Klaidingas kelias
Parašytas: 19 Kov 2019, 13:50
Dar kartą perskaičiau smulkiai aprašytą tema dėl netikrų mokytojų, temoje apie babadžius. Sukūriau naują temą dėl klaidingo pasirinkimo. Lai sudaršan tema lieka dėl pačios informacijos praktikuojantiems vaišnavams.
Iš tiesų kokiame subtiliame lygmenyje kartais viskas vyksta. Turėjau galvoje kur sudaršan rašė: "...aukščiausio dvasinio suvokimo mokytojas iš tiesų mato, koks yra mokinio dvasinis pavidalas Dievo buveinėje, Dievo žaidimuose, ir kai mokinys pasiekia atitinkamą dvasinį lygį, mokiniui gali padėti ir patvirtinti jo spontanišką dvasinę tendenciją bei paaiškinti tas aukščiausio lygmens dvasinės praktikos detales..."
Klausimas dėl svarūpa-siddhi. Labai specifinis šis momentas. Ne vediniu aiškinimu ar jis galėtų reikšti Dievo suteiktą unikalumą per talentus, tam tikrą dangišką planą mums skirtą, kurį turėtume atrasti ir vykdyti? Kitaip tariant atminti savo pirminį būvį ir tikslą?
Kitas momentas kurį radau Viešpaties Čaitanjos pokalbį su Haridasu Thakuru:
"Neatidumas ir ignoravimas - sinonimai.
Neatidumas kartojant Šventą Vardą sukuria savotišką iliuziją, kurios veikiamas žmogus pradeda daryti ir kitus Švento Vardo įžeidimus, nuo kurių labai sunku atprasti. Šita iliuzija sukelia potraukį turtams, seksui, visuomeninei padėčiai, sėkmei ir net apgavystei. Ignoravimas pasėja anarthų sėklas. Jos greitai sudygsta ir sukelia materialaus gyvenimo potraukį.
Nepaisant visų įtikinėjimų ir įrodymų apie Švento Vardo šlovę, žmogus jau netiki jais, nes jo asmeninė patirtis rodo, kad mantros kartojimas yra beprasmiškas laiko gaišimas"
Kitoje tradicijoje tai aiškinama kiek kitais žodžiais. Meldžiantis ar kontempliuojant į Dievą tolygu laikyti iškeltas bures šventosios dvasios atėjimui laukti. Kol ji pūstels. Niekas nežino kur ir kada ji veikia. Jai veikiant sustiprėja žmogaus talentai. Viskas išsipučia. Įvyksta gilesnės dvasinės realizacijos ir panašiai. Įdomumas tame, kad padauginami visi talentai Pyktis, baimė, puikybė, godumas, ir t.t.
Sustiprėjus praktikai tą patyriau savo kailiu. Pradėjo ryškėti ir blogosios savybės. Tai ne vien todėl kad padidėjo įžvalgumas ydoms. Galiu pastebėti išoriškai sustiprėjusias kai kurias neigiamas savybes savo elgesyje.
Kita vertus puikus savireguliacijos mechanizmas. Mainais į geruosius talentus verčia dirbti su savimi ir kai ką dėti ant aukuro. Jei keistis nenori vyksta atbulinis procesas. Tobulas vidurio kelias Laimei yra duotos įvairios technikos su tuo tvarkytis. Šioje vietoje pajuntu Dievo rūpestį kad esu neapleistas ir mylimas.
Bet viskas taip gudriai suvartyta Pvz sunkiai tvarkantis su spontaniškais pykčio protrūkiais vaikų auklėjime. Galiausiai pasiduodi ir prašai jų pačių pagalbos kad perspėtų ir sustabdytų mane patį kai pradedu virti. Ir tai veikia abipuse nauda. Vaikai nepatiria streso bet moka už tai griežtesne bausme. Pvz mažiau kompromisų... Jiems tai, pasirodo geriau nei kylantys barniai. Taip į procesą įtraukiami ir namiškiai. Menkuose dalykuose viskas paslėpta. Bet kai jie išauga dėka praktikos per nenorą keistis, į paviršių iškyla labai juodi dalykai. Kurie nuvilnijo įvairiais skandalais per krikščionišką bažnyčia, per ISKCON ir t.t Apsilankius keletoj socialinių internetinių grupių aistros verda kaip niekur kitur. Visi religingi, vos ne nušvitę, bet dauguma pikti nepatenkinti arba ramiai išpuikę. Jei tik įsitrauki į diskusiją, pats pamatai kad tampi to dalimi. Žiūri kad ne ką geresnis Daug pašauktų bet maža išrinktų
Tai ar nepasirūpino Dievas kad dėl klaidingos praktikos netikri babadžiai ir pan. patys save apšvies kitų akyse. O dėl netikro kelio, tai jis mano galva būtinas ir neišvengiamas. Tas kelias tiek netikras kiek didelis mūsų ego. Patikima lengvu tikslu, vėliau nusiviliama, kenčiama. Taip tirpinamas ego ir praktikuojantis atranda kelią su daugiau tiesos fragmentų, bet tikrai ne galutinę tiesą.
Iš tiesų kokiame subtiliame lygmenyje kartais viskas vyksta. Turėjau galvoje kur sudaršan rašė: "...aukščiausio dvasinio suvokimo mokytojas iš tiesų mato, koks yra mokinio dvasinis pavidalas Dievo buveinėje, Dievo žaidimuose, ir kai mokinys pasiekia atitinkamą dvasinį lygį, mokiniui gali padėti ir patvirtinti jo spontanišką dvasinę tendenciją bei paaiškinti tas aukščiausio lygmens dvasinės praktikos detales..."
Klausimas dėl svarūpa-siddhi. Labai specifinis šis momentas. Ne vediniu aiškinimu ar jis galėtų reikšti Dievo suteiktą unikalumą per talentus, tam tikrą dangišką planą mums skirtą, kurį turėtume atrasti ir vykdyti? Kitaip tariant atminti savo pirminį būvį ir tikslą?
Kitas momentas kurį radau Viešpaties Čaitanjos pokalbį su Haridasu Thakuru:
"Neatidumas ir ignoravimas - sinonimai.
Neatidumas kartojant Šventą Vardą sukuria savotišką iliuziją, kurios veikiamas žmogus pradeda daryti ir kitus Švento Vardo įžeidimus, nuo kurių labai sunku atprasti. Šita iliuzija sukelia potraukį turtams, seksui, visuomeninei padėčiai, sėkmei ir net apgavystei. Ignoravimas pasėja anarthų sėklas. Jos greitai sudygsta ir sukelia materialaus gyvenimo potraukį.
Nepaisant visų įtikinėjimų ir įrodymų apie Švento Vardo šlovę, žmogus jau netiki jais, nes jo asmeninė patirtis rodo, kad mantros kartojimas yra beprasmiškas laiko gaišimas"
Kitoje tradicijoje tai aiškinama kiek kitais žodžiais. Meldžiantis ar kontempliuojant į Dievą tolygu laikyti iškeltas bures šventosios dvasios atėjimui laukti. Kol ji pūstels. Niekas nežino kur ir kada ji veikia. Jai veikiant sustiprėja žmogaus talentai. Viskas išsipučia. Įvyksta gilesnės dvasinės realizacijos ir panašiai. Įdomumas tame, kad padauginami visi talentai Pyktis, baimė, puikybė, godumas, ir t.t.
Sustiprėjus praktikai tą patyriau savo kailiu. Pradėjo ryškėti ir blogosios savybės. Tai ne vien todėl kad padidėjo įžvalgumas ydoms. Galiu pastebėti išoriškai sustiprėjusias kai kurias neigiamas savybes savo elgesyje.
Kita vertus puikus savireguliacijos mechanizmas. Mainais į geruosius talentus verčia dirbti su savimi ir kai ką dėti ant aukuro. Jei keistis nenori vyksta atbulinis procesas. Tobulas vidurio kelias Laimei yra duotos įvairios technikos su tuo tvarkytis. Šioje vietoje pajuntu Dievo rūpestį kad esu neapleistas ir mylimas.
Bet viskas taip gudriai suvartyta Pvz sunkiai tvarkantis su spontaniškais pykčio protrūkiais vaikų auklėjime. Galiausiai pasiduodi ir prašai jų pačių pagalbos kad perspėtų ir sustabdytų mane patį kai pradedu virti. Ir tai veikia abipuse nauda. Vaikai nepatiria streso bet moka už tai griežtesne bausme. Pvz mažiau kompromisų... Jiems tai, pasirodo geriau nei kylantys barniai. Taip į procesą įtraukiami ir namiškiai. Menkuose dalykuose viskas paslėpta. Bet kai jie išauga dėka praktikos per nenorą keistis, į paviršių iškyla labai juodi dalykai. Kurie nuvilnijo įvairiais skandalais per krikščionišką bažnyčia, per ISKCON ir t.t Apsilankius keletoj socialinių internetinių grupių aistros verda kaip niekur kitur. Visi religingi, vos ne nušvitę, bet dauguma pikti nepatenkinti arba ramiai išpuikę. Jei tik įsitrauki į diskusiją, pats pamatai kad tampi to dalimi. Žiūri kad ne ką geresnis Daug pašauktų bet maža išrinktų
Tai ar nepasirūpino Dievas kad dėl klaidingos praktikos netikri babadžiai ir pan. patys save apšvies kitų akyse. O dėl netikro kelio, tai jis mano galva būtinas ir neišvengiamas. Tas kelias tiek netikras kiek didelis mūsų ego. Patikima lengvu tikslu, vėliau nusiviliama, kenčiama. Taip tirpinamas ego ir praktikuojantis atranda kelią su daugiau tiesos fragmentų, bet tikrai ne galutinę tiesą.