Po visko, ką rašiau šioje temoje, norėčiau akcentuoti, kad kalbėjau tik apie paklydusius "babadžius", kurie oponuoja Džagannatha das Babadžiui, Šrilai Bhaktivinodai Thakurai, Šrilai Bhaktisiddhantai Sarasvačiui Thakurai.
Apskritai, 'babadži' yra vietos žmonių neformalus kreipinys į atsižadėjusius sadhu, vilkinčius paprastą baltą atsižadėjimo rūbą.
Šrila Sanatana Gosvamis, Šrila Rūpa Gosvamis ir kiti Gosvamiai buvo tobuli paramahamsos, t.y. aukščiausio dvasinio lygio asmenybės, ir natūraliai dėjosi paprastą baltą atsižadėjimo rūbą, parodydami, kad užsiima dvasine tarnyste ir nepriklauso materialiam pasauliui. Tai nebuvo kažkoks įšventinimas ar kas, jie patys taip apsirengė, pagal savo būseną. Vietos žmonės juos kartais vadindavo "baba", bet mes juos vadiname Gosvamiais.
Tai viena atsižadėjusių su baltu rūbu kategorija.
Kita kategorija atsižadėjusių su baltu rūbu yra tie, kurie pasiekia asakti pakopą, t.y. septintą iš 1. sraddha, 2. sadhu-sanga, 3. bhajana-kriya, 4. anartha nivrtti, 5. nistha, 6. ruci, 7. asakti, 8. bhava, 9. prema, ir tada užsideda atsižadėjimo rūbą, arba gauna jį iš savo bhadžana-guru, kartu su dvasinės tarnystės tame lygyje pamokymais, kurie apima ir pamokymus apie dvasinio kūno (siddha-deha) detales. Kadangi būtent tame asakti lygmenyje atsiranda realizacijos apie dvasinį kūną, ir tame lygmenyje pradedama meditacija į dvasinį kūną, kad toliau vystytis iki bhavos pakopos. Šitoks atsižadėjimo rūbo priėmimas yra kitokia Gaudija vaišnavų sanjasos forma (be mums įprastos, su šafrano spalvos sanjasio rūbu).
Asakti - tai labai aukštas ir retas dvasinis lygis, tokių asmenybių yra vienetai. Pvz. galima manyti kad tokį lygį perėjo vienintelis iš Šrilos Prabhupados mokinių - Šrila Gour Govinda Svamis Maharadžas. To nelaužiu iš piršto, jo dvasinės transformacijos yra aprašomos jo mokinių knygose, taip pat jį kaip aukšto lygio šventąjį pripažįsta didžiausi Gaudija vaišnavų autoritetai. Jo atveju, jis toliau vilkėjo šafraninį sanjasio rūbą ir liko sanjasiu.
Taigi, Gaudija vaišnavų tradicijoje buvo, galbūt yra dabar ir ateityje dar bus autoritetingų aukščiausio dvasinio lygio asmenybių, kurios vilkės baltą atsižadėjimo rūbą, ir žmonių kartais bus vadinami "baba", "babadži". Pvz. bhagavata-paramparoje yra Šrila Džagannatha dasa Babadžis, Šrila Gaurakišora dasa Babadžis.
Esminis reikalas vis vien bus atskirti, kas yra bona fide ir kas nėra bona fide, o to nepadarysi pagal rūbą ar išvaizdą, ar pagal tai, kaip šaukia žmonės, ar tai sanjasis, ar baba. Tai lemia to sadhu dvasinė realizacija, su visais iš jos plaukiančiais dalykais.
Šiuo atveju požymiai apie tai, kad kažkurie konkretūs "babadžiai" yra ne bona fide, buvo jau aptarti:
1. Oponavimas bona fide linijai
2. Praktikos, kai baltas atsižadėjimo rūbas duodamas ne asakti pakopoje, o galbūt dar net nesant šraddhos, ir bandymai medituoti į siddha-deha nuo tų pirmutinių pakopų. Ne bona fide guru, kuris nėra aukščiausiame dvasiniame suvokime, negali žinoti siddha-deha detalių, ir jų duoti mokiniui. Taigi, nerealizuoti žmonės tiesiog išgalvoja tas detales protu, ir duoda tokią vaizduotės pagimdytą meditaciją savo mokytiniams.
Tokie yra pagrindiniai Bhaktisiddhantos linijos Gaudija vaišnavų autoritetų nurodomi dalykai dėl to, ką kai kurie tariami atsižadėję sadhu daro klaidingai.
Tai nereiškia kad visi ir bet kokie atsižadėję sadhu yra ne bona fide. Anaiptol, čia tik apibrėžiamos ne bona fide praktikos, pagal kurias galima atskirti ne bona fide asmenis. O bona fide atsižadėjusių sadhu gali būti visokių, sanjasių su šafrano rūbu, atsižadėjusių su baltu rūbu, ar iš viso neapibrėžiamų jokiu rūbu paramahamsų.
Noriu paminėti ir perspėti dėl kai kurių Šrilai Bhaktisiddhantai Sarasvačiui Thakurai ir mokymo linijai oponuojančių "babadžių", (vardų neminėsiu, bet jie pakankamai žinomi, kai kas ir į Lietuvą atvažiuoja), kad jų klausytis ir jais sekti yra rizikinga. Panašu, kad jie kažkiek paklydę ir nėra labai autoritetingi. Reikalas tame, kad kai Šrila Bhaktivinoda Thakura atrado Viešpaties Čaitanjos gimimo vietą Majapure, (ką patvirtino tikri, autoritetingi paramahamsos babadžiai, tokie kaip Džaganatha das Babadži, kuris yra bhagavata-paramparoje, t.y. iškiliausių Gaudija vaišnavų mokytojų sekoje), buvo daug veikėjų kurie jam oponavo ir prieštaravo, nes tai maišė jų materialiems išskaičiavimams. Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, tęsęs Šrilos Bhaktivinodos Thakuros pradėtą misiją atgaivinti ir apvalyti Gaudija vaišnavų tradiciją plačiuoju mastu, taip pat susilaukė didelio pasipriešinimo iš paklydusių stagnatorių, kurie vadovavosi kastine sąmone, materialiu požiūriu ir neturėjo dvasinio suvokimo. Tokiu būdu iki šių laikų Gaudija vaišnavų tradicijoje yra bonda fide Bhaktivinodos Thakuros ir Bhaktisidhantos Sarasvačio linija, kuri tęsia tikrąją senąją tradiciją, ir ne bona fide jos oponentai. Tai tie "babadžiai", pagal tai, ką rašo, yra oponentai. Jeigu pripažįstame Bhaktisidhantos Sarasvačio linija kaip pilnai autoritetingą, tai kai kurie dalykai, kuriuos daro "babadžiai" turėtų mums kvestionuoti jų autoritetingumą:
1. Pagal tai, ką kalba "babadžių" pasekėjai, "babadžiai" teigia, kad gyvos esybės dvasinis kūnas nėra fiksuotas, nekintamas. Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros mokiniai priėjo išvados (sidhantos), kad dvasinis kūnas yra prigimtinis, fiksuotas, nekintamas.
2. "Babadžiai" žmonėms, jau dikša-įšventintiems Gaudija Mathe, vėl per naują duoda dikša įšventimą, arba žmonėms, jau gavusiems sanjasą Gaudija Mathe, per naują duoda "babadži" vairagjos formą (iš esmės tai kitokia sanjasos forma). Tai neatitinka Gaudija vaišnavų etikos principų. Tai rodo, kad jie nepripažįsta Gaudija Matho guru, ir neturi pagarbos jiems. Tuo tarpu mes žinome, kad Gaudija Matho guru yra bona fide. Logiška išvada, kad "babadžiai" yra ne bona fide, jeigu nepripažįsta ir negerbia bona fide Gaudija Matho guru.
3. "Babadžiai" duoda "babadži" vairagjos formą bei išgalvotą siddha-deha meditaciją nepažengusiems, nepasiruošusiems žmonėms. Tai nėra autentiškos Gaudija vaišnavizmo praktikos.
4. Kaip minėjau, "babadžiai" galvoja, kad Viešpaties Čaitanjos gimimo vieta yra Navadvipe, o ne Majapuroje. Šrila Bhaktivinoda Thakura turėjo dvasinę viziją, pagal kurią nustatė gimimo vietą. Tą vietą patvirtino Džagannatha das Babadžis, kuris buvo Bhaktivinodos šikša guru ir apskritai pagrindinis gerbiamiausias guru tarp visų Gaudija vaišnavų tuo metu. Galima manyti, kad jie turėjo gryniausią dvasinį suvokimą. "Babadžiai", kurie nepriima jų realizijų, greičiausiai yra paklydę, ir patys neturi gryno dvasinio suvokimo. Tokiu būdu ir jų propaguojamos praktikos neduos tikro dvasinio vaisiaus.