai suformuoja tam tikras bendras savybes, energetiką. Tarkim mes esam pakankamai skritingi, bet jungiamės per tam tikrus taškus. Kas gerai supranta kodą, gali lengvai pasakyti, kas lemia mūsų panašumus ir skirtimus. Nuo to nepabėgsi, kaip ir nuo savo trūkumų. Čia kaip sprinteris niekada nebėgs maratoninkų tempais maratono. Anksčiau aš buvau linkęs džiaugtis savo plačiu mąstymu ir pranašumu šitoje vietoje prieš absoliučią daugumą. Šiandien matau, kad tos mano stipriosios savybės man garantuoja kitus trūkumus, kurie man trukdo ir nepatinka. Ir visgi suprantu, kad nuo jų šiek tiek galiu pabėgti tik per dvasinę praktiką. Tik kylant į dorybės guną, tie dėsniai nebetaip primityviai veikia, tada gali pakilti virš viso to...