Panagrinėkime klausimą: „Kas yra Dievas?“ Aukščiausia prasme, Dievas yra gryna Esatis. Ši gryna Esatis neturi nei formos, nei išraiškos, neturi nei individualybės, nei asmenybės. Praktiškai neįmanoma šios grynos Esaties apibūdinti materialaus pasaulio žodžiais ar sąvokomis. Daugelis dvasinių mokymų šią Esatį įvardija kaip „tuštumą“, tuo norėdami pasakyti, jog Dievo neįmanoma apibūdinti materialiais vaizdiniais. Dievo neįmanoma apibūdinti jokiais šio pasaulio žodžiais ar vaizdais. Tai viena iš priežasčių, kodėl mirties sąmonė, kuri mąsto šio pasaulio žodžiais ir vaizdiniais, negali suvokti Dievo.Siaurąja prasme tiesos tikrai yra, bet plačiąja prasme vis tiek yra tie patys dėsniai. Pavyzdžiui, dvasiniam pasaulyje irgi yra lytiškumo principas. Vat būtent tas mane ir žavi, kad tie principai buvo sukurti taip, kad mes neįsivaizduojam, jog galėtų būti kitaip. Žinoma, galbūt kažkokioj planetarinėj sistemoj, koks vienas kitas dėsnis veikia kiek kitaip, bet pati esmė, kad dėsniai yra visko pagrindas. Išminčiaus sąmonė, intelektas irgi pagrįstas tais pačiais dėsniais, kurie jam padeda suprasti ir visą realybę.
Galima sakyti, kad gryna Dievo Esatis tiesiog yra. Ir tai viskas, ką apie ją galima pasakyti.
Gryna Esatis neturi formos. Tu gyveni pasaulyje, kuriame viskas turi kokią nors formą, ir aš jį vadinu „formų pasauliu“. Gryna Esatis nesukūrė formų pasaulio. Šį pasaulį sukūrė kitas Dievo aspektas. Tą aspektą galėtume pavadinti „Kūrėju“.
Kūrėjas yra esybė, sąmoningai suvokianti savo egzistavimą ir gebėjimą kurti. Jau sakiau, kad, norint kurti reikia gebėti rinktis. Dievas turi beribę vaizduotę ir, prieš kurdamas šį pasaulį, galėjo įsivaizduoti begalę įvairiausių pasirinkimo galimybių. Kodėl Dievas pasirinko kurti būtent šį pasaulį, o ne kurį nors kitą iš pasirinkimo galimybių gausos? Kodėl šis pasaulis sukurtas taip, o ne kaip nors kitaip? Todėl, kad kūrėjas, sukurdamas šį pasaulį tokį, koks jis yra, šitaip išreiškė savo individualumą. Dievas-kūrėjas skiriasi nuo beasmenio grynos Esaties aspekto. Kūrėjas yra grynos Esaties individualizacija. Tai nereiškia, kad Dievo asmenybė panaši į žmonių. Svarbu, kad neimtum samprotauti atbulomis, perkėlinėdamas žmonių savybes Dievui. Visgi tai reiškia, kad Dievas turi individualybę, kurią matai išreikštą šiame formų pasaulyje.
Ėmęs kurti Dievas tarė: „Tebūnie Šviesa.“ Šiame procese Kūrėjas iš grynos Esaties išskyrė substanciją – šviesą, iš kurios galima suformuoti visas įsivaizduojamas formas. Ši šviesa iš esmės niekuo nesiskiria nuo grynos Esaties. Gryna Esatis yra sąmonės forma. Kūrėjas yra sąmonės forma. Todėl ir Dievo Šviesa yra sąmonės forma, esaties būsena.
Dabar matome, kad visas formų pasaulis atsirado iš dviejų esybių arba dviejų Dievo sąmonės išraiškų sąveikos. Turbūt pastebėjai, kad iki šiol nepriskyriau Dievui lyties. Gryna Esatis yra aukščiau visokių suskirstymų ir klasifikacijų. Todėl nėra prasmės sakyti, kad gryna Esatis turi lytį. Kūrėjas yra aktyvi sąmonės būsena, veikianti pasyvųjį elementą, kurį pavadinau šviesa.
Labai paprastai, tačiau gražiai šį poliariškumą tarp aktyvaus ir pasyvaus elementų iliustruoja simbolis, randamas Taoizmo religijoje. Šis simbolis vadinamas Tai-Či. Jis vaizduoja du elementus: jan – aktyvų arba vyrišką elementą ir jin – pasyvų arba moterišką elementą. Iš šių dviejų elementų sąveikos atsirado visas formų pasaulis. Judaizmo ir krikščionybės tradicijose Dievui tradiciškai priskiriama vyriška lytis. Iš tiesų Dievas yra ir vyras, ir moteris. Galime sakyti, kad Kūrėjas yra Tėvas, o šviesa yra Motina. Todėl pasaulį sukūrė Dievas Tėvas ir Motina."
Vėliau tik atsiranda Alfa ir Omega aspektai. Vedos galbūt tai išreiškia spalvingiau...