Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

'Babadžiai' - kurie autoritetingi, o kurie paklydę?

07 Lap 2018, 16:50

EDIT: Cituoju save iš temos vidurio, kad būtų teisingai suprasta "babadžio" sąvoka, ir kontekstas (po tos citatos žemiau eis pirmasis pranešimas, kurį parašiau pradėdamas temą):

Po visko, ką rašiau šioje temoje, norėčiau akcentuoti, kad kalbėjau tik apie paklydusius "babadžius", kurie oponuoja Džagannatha das Babadžiui, Šrilai Bhaktivinodai Thakurai, Šrilai Bhaktisiddhantai Sarasvačiui Thakurai.

Apskritai, 'babadži' yra vietos žmonių neformalus kreipinys į atsižadėjusius sadhu, vilkinčius paprastą baltą atsižadėjimo rūbą.

Šrila Sanatana Gosvamis, Šrila Rūpa Gosvamis ir kiti Gosvamiai buvo tobuli paramahamsos, t.y. aukščiausio dvasinio lygio asmenybės, ir natūraliai dėjosi paprastą baltą atsižadėjimo rūbą, parodydami, kad užsiima dvasine tarnyste ir nepriklauso materialiam pasauliui. Tai nebuvo kažkoks įšventinimas ar kas, jie patys taip apsirengė, pagal savo būseną. Vietos žmonės juos kartais vadindavo "baba", bet mes juos vadiname Gosvamiais. 

Tai viena atsižadėjusių su baltu rūbu kategorija. 

Kita kategorija atsižadėjusių su baltu rūbu yra tie, kurie pasiekia asakti pakopą, t.y. septintą iš 1. sraddha, 2. sadhu-sanga, 3. bhajana-kriya, 4. anartha nivrtti, 5. nistha, 6. ruci, 7. asakti, 8. bhava, 9. prema, ir tada užsideda atsižadėjimo rūbą, arba gauna jį iš savo bhadžana-guru, kartu su dvasinės tarnystės tame lygyje pamokymais, kurie apima ir pamokymus apie dvasinio kūno (siddha-deha) detales. Kadangi būtent tame asakti lygmenyje atsiranda realizacijos apie dvasinį kūną, ir tame lygmenyje pradedama meditacija į dvasinį kūną, kad toliau vystytis iki bhavos pakopos. Šitoks atsižadėjimo rūbo priėmimas yra kitokia Gaudija vaišnavų sanjasos forma (be mums įprastos, su šafrano spalvos sanjasio rūbu).

Asakti - tai labai aukštas ir retas dvasinis lygis, tokių asmenybių yra vienetai. Pvz. galima manyti kad tokį lygį perėjo vienintelis iš Šrilos Prabhupados mokinių - Šrila Gour Govinda Svamis Maharadžas. To nelaužiu iš piršto, jo dvasinės transformacijos yra aprašomos jo mokinių knygose, taip pat jį kaip aukšto lygio šventąjį pripažįsta didžiausi Gaudija vaišnavų autoritetai. Jo atveju, jis toliau vilkėjo šafraninį sanjasio rūbą ir liko sanjasiu. 

Taigi, Gaudija vaišnavų tradicijoje buvo, galbūt yra dabar ir ateityje dar bus autoritetingų aukščiausio dvasinio lygio asmenybių, kurios vilkės baltą atsižadėjimo rūbą, ir žmonių kartais bus vadinami "baba", "babadži". Pvz. bhagavata-paramparoje yra Šrila Džagannatha dasa Babadžis, Šrila Gaurakišora dasa Babadžis.

Esminis reikalas vis vien bus atskirti, kas yra bona fide ir kas nėra bona fide, o to nepadarysi pagal rūbą ar išvaizdą, ar pagal tai, kaip šaukia žmonės, ar tai sanjasis, ar baba. Tai lemia to sadhu dvasinė realizacija, su visais iš jos plaukiančiais dalykais. 

Šiuo atveju požymiai apie tai, kad kažkurie konkretūs "babadžiai" yra ne bona fide, buvo jau aptarti:
1. Oponavimas bona fide linijai
2. Praktikos, kai baltas atsižadėjimo rūbas duodamas ne asakti pakopoje, o galbūt dar net nesant šraddhos, ir bandymai medituoti į siddha-deha nuo tų pirmutinių pakopų. Ne bona fide guru, kuris nėra aukščiausiame dvasiniame suvokime, negali žinoti siddha-deha detalių, ir jų duoti mokiniui. Taigi, nerealizuoti žmonės tiesiog išgalvoja tas detales protu, ir duoda tokią vaizduotės pagimdytą meditaciją savo mokytiniams.

Tokie yra pagrindiniai Bhaktisiddhantos linijos Gaudija vaišnavų autoritetų nurodomi dalykai dėl to, ką kai kurie tariami atsižadėję sadhu daro klaidingai.

Tai nereiškia kad visi ir bet kokie atsižadėję sadhu yra ne bona fide. Anaiptol, čia tik apibrėžiamos ne bona fide praktikos, pagal kurias galima atskirti ne bona fide asmenis. O bona fide atsižadėjusių sadhu gali būti visokių, sanjasių su šafrano rūbu, atsižadėjusių su baltu rūbu, ar iš viso neapibrėžiamų jokiu rūbu paramahamsų.


Noriu paminėti ir perspėti dėl kai kurių Šrilai Bhaktisiddhantai Sarasvačiui Thakurai ir mokymo linijai oponuojančių "babadžių", (vardų neminėsiu, bet jie pakankamai žinomi, kai kas ir į Lietuvą atvažiuoja), kad jų klausytis ir jais sekti yra rizikinga. Panašu, kad jie kažkiek paklydę ir nėra labai autoritetingi. Reikalas tame, kad kai Šrila Bhaktivinoda Thakura atrado Viešpaties Čaitanjos gimimo vietą Majapure, (ką patvirtino tikri, autoritetingi paramahamsos babadžiai, tokie kaip Džaganatha das Babadži, kuris yra bhagavata-paramparoje, t.y. iškiliausių Gaudija vaišnavų mokytojų sekoje), buvo daug veikėjų kurie jam oponavo ir prieštaravo, nes tai maišė jų materialiems išskaičiavimams. Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, tęsęs Šrilos Bhaktivinodos Thakuros pradėtą misiją atgaivinti ir apvalyti Gaudija vaišnavų tradiciją plačiuoju mastu, taip pat susilaukė didelio pasipriešinimo iš paklydusių stagnatorių, kurie vadovavosi kastine sąmone, materialiu požiūriu ir neturėjo dvasinio suvokimo. Tokiu būdu iki šių laikų Gaudija vaišnavų tradicijoje yra bonda fide Bhaktivinodos Thakuros ir Bhaktisidhantos Sarasvačio linija, kuri tęsia tikrąją senąją tradiciją, ir ne bona fide jos oponentai. Tai tie "babadžiai", pagal tai, ką rašo, yra oponentai. Jeigu pripažįstame Bhaktisidhantos Sarasvačio linija kaip pilnai autoritetingą, tai kai kurie dalykai, kuriuos daro "babadžiai" turėtų mums kvestionuoti jų autoritetingumą:

1. Pagal tai, ką kalba "babadžių" pasekėjai, "babadžiai" teigia, kad gyvos esybės dvasinis kūnas nėra fiksuotas, nekintamas. Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros mokiniai priėjo išvados (sidhantos), kad dvasinis kūnas yra prigimtinis, fiksuotas, nekintamas.

2. "Babadžiai" žmonėms, jau dikša-įšventintiems Gaudija Mathe, vėl per naują duoda dikša įšventimą, arba žmonėms, jau gavusiems sanjasą Gaudija Mathe, per naują duoda "babadži" vairagjos formą (iš esmės tai kitokia sanjasos forma). Tai neatitinka Gaudija vaišnavų etikos principų. Tai rodo, kad jie nepripažįsta Gaudija Matho guru, ir neturi pagarbos jiems. Tuo tarpu mes žinome, kad Gaudija Matho guru yra bona fide. Logiška išvada, kad "babadžiai" yra ne bona fide, jeigu nepripažįsta ir negerbia bona fide Gaudija Matho guru.

3. "Babadžiai" duoda "babadži" vairagjos formą bei išgalvotą siddha-deha meditaciją nepažengusiems, nepasiruošusiems žmonėms. Tai nėra autentiškos Gaudija vaišnavizmo praktikos.

4. Kaip minėjau, "babadžiai" galvoja, kad Viešpaties Čaitanjos gimimo vieta yra Navadvipe, o ne Majapuroje. Šrila Bhaktivinoda Thakura turėjo dvasinę viziją, pagal kurią nustatė gimimo vietą. Tą vietą patvirtino Džagannatha das Babadžis, kuris buvo Bhaktivinodos šikša guru ir apskritai pagrindinis  gerbiamiausias guru tarp visų Gaudija vaišnavų tuo metu. Galima manyti, kad jie turėjo gryniausią dvasinį suvokimą. "Babadžiai", kurie nepriima jų realizijų, greičiausiai yra paklydę, ir patys neturi gryno dvasinio suvokimo. Tokiu būdu ir jų propaguojamos praktikos neduos tikro dvasinio vaisiaus.
Paskutinį kartą redagavo 4 sudaršan. Iš viso redaguota 3 kartus.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

07 Lap 2018, 17:01

Aciu, Sudarsan.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

07 Lap 2018, 19:26

Dėkui, Sudarsan.

Tikrai nesiginčysiu, bet iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad skirtumai nėra tokie ir milžiniški. Siekiant pilno išsivadavimo, tai turbūt yra reikšminga, bet paprastiems mirtingiesiams, tai turbūt nelabai.

Kita vertus, kokia prasmė visom prasmėm palaikyti ir prisidėti prie neautentiškumo. Daug geriau eiti šimtaprocentiniu keliu. Juolab, kad jeigu linijoj jau įsivėlė klaidos, tai ta linija, laikui bėgant, tik dar labiau degraduos ir silps. 
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

07 Lap 2018, 19:47

Ta pseudolinija silps tik turinciu zinojima akyse. Isoriskai ir finansiskai ji gali kaip tik stipreti pritraukdami daug zmoniu saldziais pazadais. O tikri bhaktai tures eikvoti savo brangu laika ju demaskavimui. Ka ir padare Sudarsan.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: 'Babadžiai' - kurie autoritetingi, o kurie paklydę?

07 Lap 2018, 20:19

Iš tikro, skirtumai gali atrodyti neesminiai. Kadangi "babadžiai" bando sekti tuo pačiu Gaudija vaišnavų pradinių autoritetų mokymu ir praktikomis. Jie netgi sakosi esantys autentiškiausi, tikrieji tradicijos atstovai.

Čia kaip skirtumas tarp tikro ir netikro pinigo. Viskas be galo panašu, bet vienas pinigas netikras, o kitas tikras.

Visa problemos esmė yra kaip jie taiko praktikas ir kokį dvasinį lygį yra pasiekę. Pvz. aukščiausio dvasinio suvokimo mokytojas iš tiesų mato, koks yra mokinio dvasinis pavidalas Dievo buveinėje, Dievo žaidimuose, ir kai mokinys pasiekia atitinkamą dvasinį lygį, mokiniui gali padėti ir patvirtinti jo spontanišką dvasinę tendenciją bei paaiškinti tas aukščiausio lygmens dvasinės praktikos detales, kai jau medituojama į savo konkretų dvasinį pavidalą ir jo veiklą Dievo buveinėje. Tai aprašoma Šrilos Bhaktivinodos Thakuros knygoje "Džaiva Dharma".

Pvz. galima spėti, kad Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada tokias detales yra paaiškinęs savo pažangiausiam mokiniui Šrilai Gour Govindai Svamiui Maharadžui, kuris buvo pasiekęs dvasinių aukštumų. Ta prasme, tikras guru labai pažangiems mokiniams gali duoti tokius pamokymus. Tai reti atvejai, nes tokios pažangos mokinių labai mažai būna.

Tai čia viena situacija, teisinga, pagal tradiciją.

O kita situacija tokia: tariamas "guru", neturintis dvasinio matymo ir nematantis dvasinio pavidalo, tariamiems "mokiniams", kurie toli toli nepriėję tokių pakopų kaip dvasinis skonis (rūči), dvasinės meilės būsenos (bhava), duoda išgalvotas detales apie dvasinį pavidalą (nes tikrų nemato, neturėdamas dvasinio regėjimo). Praktika gaunasi visiškai iškreipta ir neteisinga, nes informacija neteisinga, ir iš vis nekvalifikuotas mokinys neturėtų tokio lygmens bandyti praktikuoti.

Aukščiausi dalykai egzistuoja, bet tokioje situacijoje, kaip aprašiau, su tariamu "guru", neturinčiu tokio dvasinio matymo, tai tiesiog apsišaukėlių vykdoma imitacija. Gaudija vaišnavų tradicijos iškraipymai, ezoteriškiausių ir aukščiausių praktikų sutrypimas į purvą. 

Aš čia aprašiau tik mažą dalį iš problemų. O ten kur taip elgiamasi, t.y. vyksta imitacijos, atitinkamai į viską požiūris toks, ir tada pasipila problemos, ne mažesnės negu ISKCONe buvo "juoduoju laikotarpiu" po Šrilos Prabhupados išėjimo. T.y. jie gali viską pažeidinėti ir iki kriminalų prieiti. Nereikia būti naivuoliais, dabar Kali juga, ir yra daug blogų dalykų, ir daug tariamų "sadhu" elgiasi blogai. Tai masiniai reiškiniai. Šrila Prabhupada stipriai kritikuodavo tokias blogybes.

Todėl sakau, kad atsargiai, nes Lietuvoje trūksta informacijos, kai kurie žmonės neatsakingai populiarina tuos nelabai autoritetingus "babadžius". Nežinau ką jie galvoja. Jeigu jau radom tikrą pinigą - Bhaktivinodos ir Sarasvačio liniją - ir būtent jie ir jų mokiniai mus pašaukė ir priėmė į Krišnos sąmonę, tai kodėl turėtume vėliau klaidingai rinktis netikrą pinigą? Yra aiškiai Dievo įgaliota linija, su visais simptomais, kodėl reiktų rinktis jų oponentus ir juos populiarinti? Paklys ir nuo apsišaukėlių imitatorių nukentės daugybė žmonių.

Toks dalykas. Nebūtų taip, nerašyčiau apie tai.
Paskutinį kartą redagavo 1 sudaršan. Iš viso redaguota 3 kartus.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

08 Lap 2018, 11:15

Labai puikiai išsakyta poziciją, Sudaršan. Labai ačiū. 

Aš suprantu žmones, kurie dalinasi tuom, kas jiems surezonavo, ir taip populiarina babadžius. Juk galų gale tie babadžiai gali būti / yra daugiau pažengę už daugelį vaišnavų mokytojų Lietuvoje. Be to, ISKCON greičiausiai ir dabar yra problemų. Rezultatas toks, kad gauname neišvengiamą degradaciją ir turbūt vienintelė išeitis yra stiprus ISKCON. 

Beje, noriu pasidomėt, kaip taip atsitiko, kad ši parampara išsikreipė? Randu, kad babadžių linija kaip ir prasidėjo nuo Narottama Dasa Thakura, kuris gyveno panašiu laiku kai apsireiškė Čaitanja Mahaprabhu. Taigi kaip ir viskas tvarkoje. Be to, kiekviena ačarija pritaiko dvasinias žinias atitinkamam laikmečiui ( 16 ratų principas - Prabhupada) . Tai gal ir babadžiai nėra tokie ir neteisingi iš pačios esmės? 

Būčiau dėkingas už paaiškinimą, Sudaršan :)
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

08 Lap 2018, 17:24

Parampara neišsikreipė, laikui bėgant tiesiog išsikreipė pasekėjų požiūris, elgesys. Tai lemia materijos įtaka. Kai atėjo Šrila Bhaktivinoda Thakura, jis pamatė, kad yra gausybė iškraipymų, blogo elgesio. Jis ėmėsi apvalyti tradiciją.

Svarbiausia yra bhagavata-parampara, kurią paskelbė Šrila Baladeva Vidjabhušana, Šrila Bhaktivinoda Thakura, Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura. Bhagavata-paramparos principas garantuoja 100 proc. mokymo grynumą, jeigu jį patys taikysime 100 proc. ir ieškosime bhagavata guru.

Bhagavata-parampara reiškia, kad mokytojų seka sudaryta tik iš aukščiausio lygmens, pačių reikšmingiausių mokytojų. Tai reiškia, kad mažiau pažengę mokiniai, kurie pilnai nesuvokė ir neperdavė dvasinio mokymo esmės, į ją neįtraukiami.

Tuo tarpu dikša parampara įtraukia grynai pagal mokinystę, chronologine seka, vienas po kito, vienas po kito, kaip buvo įšventinti. O įšventintieji galėjo būti ne aukščiausio lygio. Joje gali būti mokinių, kurie nepasiekė dvasinio lygio. Kuo jie materialistiškesni, tuo daugiau iškraipymų ir problemų. Taip ir atsitiko su "babadžiais". Tiesiog sumaterialėjusi tradicijos atšaka.

Bhagavata paramparos mokytojai vienas po kito sekantys sąraše galėjo būti nesusitikę, nes gyveno skirtingais laikotarpiais. T. y., juos jungia ne fizinis ryšys, o dvasinės koncepcijos bendrumas, dvasinio suvokimo bendrumas.

Pvz. kai atsiverčiame Šrilos Prabhupados "Bhagavad-gita, kokia ji yra", pirmame puslapyje yra išvardinta mokytojų seka. Ta išvardinta seka tai bhagavata parampara, o ne chronologinė dikša parampara.

Bhaktivinodos ir Sarasvačio linijoje koncentruojamasi į dvasinę seką, į tikros mokinystės ryšį, kai mokinys realiai įsisavino visą tą dvasinę koncepciją, kurią perdavė prieš tai buvę bhagavata-guru. 

Tuo tarpu "babadžiai" koncentruojasi į fizinį ryšį, formalios mokinystės ryšį, dikša-paramparą. Jie jums pateiks savo dikša paramparas iki pirminių Gaudija vaišnavų autoritetų, ir pasakys, kad būtina būti prisijungus prie jų dikša paramparos, ir kad tik toks dikša prisijungimas prie jų dikša-paramparos dvasiškai įgalina. Jie dar aiškins, kad Sarasvačio linija neturi dikša paramparos (nors tai visiška netiesa, šmeižtas iš pavydo ir priešiškumo), ir kritikuos Sarasvačio nustatytą bhagavata-paramparą. Bhagavata parampara apima ir dikša paramparą, Sarasvačio linija turi dikša paramparą.

Tai yra, čia takoskyra tarp ritualinio-fizinio požiūrio (babadžių koncepcija) ir dvasinio požiūrio (Bhaktivinodos ir Sarasvačio koncepcija).

Problema čia ta pati, kaip su kai kuriais nekvalifikuotais ISKCONo ar Gaudiya Matho guru (čia prašau neįsižeisti, kalbu apibendrintai, apie tuos, kurie yra nekvalifikuoti, o ne apie tuos, kurie yra kvalifikuoti).  Nekvalifikuoti guru, kurie nėra tikri guru, įneš į mokymą ir praktikas iškraipymus ir nesupratimus, ir tikrosios dvasinės esmės pamažu bus prarastos. Jie įrodinės, kad jie yra tikrieji savo bhagavata guru pasekėjai, pagal dikša iniciaciją, bet realiai jo dvasinės koncepcijos jie gali pilnai neperimti ir neperduoti, tik dalį.

Štai tokios problemos kyla su fizine mokinystės seka. Tokiu būdu atsiras vis daugiau problemų, kaip ir matėme Vakaruose. Galiausiai, žmonės susidurdami su tokiais "mokytojais" ir nusivilia. Todėl kad tie "mokytojai" yra fiziniai mokiniai, materialaus lygmens, nepasiekę dvasinio lygmens.

Dabar dėl to, kas geriau: nekvalifikuoti ISKCONo/Gaudiya Matho guru ar "babadžiai"? "Babadžiai" turėtų iš karto atkristi, kadangi jie oponuoja tikriems bhagavata guru, tokiems kaip Bhaktisidhanta Sarasvatis. Jeigu oponuoja, vadinasi, yra paklydę ir nedvasinio lygio. Jų per amžius atsiradę paklydimai jau įsitvirtinę mokymo ir praktikų formos lygmeniu, kai kuriuos konkrečius momentus jau aptarėme. Toliau, jeigu nekvalifikuoti ISKCONo ar Gaudija Matho guru perduoda teisingą mokymą, nieko nekeisdami,  ir praktikas, bet jiems trūksta dvasinės esmės suvokimo, tada jie geriau negu "babadžiai", nes jie neoponuoja savo bhagavata guru, jie bando sekti. Bet aišku, visi norime turėti kvalifikuotą guru. Todėl bet kuriuo atveju, reikia ieškoti kvalifikuotų guru. Tarp "babadžių", kurie oponuoja Sarasvačiui, netikiu, kad gali būti kvalifikuotų guru. Tai neišvengiama išvada - jeigu oponuoja tikram, didelės reikšmės guru, vadinasi, nėra dvasinio lygio, nes jeigu būtų dvasinis lygis, tada gerbtų tikrą guru ir bendrautų su juo, būtų bendros koncepcijos. Palaikytų jo misiją ir jo koncepcijas.

Taigi, moralas toks, kad bėgant nuo nekvalifikuotų ISKCON/Gaudija Matho guru, neverta eiti pas "babadžius", nes ISKCON/Gaudija Matho guru bent jau formaliai seka Bhaktivinodos ir Sarasvačio koncepcijomis, o "babadžiai" duos iš esmės iškreiptą sampratą. Geriausia ieškojimų kryptis yra palikti nekvalifikuotus ISKCON/Gaudija Matho guru, jeigu jie yra tokie nekvalifikuoti, kad jais jau negalima sekti ir būtina juos palikti, ir toje pačioje Bhaktivinodos ir Sarasvačio koncepcijų srovėje ieškoti tikrų bhagavata guru. 

"Babadžių" pamokymai ir praktikos gali smarkiai suknisti protą, dvasią. Kas geriau, būti pas kokį problematišką melagingą guru ISKCON/Gaudija Mathe ar pas "babadžį"? Bet kuriuo atveju, bus didelių problemų abiem variantais, abu variantai yra visiškai nepriimtini, bet, gal per "babadžius" galima prisidaryti didesnių dvasinių problemų, nes jie iškraipo ezoteriškesniu lygmeniu. Nors gal čia net to paties medalio dvi pusės, nes buvo laikas, kai kai kurie ISKCON nekvalifikuoti guru, patys neturėdami dvasinės pažangos, ėmėsi ieškoti pagalbos pas "babadžius", t.y. "babadžių" paklydimai turi tendenciją įtraukti ir paklaidinti kitus nekvalifikuotus. Panašiai, kaip dabar ir vyksta, "babadžių" įtaka stiprėja, nes žmonės pametę protus, nėra kvalifikacijos.

Čia tie dvasinio gyvenimo pavojai, kai nerandi tikro guru, ir papuoli pas netikrą guru. Nes trūksta supratimo, dvasinio lygmens, o Krišnos malone nepasikliaujam, jos neprašom, arba save susiklaidinam, kad jau gavom Krišnos malonę atrasti guru. 

Netikėkit manim, jeigu domina tas klausimas, patys patikrinkite visą informaciją. Bet reikia atidžiai žiūrėti. Aišku, jeigu 100 proc. netikėsim Bhaktivinoda ir Sarasvačiu, tada tokio aiškumo dėl to, kas tie "babadžiai" yra, nebus. Atrodys, gal jie yra autentiški tradicijos atstovai, šiek tiek skirtingi. Viskas remiasi į tai, kuo tikime. Bet visgi manau, Gaudija vaišnavų tradicijos bendras vaizdas toks, kad pakankamai akivaizdūs ir tikrai dvasinio lygio jos lyderiai paskutiniais laikais buvo Bhaktivinoda ir Sarasvatis. Dvasiškai gryna srovė eina per juos. Pasaulinis Krišnos sąmonės judėjimas eina per juos. Tai požymis, kad jie įgalioti Krišnos.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

08 Lap 2018, 17:56

Labai ačiū už puikų pasidalinimą žiniom, buvo labai malonu skaityti, Sudaršan :) 

Jei tai tiesa, kad babadžiai nepagarbiai atsiliepia apie Sarasvačio paramparą, tai , mano supratimu, rodo didelę problemą. Yra sunku suvokt, kad galima turėti tokią klaidingą savimonę būnant tokio dvasinio lygio. Šitoje vietoje galime bent šiek tiek įsivaizduot, koks galingas yra netikras ego ir kaip svarbu teisingi akcentai praktikoje. 

Kalbant apie bhagavata - paramparą, kaip galvojate, ar praėjus tiek laiko nuo Prabhupados mirties, nėra didelio pavojaus išsikreipti ir jai? Ar visgi yra šiek tiek mažiau žinomų Prabhupados mokinių, kurie sėkmingai tęsia šia seką? Juk kaip minėjote, ši parampara sudaryti tik iš pačio aukščiausio lygmens mokytojų :)
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

08 Lap 2018, 19:00

Pats bhagavata paramparos principas labiausiai užtikrina, kad ji bus grynai dvasinė. Jeigu visi guru sekoje yra tyrai dvasiniai, tai ir jų perduodamas mokymas bus tyrai dvasinis. Bet bhagavata paramparą sunku apčiuopti. Ją įtvirtina patys maha-bhagavata lygmens guru, tokie kaip Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis. T.y. jis, sekdamas Šrila Baladeva Vidjabušana, nurodė, kad štai ši mokytojų seka, kuri konkrečiai išvardinta, yra sudaryta iš maha-bhagavatų (reikšmingiausių maha-bhagavatų, nes galėjo būti maha-bhagavatų ir daugiau, tiesiog ta išvardinta seka yra koncentruota). Taip jis parodo, kad štai į šių mokytojų mokymą reikia labiausiai orientuotis, kad tai tobuliausia, kas buvo apreikšta Gaudija vaišnavų tradicijoje.

Vėlesniu laiku, vėl kažkas turės patvirtinti tolesnę dvasiškai reikšmingiausių mokytojų seką. Nes mes, kaip sąlygotos sielos, nelabai galime to atsekti, nustatyti, kas yra kas. Mums labiau suprantama formali dikša parampara - pagal istorinius faktus: tas ir tas buvo išventintas, o jis įšventino savo mokinį, o tas mokinys įšventino savo mokinį. Tokią seką galime apčiuopti. Mūsų patikrinimas ir standartas yra pagal mūsų lygį, o kas ko vertas dvasiniu lygmeniu - to negalime apčiuopti.

Tuom tarpu visada yra ta rizika, kad dikša paramparoje atsiras iškraipymų. Bet laikas nuo laiko ateina maha-bhagavatos ir tęsia bhagavatą paramparą, viską sustato į savo vietas, atgaivina tradiciją.

Pvz. po Šrilos Prabhupados išėjimo tarp jo dikša mokinių galėjo nebūti maha-bhagavatų (čia kalbu teoriškai, hipotetiškai, galėjo ir būti, asmeniškai manau kad buvo bent vienas). Kaip tada tęsiasi bhagavata-parampara? Maha-bhagavata guru galėjo būti kitose nuo Šrilos Bhaktisiddhantos Sarasvačio einančiose dikša sekose. Po kurio laiko, nepaisant kurioje dikša sekoje buvo kažkuris maha-bhagavata guru, jis bus laikomas priklausančiu bhagavata-paramparai, ir pratęsęs bhagavata-paramparą. T.y. bhagavata parampara apibendrina visos Gaudija vaišnavų tradicijos dvasiškai galingiausius mokytojus. Tai visiškai neribota dikša ryšiais arba institucijomis.

Žodžiu, iškraipymų pavojus visada yra. Tam tikro materializmo mumyse visados bus, kol esame materialiai sąlygoti. Visada yra dvasinio grynumo ir dvasiškai pažangiausių guru ieškojimas. Tai nuolatinis procesas, nuolat atmetinėti materializmo įtaką ir nuolat priimti grynas dvasios bangas iš dvasinio pasaulio. Tarp bangų būna tarpai, taigi, gali būti laiko tarpų, kai vyks laukimas, negalėsime aptikti galingų ačarjų. Nors sakoma, kad Krišna visados laiko savo tyrų bhaktų šiame pasaulyje. Taigi, mes negalėsime rasti galbūt dėl to, kad tuo momentu nesame tam pribrendę, o galbūt dėl to, kad tie tyri bhaktos dar nesiėmė labai galingo ir akivaizdžiai pagal visus simptomus atpažįstamo ačarjų vaidmens. 

Asmeniškai aš šiuo metu esu tokiame etape, kai dėl savo lygmens, nesugebu matyti, rasti ir atpažinti, kas šiuo metu pasaulyje yra galingi, Krišnos įgalioti guru. Tiesiog neduota man tai šiuo metu. Bet ieškojimas tęsiasi. Tikiu tuo, kad tyri bhaktos visados yra šiame pasaulyje, tiesiog aš arba neradau, arba neatpažinau.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

08 Lap 2018, 20:04

Dėkoju, Sudaršan!  Esu labai laimingas, kad Lietuvoje randasi ne tik daug žinančių, bet ir plačiai mąstančių vaišnavų. Tokiu būdu geriausiai yra reprezentuojamas vaišnavizmas bei užtikrinama šviesi jo ateitis. 

Neįtikėtina sėkmė čia yra atsidurti, net jei esi toli toli iki įšventinimų. :)
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

08 Lap 2018, 20:13

Rolano noras issipilde.
Tokiu rasiniu, kaip gerbiamo Sudarsan, gyvenime nesu skaites.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

04 Gru 2018, 19:58

Po visko, ką rašiau šioje temoje, norėčiau akcentuoti, kad kalbėjau tik apie paklydusius "babadžius", kurie oponuoja Džagannatha das Babadžiui, Šrilai Bhaktivinodai Thakurai, Šrilai Bhaktisiddhantai Sarasvačiui Thakurai.

Apskritai, 'babadži' yra vietos žmonių neformalus kreipinys į atsižadėjusius sadhu, vilkinčius paprastą baltą atsižadėjimo rūbą.

Šrila Sanatana Gosvamis, Šrila Rūpa Gosvamis ir kiti Gosvamiai buvo tobuli paramahamsos, t.y. aukščiausio dvasinio lygio asmenybės, ir natūraliai dėjosi paprastą baltą atsižadėjimo rūbą, parodydami, kad užsiima dvasine tarnyste ir nepriklauso materialiam pasauliui. Tai nebuvo kažkoks įšventinimas ar kas, jie patys taip apsirengė, pagal savo būseną. Vietos žmonės juos kartais vadindavo "baba", bet mes juos vadiname Gosvamiais. 

Tai viena atsižadėjusių su baltu rūbu kategorija.

Kita kategorija atsižadėjusių su baltu rūbu yra tie, kurie pasiekia asakti pakopą, t.y. septintą iš 1. sraddha, 2. sadhu-sanga, 3. bhajana-kriya, 4. anartha nivrtti, 5. nistha, 6. ruci, 7. asakti, 8. bhava, 9. prema, ir tada užsideda atsižadėjimo rūbą, arba gauna jį iš savo bhadžana-guru, kartu su dvasinės tarnystės tame lygyje pamokymais, kurie apima ir pamokymus apie dvasinio kūno (siddha-deha) detales. Kadangi būtent tame asakti lygmenyje atsiranda realizacijos apie dvasinį kūną, ir tame lygmenyje pradedama meditacija į dvasinį kūną, kad toliau vystytis iki bhavos pakopos. Šitoks atsižadėjimo rūbo priėmimas yra kitokia Gaudija vaišnavų sanjasos forma (be mums įprastos, su šafrano spalvos sanjasio rūbu).

Asakti - tai labai aukštas ir retas dvasinis lygis, tokių asmenybių yra vienetai. Pvz. galima manyti kad tokį lygį perėjo vienintelis iš Šrilos Prabhupados mokinių - Šrila Gour Govinda Svamis Maharadžas. To nelaužiu iš piršto, jo dvasinės transformacijos yra aprašomos jo mokinių knygose, taip pat jį kaip aukšto lygio šventąjį pripažįsta didžiausi Gaudija vaišnavų autoritetai. Jo atveju, jis toliau vilkėjo šafraninį sanjasio rūbą ir liko sanjasiu. 

Taigi, Gaudija vaišnavų tradicijoje buvo, galbūt yra dabar ir ateityje dar bus autoritetingų aukščiausio dvasinio lygio asmenybių, kurios vilkės baltą atsižadėjimo rūbą, ir žmonių kartais bus vadinami "baba", "babadži". Pvz. bhagavata-paramparoje yra Šrila Džagannatha dasa Babadžis, Šrila Gaurakišora dasa Babadžis.

Esminis reikalas vis vien bus atskirti, kas yra bona fide ir kas nėra bona fide, o to nepadarysi pagal rūbą ar išvaizdą, ar pagal tai, kaip šaukia žmonės, ar tai sanjasis, ar baba. Tai lemia to sadhu dvasinė realizacija, su visais iš jos plaukiančiais dalykais. 

Šiuo atveju požymiai apie tai, kad kažkurie konkretūs "babadžiai" yra ne bona fide, buvo jau aptarti:
1. Oponavimas bona fide linijai
2. Praktikos, kai baltas atsižadėjimo rūbas duodamas ne asakti pakopoje, o galbūt dar net nesant šraddhos, ir bandymai medituoti į siddha-deha nuo tų pirmutinių pakopų. Ne bona fide guru, kuris nėra aukščiausiame dvasiniame suvokime, negali žinoti siddha-deha detalių, ir jų duoti mokiniui. Taigi, nerealizuoti žmonės tiesiog išgalvoja tas detales protu, ir duoda tokią vaizduotės pagimdytą meditaciją savo mokytiniams.

Tokie yra pagrindiniai Bhaktisiddhantos linijos Gaudija vaišnavų autoritetų nurodomi dalykai dėl to, ką kai kurie tariami atsižadėję sadhu daro klaidingai.

Tai nereiškia kad visi ir bet kokie atsižadėję sadhu yra ne bona fide. Anaiptol, čia tik apibrėžiamos ne bona fide praktikos, pagal kurias galima atskirti ne bona fide asmenis. O bona fide atsižadėjusių sadhu gali būti visokių, sanjasių su šafrano rūbu, atsižadėjusių su baltu rūbu, ar iš viso neapibrėžiamų jokiu rūbu paramahamsų.

Šaltinis:
https://bvml.org/SBNM/books/five_essential_essays.pdf

"Siddha-praṅālī is very much misused nowadays in certain places in Vrajamaṅḍala, Gauḍa-maṅḍala and Kṣetra-maṅḍala. Some people are abused and even driven from their homes when their wives pass away. Although they are bereft of tattva-jṇāna and unaware of vaidhī-bhakti-sādhana, they have their heads shaved in the middle of the night, put on kaupīna and quickly take siddha-praṅālī. These days siddha-praṅālī can be obtained very easily by giving half a rupee. Just before giving mantra a financial contract takes place. These people think, “There can be no auspiciousness for sādhakas until they acquire siddha-praṅālī. There is no necessity for vaidhī-bhakti sādhana, tattva-jṇāna or anartha-nivṛtti. The rāgānugā-bhakta should obtain siddha-praṅālī before he goes through anartha-nivṛtti. In that way he can avoid getting caught in the inconvenience of vaidhī-bhakti.” These people’s conception is exactly like thinking that a fruit will grow from a leaf before the appearance of a flower." (page 78)

 "Now we should note that the descriptions of siddha-deha that śāstra and the mahājanas have given are for sādhakas of a particular level. Wherever siddha-deha has been mentioned it has been shown in the context of rāgānugā-bhakti. Specifically such instructions are intended for those very fortunate sādhakas in whose hearts lobha, a genuine greed to attain rāgātmikā-bhakti, has already arisen due to saṁskāras (impressions) from this life and previous lives.
Here is a further matter which is worthy of consideration. It is one thing to understand the excellence of some particular rasa by the discrimination given in śāstra. It is another thing altogether to have lobha for that rasa. When someone has lobha in a particular rasa, then the symptoms of lobha will also be evident in that sādhaka. When lobha arises, rāgānugā-bhakti sādhana begins from the stage of ruci. It will be understood from this that the nāmāparādha, sevāparādha and various other anarthas of a sādhaka have, for the most part, already gone far away. He has already controlled the six urges mentioned by Śrīla Rūpa Gosvāmī in Śrī Upadeśāmrta (Verse 1); he is virtually free from the six faults (Verse 2); he is endowed with the six qualities beginning with utsāhān niścayāt (enthusiasm and confidence) (Verse 3); having recognized the three types of Vaiṣṅavas, he is expert in behaving appropriately with them (Verse 5); and he has also become established in the purport of the verse beginning tan nāma rūpa caritādi (Verse 8). In other words he conducts himself according to this verse.
In this stage the sādhaka goes on performing bhajana, and when he crosses the stage of ruci and enters the stage of āsakti then a semblance of the symptoms related by Śrī Rūpa Gosvāmī in the verse kṣāntir-avyartha-kālatvaṁ will be observed in him. In the stage of āsakti, a semblance (ābhāsa) of the rati which arises in the stage of bhāva will appear, and in order to make that rati manifest fully, the sādhaka will perform bhajana meditating on his siddha-deha. When this ratyābhāsa transforms into rati by the practice of bhajana, then the sādhaka attains factual experience of his own svarūpa. This is called meditation on siddha-deha, or the acceptance of vaiṣṅava-bheka. One who is endowed with simplicity and who has lobha for this is worshipful for the whole world.
There are two types of acceptance of bheka. A sādhaka may receive bheka from some suitable guru; alternatively, when genuine vairāgya arises as mentioned previously, he may accept bheka from himself. Haridāsa Ṭhākura, the Six Gosvāmīs, Lokanātha Gosvāmī and others are examples of the practice of accepting bheka from oneself. This is also the way that Śrīla Bhaktisiddhānta Sarasvatī Ṭhākura accepted sannyāsa veśa after the disappearance of Śrīla Gaura Kiśora dāsa Bābājī from whom he had received dīkṣā-mantra. We see from these examples that acceptance of bheka in this way is fully in agreement with śāstra. Śrī Rāmānuja Ācārya also accepted tridaṅḍi-sannyāsa from himself after the disappearance of his guru Śrīla Yamuna Ācārya.
In any case, the meditation on one’s siddha-deha depends on the mercy of one’s guru. The guru or śikṣā-guru who is established in rasa-vicāra and who is a svarūpa-siddha will indicate the details of the sādhaka’s perfected form.
Otherwise, if the sādhaka changes the order of the sequence described above, he cannot attain perfection. On the contrary, his bhakti may become completely ruined and the conceptions of the sampradāya will also become corrupted. We see this going everywhere nowadays.
Some ignorant people say that there is no siddha-praṅālī in the Gaudīya Maṭha. This vicious propaganda is erroneous in all respects. In the authentic literature written by Śrīla Gopāla Bhaṭṭa Gosvāmī entitled Sat-kriyā-sāra-dīpikā and Saṁskāra-dīpikā, which is a supplement to Śrī Hari-bhakti-vilāsa, there is an account of the tridaṅḍi-sannyāsa saṁskāra. The original manuscript handwritten by Śrī Gopāla Bhaṭṭa Gosvāmī is protected even today in the Royal Library of Jaipur. An old copy of this same literature is also kept to this day by the Gosvāmīs of Śrī Rādhā-Ramana. Therefore this literature is authoritative evidence. According to Saṁskāra-dīpikā, tridaṅḍi-sannyāsa veśa is given among Gauḍīyas. In this sannyāsa saṁskāra, ḍor-kaupīna, bahir-vāsa and the sannyāsa-mantra for taking shelter of gopī-bhāva are also given. The eka-daśa-bhāva (eleven aspects of gopī-bhāva), namely sambandha, vayaḥ, nāma, rūpa, yūtha, veśa, ājṇā, vāsa, sevā, parākāṣṭā-śvāsa and pālya-dāsī-bhāva, are contained within this gopībhāva. The identity of the siddha-deha is determined by the instructions of Śrī Guru in accordance with the ruci of the sādhaka. One’s own nāma, rūpa, vayasa, veśa, sambandha, yūtha, ājṇā, vāsa, parākāṣṭā-śvāsa and pālya-dāsī bhāva given by guru is called siddha-praṅālī. As the sādhaka goes on performing this type of sādhana, the perfection of his svarūpa takes place along with the attainment of śuddha-rati in his heart." (pages 83-84)
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

04 Gru 2018, 20:16

O kaip Haroldas Samukas? Autoritetingas?
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

04 Gru 2018, 20:23

Nežinau :) pirmą kartą girdžiu šį vardą, neteko sutikti.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

04 Gru 2018, 20:26

 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

04 Gru 2018, 21:08

Į tiesų klausimą bus tiesus atsakymas, pagal tai, kaip man atrodo. O aš menkas žemės kirminėlis. Taigi, skaitančių prašysiu neįsižeisti, mano teisė yra matyti taip kaip aš matau, kitų teisė yra matyti taip, kaip jie mato. 

Reikia apibrėžti sąvokas.

Vienas dalykas, tai klausimas ar asmuo yra patikimas guru (bona fide guru), su visomis reikalingomis guru kvalifikacijomis.

"Tik sadhaka, esantis bhavos lygmenyje, yra kvalifikuotas priimti mokinius, ir jis tai daro vien tik visuomenės gerovei ir sampradajos apsaugojimui. Raštai draudžia nekvalifikuotiems asmenims priimti daug mokinių". 

Šrila Bhaktivinoda Thakura, "Šri Bhadžana Rahasja"
Gali būti ir žemesnio lygmens guru, bet jie neturėtų priimti daug mokinių.

"Kai ant Godavari kranto Šri Čaitanja sutiko kavaurietį Šrilą Ramanandą Rają, Viešpatį ištiko ekstazė su visais čia aprašytais požymiais, tačiau pasirodžius Rają lydintiems brahmanams, kurie nebuvo bhaktos, Viešpats savo jausmus užgniaužė. Taigi net aukščiausio lygio bhakta tam tikromis aplinkybėmis ekstazės požymių viešai nedemonstruoja. Autentiškai, pastoviai bhavos būsenai būdinga tai, kad žmogus visiškai neturi materialių troškimų (kšanti) ir be atvangos su transcendentine meile tarnauja Viešpačiui (avjartha-kalatvam), trokšta nuolat šlovinti Viešpatį (nama-gane sada ruči), siekia gyventi ten, kur vyko Viešpaties žaidimai (pritis tad-vasati sthale), yra visiškai abejingas materialiai laimei (virakti) ir neturi puikybės (mana-šunjata). Išsiugdžius visas šias transcendentines ypatybes, pasiekiamas tikrasis bhavos būvis, kuris neįmanomas surambėjusios širdies apsimetėliui arba bhaktai materialistui."

Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, Šrimad Bhagavatam 2.3.24 komentaras

O kitas klausimas, ar asmuo yra patikimas apskritai kaip praktikuotojas: ar jis turi bona fide guru, ar jis juo seka, arba ar jis yra bona fide linijoje, ir ar seka bona fide linijos mokymu?

ISKCONo sanjasiai yra autoritetingi tiek, kiek seka ISKCONo ačarja Šrila Prabhupada ir jo perduotu Gaudija vaišnavų mokymu bei praktikomis, etiketu, principais. Jeigu kažkur nukrypsta į materializmą, nukrypsta nuo Gaudija vaišnavų mokymo, praktikų, etiketo, principų, atitinkama dalimi nėra autoritetingi.

Kaip aš suprantu, tarp ISKCON sanjasių yra nemaža dalis, kurie nėra tobulai ir pilnai autoritetingi kaip guru, o kartais ir kaip praktikuotojai, ta prasme, kad nesilaiko visko tobulai, arba nepasiekia aukštesnio dvasinio lygmens. Jų autoritetingumas yra dalinis. ISKCON istorija po Šrilos Prabhupados išėjimo iki dabar tai parodė ir teberodo.

Tai nėra kritika, aš esu gyva būtybė įtakojama tamaso, todėl negaliu nieko blogo apie kitus sakyti, nes apie save reiktų sakyti. Bet pagal savo matymą ieškau tikrų autoritetų ir turiu tam tikrus iš vaišnavų mokymo susiformuotus kriterijus.
Paskutinį kartą redagavo 1 sudaršan. Iš viso redaguota 4 kartus.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

04 Gru 2018, 21:17

Aciu, gerbiamas Sudarsan.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

04 Gru 2018, 21:54

Labai geras Sudaršan komentaras apie autoritetingumą :)

Turint galvoje, kad pilnai autoritetingų mokytojų yra vienetai, didelė atsakomybė tenka mažesnės pakopos mokytojams bei galbūt tiems bhaktams, kurie turi didesnius gabumus nei dauguma. Būtent jie ir formuos vaišnavizmo kryptį tam tikruose regionuose, pavyzdžiui, Lietuvoje ir lems, ar susidarys kritinė masė daugiau mažiau teisingai suprantančių asmenų. 

Šitoje vietoje labai stipriai gali veikti grandinės principas, todėl svarbu, kas prasideda pačioje pradžioje. Nesinori užsiimti kritika, nes ir gerų dalykų daug vyksta. Tokie žmonės kaip Donatas Janickis ar Sudaršan, mano galva, yra puikiai vaišnavizmą reprezentuojantys ir aš labai džiaugiuosi, kai tokių žmonių randasi kuo daugiau. 
 
Sanātana dās
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: 09 Gru 2018, 11:08

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

09 Gru 2018, 11:29

Esu labai dėkingas už šios temos sukūrimą. Kaip tik šiuo metu bandžiau rasti informacijos internete šiais klausimais apie babadžius, kastinius gosvamius ir kitas vadinamas "tradicines" gaudija vaišnavų linijas. Susidūriau su milžinišku šūsniu įvairiausių nuomonių bei pasisakymų. Galų gale Krišna įkvėpė mane paieškoti informacijos ir šiame forume. Beveik nesitikėjau, bet radau kuo aiškiausiai iki smulkmenų aprašytą realią situaciją. Dėl visų pateiktų argumentų galima protu abejoti, tačiau turint tvirtą tikėjimą tokiomis šventomis asmenybėmis, atėjusiomis tiesiai iš Goloka Vrindavano, kaip Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Prabhupada ir Šrila Bhaktivinoda Thakura, tampa aišku, jog tiesa yra viena. Negali būti dviejų Čaitanjos Mahaprabhu apsireiškimo vietų. Babadžiai, kurie nepripažįsta Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros autorizuotos Bhagavat-Guru-paramparos, negali būti patys autoritetingi. Ir Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada tikrai negali džiaugtis jei bendraujama su asmenimis, kurie nepripažįsta jo linijos autoritetingumo bei skleidžia kitokias miskoncepcijas.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Atsargiai dėl "babadžių"

03 Sau 2019, 08:35

Sudaršan, galbūt reikėtų kažkaip patikslinti temos pavadinimą? Kaip ir pats minėjote, ne visi babadžiai yra paklydę, Donatas Janickis taip pat labai akcentuoja kai kurių bababžių pasiekimus, tai dauguma žmonių gali susidaryt šiek tiek klaidingą nuomonę iš pavadinmo ir pirmos žinutės. Be Jūsų vėlesnio patikslinimo ir Donato Janickio aš būčiau vienas iš tokių :)

Nežinau, ar vartotojai turi galimybę keisti temos pavadinimą, tai galim tiesiog aptarti ir pakeisčiau. 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 23 ir 0 svečių