Puslapis 11

Šrilos Prabhupados ryšiai su kitais Gaudija vaišnavais

Parašytas: 17 Sau 2019, 09:45
sudaršan
Nedaug kam žinoma, kad Šrila Prabhupada įsteigė ne tik International Society for Krishna Consciousness 1966 metais, bet taip pat buvo vienas iš trijų Gaudija Vedanta Samiti steigėjų 1940 metais:

Šis Šrilos Prabhupados laiškas buvo iš pradžių parašytas bengali kalba Šrilai Bhakti Pragjanai Kešavai Gosvamiui Maharadžui išėjus iš šio pasaulio. Jis buvo adresuotas Šrilai Bhaktivedantai Trivikramai Maharadžui, vienam pagrindinių Šrilos Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo mokinių. Tada jis buvo išverstas į hindi Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo ir išspausdintas Šri Bhagavat Patrika žurnale 1968 m. gruodžio mėn. Žemiau yra angliškas to laiško vertimas [čia laiškas išverstas į lietuvių klb. iš angliško vertimo, vert.past.]

Visa šlovė Šri Guru ir Gaurangai

Sietlas, Vašingtonas
1968 m. spalio 22 d.

Siūlau dandavat pranamus visų Vaišnavų lotoso pėdoms.

Šripada Trivikrama Maharadže,

Vakar gavau tavo spalio 12 d. laišką, ir jo turinys buvo širdį veriantis. Būk malonus ir informuok mane apie staigaus pudžjapados  Maharadžo (Šrilos Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo) išėjimo detales. Aš turėjau labai senus artimus santykius su Šrila Maharadžu. Aš lankydavau Šripada Narahari Dadą ir Šripada Vinoda Dadą [Kešavos Maharadžo vardas, kai jis buvo brahmačaris] su didele meile. Jie buvo mano be galo mylintys draugai. Taip pat, Kalkutoje, vyresnysis Tirtha Maharadžas, profesorius Nishikanta Sannyala ir Vasudeva Prabhu buvo labai brangūs man. Po to lankydavau ir laisvai bendraudavau su Šripada Šridhara Maharadžu, taip lyg mes būtume artimiausi šeimos nariai. Išskyrus Šripada Šridaharą Maharadžą, visi aukščiau paminėti Vaišnavai laipsniškai išėjo iš šio pasaulio. Mūsų laikas taip pat artinasi, todėl geriausia bus turėti galimybę tarnauti Šrilai Prabhupadai (Bhaktisidhantai Sarasvačiui Thakurai) kiek įmanoma ilgai.

Aš turiu labai artimą ryšį su Šri Gaudija Vedanta Samiti. Tu, ir ypač Šripada Vamana Maharadžas gerai žinote, kad aš esu vienas iš trijų asmenų, kurie įsteigė Šri Gaudija Vedanta Samiti, Kalkutoje, Bosapada Skersgatvyje, dar prieš Šrilai Maharadžui (Bhakti Pragjana Kešavai) priimant sanjasą. Po kelių dienų įsteigus Samiti, Šri Narotamananda Brahmačaris (vėliau Tridandi Svamis Šri Šrimad Bhakti Kamala Madhusūdana Maharadžas) atsiskyrė nuo jos. Tuo metu Šripada Vamana Maharadžas, kuris tada buvo brahmačaris, lankė mūsų namus Sitakanta Banaradži Skersgatvyje. Jis padarė mane bengali žurnalo Šri Gaudija Patrika prezidentu. 

Gerbdamas Šrilos Maharadžo paliepimą, pradėjau reguliariai rašyti straipsnius Gaudija Patrikai, ir Šrila Maharadžas didžiai vertino ką aš parašydavau. Po to, taip pat buvau paskirtas hindi žurnalo Šri Bhagavata Patrika prezidentu ir daug mano straipsnių buvo publikuota jame. Vėliau negalėjau teikti straipsnių dėl laiko stokos. Dabar tapau užsienio kraštų gyventoju ir turiu nukeliauti dvidešimt tūkstančių mylių kasmet.

Didžiausia Šrilos Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo užuojauta man buvo padaryti mane sanjasiu. Aš buvau davęs įžadą, kad niekad nepriimsiu sanjasos, bet Šrila Maharadžas per jėgą man ją davė. Jis neabejotinai būtu labai patenkintas šiandien, matydamas mano pamokslavimo sėkmę. Praeitais metais aš aplankiau jį Kalkutoje kartu su savo mokiniais, ir nežiūrint to, kad jis gulėjo lovoje, jis buvo labai patenkintas sulaukęs mūsų. Esu visiškai užtikrintas, kad tiek savo apreikštame buvime, tiek po išėjimo, jis turi būti labai patenkintas mano plačiu Šriman Mahaprabhu žinios pamokslavimu Vakarų šalyse, tokiose kaip Amerika, Kanada, Anglija, Vokietija ir Havajai (Honolulu), esantys Ramiajame Vandenyne, taip pat ir Rytų šalyse tokiose kaip Japonija (Tokijo) ir taip toliau.

Aš buvau tvirtas grihamedi (tas kurio intelektas pasinėręs į šeimos reikalus). Šrila Prabhupada ateidavo pas mane sapnuose kartas nuo karto, ir kviesdavo mane atsižadėti šeimos gyvenimo ir eiti kartu su juo. Sapnai išgąsdindavo mane ir priversdavo galvoti kad turėčiau priimti sanjasą. Aš neturėjau jokio noro priimti sanjasą. Tačiau, ne kartą Šripadai Narajanai Maharadžui primygtinai prašant, Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas išliejo neribotą malonę ant šio nenorinčio ir aklo asmens, per jėgą duodamas man sanjasą. Atrodo, kad šis Šrilos Prabhupados (Bhaktisidhantos Sarasvati Thakuros) noras buvo perduotas į jo širdį, ir taip mano sanjasa buvo atlikta.

Taigi, esu amžinai skolingas Šrilai Maharadžui. Todėl, iš karto gavęs tavo laišką, surengiau virahasabha, susitikimą Sietlo šventykloje pagerbti jo išėjimą. Siunčiu susitikimo užuojautos rezoliuciją kartu su šiuo laišku. Malonėk priimti tai kaip mūsų Sraddhanjali, nuolankią pagarbos išraišką. Kituose savo centruose (sąrašas pridedamas), konkrečiai Londone, Hamburge ir Honolulu, daviau instrukciją surengti viraha-sabha ir panašiai pasiūlyti sraddhanjali pagarbos išraišką.

Tu džiaugsies sužinojęs, kad suformavau tris sankirtanos grupes susidedančias iš mano vadovaujamo amerikiečių jaunimo ir šeimų. Viena tokia grupė dabar keliauja po Amerikos miestus, ir aš taip pat esu su ta grupe. Antra grupė, iš šešių bhaktų, atlieka kirtaną skirtingose Londono vietose. Ten gyvenantys indai yra nustebę juos matydami. Tie indai paliko savo gimtinę ir nuvyko ilgą kelią į Vakarų pasaulį siekti turto ir reputacijos, bet amerikiečiai atlieka harinama sankirtaną. Kažkokiu būdu pamokslavimo veiklos vyksta labai gerai.

Mane domina sužinoti, kokios rūšies konstituciją jūs formuojate. Šiuo klausimu jūs sulauksite pilnos mano kooperacijos, nes aš esu konstruktyvių idėjų žmogus. Man nepatinka destruktyvi politika.

Tai buvo Šrilos Prabhupados ir Šrilos Bhaktivinodos Thakuros noras, kad amerikiečiai atliktų kirtaną Šridhama Majapuroje, ir ta galimybė dabar atsirado. Nelaimei, tie, kurie įsiveržė į Majapurą, laiko ją savo asmenine nuosavybe, ir šiuo metu kiti yra apriboti nuo tos vietos lankymo. Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas turėdavo reikalų su šiais guru tjagiais (tais, kurie atsižada savo guru) ir guru bhogiais (tais, kurie mėgaujasi savo guru nuosavybe) "su kardu rankoje".

Šiuo atžvilgiu, praeitais metais jis minėjo, kad parengs man penkis akrus žemės Šridhama Majapuroje. Tu dalyvavai tuo metu. Jeigu padėsi man šitam dalyke, ketinu padaryti Majapuroje ašramą. Amerikiečiai vaikinai ir merginos gali lankytis ir apsistoti ten ir gauti tinkamą lavinimą. Mūsų kooperacijos dėka pamokslavimo veikla gali būti atliekama labai gerai. Todėl, nekantrauju sužinoti jūsų konstitucijos detales.

Rytoj vykstu į Montrealį. Iš ten vyksiu į Santa Fe (Naujasis Meksiko) ir į Los Andželą. Siunčiu mūsų centrų adresus su šiuo laišku. Mes vykdome planą pastatyti Naujają Vrindavaną trijų šimtų akrų žemėje. Malonėk atsakyti šiuo Los Andželo-Holivudo adresu, nes aš būsiu apsistojęs tris dienas Montrealyje, septynias dienas Santa Fe ir beveik vieną mėnesį Los Andžele.

prithivite ache yata nagaradi grama / sarvatra pracara haibe mora nama

“Kiekviename mieste ir kaime bus girdimas Mano vardo giedojimas.” [Šri Čaitanja-bhagavata (Antja-khanda 4.126)]
Pamokslavimas gali būti plačiai paskleistas pasaulyje šios sistemos pagrindu. Manau, jūsų konstitucija privalo būti tiesiogiai atitinkanti aukščiau minėtą pranašystę. Tikiuosi tavo bhadžana vyksta gerai.

Tavo nuolankus tarnas
Šri Bhaktivedanta Svamis

Re: Šrilos Prabhupados ryšiai su kitais Gaudija vaišnavais

Parašytas: 17 Sau 2019, 13:39
0lis
"Antra grupė, iš šešių bhaktų, atlieka kirtaną skirtingose Londono vietose. Ten gyvenantys indai yra nustebę juos matydami. Tie indai paliko savo gimtinę ir nuvyko ilgą kelią į Vakarų pasaulį siekti turto ir reputacijos, bet amerikiečiai atlieka harinama sankirtaną. Kažkokiu būdu pamokslavimo veiklos vyksta labai gerai."
Geras pastebėjimas :)

Re: Šrilos Prabhupados ryšiai su kitais Gaudija vaišnavais

Parašytas: 28 Kov 2019, 15:09
sudaršan
Iš Mulaprakriti devi dasi knygos "Our Srila Prabhupada: A Friend to All", 234-236 psl.

Panditdži Krišna das Babadžis yra sanskrito žinovas, kuris gyvena prie Govardhano

"Aš buvau sanskrito studentas ir mokslininkas 7 dešimtmečio pradžioje ir dažnai lankydavausi Vanos Maharadžo Sanskrito koledže, kuris buvo kitoje gatvės pusėje prieš tą vietą kur dabar yra ISKCON šventykla. Tuo metu Šrila Svamis Maharadžas taip pat gyveno Šri Vrindavana Dhamoje ir jis rašė savo vertimus ir komentarus pirmiesiems trims Šrimad Bhagavatam tomams anglų kalba. Koledže buvo neformalus vietinių Gaudija ir Vradžavasių žinovų ir rašytojų susibūrimas, kurie reguliariai kas kelios savaitės ar kas mėnesis susirinkdavo pasidalinti savo darbu ir paklausti pasiūlymų dėl sanskrito ar dar ko nors. Aš lankiausi tuose rašytojų susibūrimuose ir Šrila Svamis Prabhupada taip pat ten lankėsi. Taip mes susipažinome ir pradėjome draugystę.

Aš prisimenu, kokia džiaugsmu spindinti buvo jo laikysena, labai patraukli ir pilna suvokimo, taip pat ir humoro bei gerumo. Jis buvo labai malonus man. Aš buvau daug jaunesnis žmogus, jaunesnis visais atžvilgiais. Jis elgėsi su manim kaip su mažuoju broliu ar sūnumi. Visada padrąsindamas mane, klausdamas kaip aš laikausi, dalindamasis hari-katha iš savo raštų - jis buvo vertingas draugas tuo metu. Nors jo materialūs reikalai tada buvo labai vargingi, jis visada man atrodė vienas turtingiausių bhaktų dvasiniuose palaiminimuose. Jis buvo labai išsimokslinęs ir nuolankus vaišnavas. Jis labai stropiai dirbo ties savo rankraščiais ir dažnai kalbėjo apie savo guru maharadžo, Jo Dieviškosios Malonės Šrilos Bhaktisiddhantos Sarasvačio Thakuros Prabhupados, įsakymą.

Aš turiu vieną ypatingą prisiminimą apie tai, kas įvyko per mūsų reguliarius susirinkimus Vanos Maharadžo koledže. Jis turėjo visas intencijas kaip nors paskleisti šį Krišnos žinojimą Vakaruose, nepaisant visų kliūčių. Jis dažnai kalbėjo apie šią tarnystės užduotį ir visada ieškojo galimybių kaip nors suplanuoti kelionę į ten. Dauguma iš mūsų labai abejojome, kad jam gali pasisekti nuvykti. Jis buvo praktiškai be skatiko, be rėmėjų ir be ryšių. Daugelis iš mūsų nebuvome labai palankūs tam, kad kuris nors indas važiuotų į mlečų šalis, taigi mes jo nepalaikėme. Bet nepaisant to, jo ryžtas buvo nepajudinamas.

Aš atsimenu, kaip vieną dieną jis atėjo  su dideliu džiaugsmu ir susijaudinimu. Manau, jis kaip tik buvo baigęs trečiąjį Šrimad Bhagavatam tomą ir nešėsi rankose kiekvieną iš tų trijų knygų. Tada jis paaiškino, kad jis galiausiai išspausdino paskutinius tekstus ir kad dabar knygos buvo paruoštos keliauti į Vakarus. Labai meiliu būdu jis formaliai paprašė, ar mes nepalaimintume jo knygų, kad jos galėtų perkeliauti per vandenyną ir pasiektų sėkmę skleisdamos Krišnos Sąmonę tuose kraštuose. Žinoma, mes norėjome tai padaryti, ir jis atsargiai paleido ratu plytų raudonumo trijų knygų krūvelę ir paprašė kiekvieno iš mūsų paliesti jas ir suteikti savo palaiminimus, mes tai padarėme.

Iš karto po to, jis padarė kai ką labai įsimintino. Su giliu rimtumu jis paaiškino, kad tos knygos, dabar jau palaimintos, negali perplaukti vandenyno pačios. Kažkas turės nuvežti jas ten ir pristatyti jas, padaryti mėgiamas, ir tinkamai išplatinti visuomenėje. Tada jis nuolankiai paprašė, suglaudęs delnus, kad mūsų susirinkimas taip pat palaimintų jį lydėti knygas ir pamokslauti apie jas. Tokiu būdu jis mus laimėjo netikėtumu. Tada visi mes pasijutome sujaudinti galiausiai suteikti mūsų pilnus palaiminimus jo misijai. Aš tuo metu galvojau, koks nepaprastas Vaišnavas jis buvo, kad paprašytų tokių palaiminimų ir viską padarytų taip nuostabiai, kad juos gauti. Aš atsimenu, kad kai daviau savo palaiminimus jam, jutau dvasinį įkvėpimą širdyje."

Re: Šrilos Prabhupados ryšiai su kitais Gaudija vaišnavais

Parašytas: 29 Kov 2019, 21:15
sudaršan
Yra toks mokslininkas Klaus Klostermeier, https://en.wikipedia.org/wiki/Klaus_Klostermaier , jis kaip tik tais laikais, 1962-1964 metais dirbo tame pačiame Šripad B.H. Vanos Maharadžo Institute Vrindavane, apie kurį kalba Panditdži Krišna das Babadžis, ir jis irgi ten sutiko Šrilą Prabhupadą:

"Negaliu prisiminti konkrečios dienos, kada 1962 m. pirmą kartą sutikau Svamį Bhaktivedantą, bet aiškiai prisimenu vietą. Svamis Bon Maharadžas, Rytų Filosofijos Instituto Vrindavane rektorius, pakvietė mane į savo kabinetą, kad supažindintų su savo gurubhai (broliu Dievuje) ir papasakotų jam apie mano išsilavinimą bei patirtį, ir mano pareigas Institute. Tada buvau maždaug trisdešimties metų amžiaus, o Svamis Bhaktivedanta atrodė garbus senyvas sadhu, kuris savo gyvenimo pabaigą leidžia Krišnos Šventame Mieste, kaip ir daugelis kitų. Kadangi mano kabinetas buvo prie Svamio Bon kabineto, kai tik Svamis Bhaktivedanta ateidavo aplankyti savo gurubhai, jis užeidavo pasišnekučiuoti. Jis papasakojo man apie savo gyvenimą ir apie savo projektą išversti visą Bhagavata Puraną į anglų kalbą, atliekant daugelio tomų aukštos kokybės leidimą. Pirmasis tomas jau buvo atliktas, ir aš buvau sužavėtas gražaus spausdinimo, kuris tuo metu Indijos leidyboje buvo išskirtinis. Jis daug kartų keliavo į Delį, kad susitiktų su savo leidėjais, ir jis kelis kartus mane pakvietė į savo kuklų būstą Damodar Mandire. Savo dienoraštyje esu pažymėjęs, kad 1964 metų gegužės 10 dieną Svamis Bhaktivedanta man parodė antrajį Bhagavatam vertimo tomą. Kažkaip mes pradėjome kalbėti apie Rama Radžja Parišad, kuriam jis atrodė prijaučiąs. Jis pasakė man, kad norėtų pamatyti Dievą įtvirtintą kaip "idealų diktatorių". Jis bjaurėjosi komunizmu dėl šio ateistinės ideologijos. Nežinau, ar jis kalbėdavosi su Svamiu Bon apie savo norą atlikti misiją Amerikoje, ir negaliu prisiminti, kad būtų kada nors man minėjęs apie tai."  

Iš ISKCON Communications Journal, 4.1