12 Kov 2018, 18:21
Aidas aprašė, koks ilgas kelias yra iki išsivadavimo iš netikro ego.
Pirmiausia vyksta išsivadavimas iš fizinio kūno. Tam gali pasitarnauti tiek meditacija, tiek kontempliacija, tiek kančia, o dažnai ir viskas kartu. Gaunant pakankamai kančios, galima susikoncentruoti į savo jausmus, mąstymą ir kitus subtilaus kūno elementus, taip paliekant grubią materiją šone. Net ir šitos patirtys suteikia didžiulę laisvę, palyginus su fiziniu kūnu. Jei intelektas bando medituoti į Dievą, šitos patirtys jau yra transcendencijos prieigos. Kas yra už to - man yra nesuvokiama.
Bet viskas vyksta pamažu ir pirmiausia turi atsirasti nusivylimas materija. Ne ja, kaip Dievo išraiška, bet jos beprasmiškumu be Dievo. Iš esmės - tai yra dorybės gunos požymis. Žmonės, pilni aistros, labai žavisi įvairiais materialaus pasaulio aspektais, jie taip susikoncentravę į ego ir juslių patenkinimą, kad užsiima absoliučiai neprasminga veikla. Keliant sąmonę į dorybę, lavinant intelektą ir gaunant kančios, pati materija darosi nebe tokia patraukli, ypač be Dievo, todėl natūraliai didėja potraukis dvasingumui, kas ir veda pirmiausia į bent jau dalinį išsitapatinimą iš fizinio kūno.Tada galima pradėti gyventi gilesnį vidinį pasaulį, matyti ir jausti daugiau, koncentruotis ne į išorę, o į vidų. Daliai žmonių to pilnai pakanka, juolab, kad dorybės guna čia gali tikrai pasiūlyti kokybišką gyvenimą.
Norint eiti toliau, reikia ne vieną gyvenimą jau praktikuoti. Turi būti didelis potraukis meditacijai, be jos, nebus rezultatų. Tad pirma reikia įsitvirtinti dorybėje, susitvarkyti savo materialius gyvenimus (tai neapseis be kančios), kas paskatins ir toliau judėt į priekį.