• 1
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 28
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

04 Rgs 2017, 20:28

Oli, dėkoju už pasidalinimą:) Išties, paliesta labai svarbi tema, panaši į tą, kurią aš bandžiau kelti šioje temoje, tik ne visai sugebėjau tai perteikti.

Ne visos sąvokos teisingai panaudotos šiame tekste, yra tam tikrų neatitikimų, bet iš esmės daug tiesos pasakyta.

Pirminis destrukcijos simptomas yra NEIGIMAS, kuris pasireiškia žmogaus charakteryje. Neigimo išraiška kova. Laimėti, nugalėti, sukritikuoti, įrodyti savo pranašumą, užkopti ant aukštesnio laiptelio hierachijos skalėje, prikaupti tai kas vertinama visuomenėje, išsaugoti tai kas mano: teisybė, tiesa, nuomonė, turtas, sutuoktinis, vaikai ir t.t. skepticizmas, kritikavimas, kova už teisybę, ginčai visa tai neigimas ir t.t. Yra daug neigimo formų.
Be jokios abejonės, šitas momentas yra ypač svarbus. Tik nesutikčiau, kad iš to išsivaduoti padeda nušvitimas. Iki nušvitimo dažniausiai veda sunkus darbas, pagrįstas įvairiom praktikom, bei intelektas.

Religinio tūrinio žinovų milijardai o išties religingų vienetai.
Pakeitus žodį  "religingų" į "dvasingų" ir "milijardai" į "milijonai" - gautume didelę tiesą.

Pradėjus eiti dvasiškai, ydos niekur staiga nedingsta. Tas pirminis destrukcinis simptomas , neigimas, yra ne kas kita, kaip ydos, pasireiškiančios viena ar kita forma. Galima sutikti, galima ne, bet aš nematau, kas gali geriau tas ydas matyti jei ne kiekvieno intelektas. Jei intelektas nepakankamas, strigimas neigime bus ilgas. :) Intelektas privalo būti įgalus kovoti su ydom, jei norim tobulėjimo. Štai ir atsakymas, kodėl tiek mažai dvasingų žmonių.

Kitas dalykas, kad tie, kurie tas ydas neblogai mato, dažniausiai susikoncentravę į didelius dvasinius tikslus, kas vėl tuo pačiu mažina vibraciją šiam momente :) Kaip mokėti puikiai matyti ydas, su jom dirbti ir tuo pat metu nesikoncentruoti į rezultatą? Praktiškai tai neįmanoma.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

04 Rgs 2017, 20:58

Tavo analitinis mąstymas, Viliau mane stebino nuo pat pradžių, kai apsilankiau šiame forume. Į viską sugebi pažvelgti kažkaip aštriau. Aš tuo pasigirti niekad negalėjau. Bet tai ir ne mano stilius, ir ne mano tai kelias. Nors visuomet įdomu matyti kitokį priėjimą prie to paties sprendimo.
Kazimierai,nežinau ką į tavo postą ir atsakyti. Įkėliau šį tekstą nes man pasirodė įdomus aiškinimas apie proto būsenas. Įdomus dėl to, kad man tai aktualu, nes paskutiniu metu ieškau atsakymo kas darosi su mano protu. Dažnai atsiduriu aklavietėje ir atsakymai kurie mane gali patenkinti surandami tik poezijoje, dainose, šventraščiuose. Šventraščius suvokti ypač sunku. Galiu tik pajausti jų keistą paslaptingą nuotaiką ir labai mažai esmės. Ko norėti, nes aš juos ilgą laiką ignoravau. T.y. Suprasdavau tiesiogiai ir savaime suprantamai. Gali būti todėl kad aš jau vieną kartą meldžiau to paties Dievo kad mane paleistų nuo panašios proto sumaišties kai man buvo gerokai virš 20 metų. Praktikavau medituodamas, patyręs keistų samonės būsenų. Priėjau ribą kai pradėjo čiuožti stogas. Reikėjo rinktis arba, arba ką? Aš nežinojau iš viso ką rinktis. Nurašiau kad neturėdamas kelrodės žvaigždės aš išprotėsiu. Aidas minėjo labai panašų potyrį, nors ėjo kiek kitokiu keliu... Išoriškai tai nesimatė. Mano kasdieninis gyvenimas tekėjo sena vaga, bet jis manęs pradėjo netenkinti. Kelias kuriuo ėjau atvedė į aklavietę. Tuomet nutariau bėgti, aš tiesiog nuo apėmusios baimės nėriau į krūmus. Bėgimas taip pat buvo ne trumpas. Tikriausia tuo metu Dievas kvatojo nuo mano pastangų. Bet man pavyko. :D :D :D. Dabar aš vėl stoviu to pačio kelio pradžioje.... Apie jokį nušvitimą aš nesvaigstu. Aš tik viliuosi kaip čia išlikus. Nes kaip ir sakoma. " Jei Dievas nori mums įteikti dovaną, jis suvynioja ją į problemą" Dovanos neatsisakysi, ypač kai ji iš Paties. Ir išvynioti ją teks, nors ir kiek metų ji gulėjo.
Aš tikiu Kad tau Kazimierai tai gal būt praeita ir viskas atrasta. Bet ir tu ieškojai, arba tau labai pasisekė ;)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

04 Rgs 2017, 21:41

Oli, numanau, kad esate meniškos prigimties žmogus. Spėju, kad naudojimasis intelektu nėra natūralus Jums, daugiau svarbus pats jausmas, emocija. Tai nereiškia, kad nesate intelektualus.

Tai nėra mano kelias, todėl sunku kažką patart. Turint tokią prigimtį ir didelį potraukį dvasingumui/Dievui, natūraliai kyla didesnė sumaištis. Aš tą galiu įsivaizduot. Teoriškai Jums turėtų tikti bhakti joga. :)
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

04 Rgs 2017, 22:18

Visko ko gyvenime esu atsižadėjęs - Gyvenimas grąžino su kaupu. Man tai visuomet kėlė šypsena. Ir dažnai tai pakartoju: Gyvenimas tuom ir yra įdomus, savo nenuspėjamumu. Niekada nedirbau nemėgstamo darbo. Visuomet, man taip atrodo, buvau aukščiau vidutinybės darbiniuose reikaluose. Mano išsilavinimas išskirtinai techninis, nors proveržio didesnio galėjau tikėtis humanitariniuose. Galų gale koks skirtumas. Tiesiog bet kokį darbą reikia pamilti, kitaip jis taps kančia.
Deja dvasiniuose dalykuose polinkis, priėjimas prie problemos nesuvaidinamas. Taip, aš einu daugiau per išjautimą.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

05 Rgs 2017, 07:51

5 SKIRSNIS. AISTRŲ DORINĖ VERTĖ
1762  Žmogus siekia laimės sąmoningais veiksmais; jo patiriamos aistros arba jausmai gali tam nuteikti ir prie to prisidėti.
I. Aistros
1763  Žodis „aistros“ krikščionims yra įprastas. Jausmai, arba aistros, nusako psichinį išgyvenimą arba jaudinimąsi, kurie skatina veikti arba neveikti priklausomai nuo to, kas jaučiama arba įsivaizduojama esant gera ar bloga.
1764  Aistros yra žmogaus psichikos natūralios sudėtinės dalys, užima pereinamąją vietą tarp juslinio ir dvasinio gyvenimo ir yra juos jungianti grandis. Mūsų Išganytojas pastebi, kad šaltinis, kuriame tūno aistros, yra žmogaus širdis.43
1765  Aistrų yra daug. Visų svarbiausia yra meilė, kilusi iš potraukio į gėrį. Meilė pažadina nepasiekto gėrio troškimą ir viltį jį pasiekti. Išsipildžiusį troškimą lydi pasitenkinimas ir džiaugsmas turimu gėriu. Suvokta blogio grėsmė sukelia jo neapykantą, pasibjaurėjimą juo ir baimę. Tie išgyvenimai baigiasi liūdesiu dėl esamo blogio arba rūstybe, kuri jam priešinasi.
1766  „Mylėti – tai kam nors trokšti gėrio.“44 Šis pirminis žmogaus širdies polinkis į gėrį yra visų kitų aistrų šaltinis. Mylimas tik gėris.45 „Aistros yra blogos, jei meilė bloga, geros – jeigu ji gera.“46
II. Aistros ir dorinis gyvenimas
1767  Pačios aistros nėra nei geros, nei blogos. Doriniu požiūriu jos vertinamos tiek, kiek iš tiesų priklauso nuo proto ir valios. Aistros yra vadinamos valingomis „dėl to, kad valia arba jas pažadina, arba joms nesipriešina“47. Kad moralinis, arba žmogiškas gėris būtų tobulas, aistras turi tvarkyti protas.48
1768  Stiprūs jausmai dar neparodo nei dvasinės asmens vertės, nei jo šventumo; tai tik neišsemiama vaizdinių ir nuotaikų atsarga, kuria pasireiškia dorinis gyvenimas. Doriniu požiūriu aistros yra geros, kai jos turi įtakos geram veikimui; priešingu atveju jos yra blogos. Gera valia jausmus palenkia sau ir nukreipia į gėrį ir laimę; bloga valia pasiduoda netvarkingoms aistroms ir jas dar sustiprina. Psichiniai išgyvenimai ir jausmai gali būti dorybių sutaurinti arba ydų sujaukti.
1769  Krikščionio gyvenime pati Šventoji Dvasia atlieka savo darbą, apimdama visą jo būtybę su jos kentėjimais, baime ir liūdesiu; tai matyti Viešpaties agonijos Alyvų sode bei kančios metu. Kristuje žmogiškuosius jausmus gali ištobulinti meilė ir dieviškoji palaima.
1770  Doriniu požiūriu žmogus yra tobulas, kai jį kreipia į gėrį ne vien jo valia, bet ir jausmai, kaip pasakyta psalmėje: „Mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui“ (Ps 84, 3).
Glaustai
1771  Žodis „aistros“ reiškia psichinius išgyvenimus, arba jausmus. Jausmingumas padeda žmogui nujausti gėrį ir įtarti blogį.
1772  Svarbiausios aistros yra meilė ir neapykanta, troškimas ir baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis.
1773  Aistros, kaip jausmų protrūkiai, doriniu požiūriu nėra nei geros, nei blogos. Tik būdamos pavaldžios arba nepavaldžios protui ir valiai, jos yra geros arba blogos doriniu požiūriu.
1774  Psichiniai išgyvenimai ir jausmai gali būti dorybių sutaurinti arba ydų sujaukti.
1775  Moralinio gėrio požiūriu žmogus yra tobulas, kai jį kreipia į gėrį ne vien jo valia, bet ir „širdis“.

Is cia:

http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/index.html
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

05 Rgs 2017, 21:33

Dėkoju Aidai. Kaip visada žinai kur kas sudėta. Tau tereikia tik laiku ištraukti :)
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

15 Rgs 2017, 09:06

Dar įdomūs pastebėjimai pratesiant temą, pradėtą http://forumas.bhaktijoga.lt/viewtopic.php?f=49&t=240 . Pamaniau, kad verėtų perkelti čia.


Mokinio savybės be kurių neįmanoma...
•Neturint nenumaldomo troškimo pažinti tai, kas nauja, ir bandant viską, kas nesuprantama, „rišti“ prie savo supratimo ir patirties, — tada negalima būti mokiniu.

•Kas įsikibęs į savo patirtį ir jos nepaleidžia, tas negali būti mokiniu.

•Kas per kiekvieną kontaktą neturi beribio tikėjimo tuo, su kuo kontaktuoja (su žmogumi, įvykiu, nelaime, mokytoju), tas negali būti mokiniu.

•Jei žmogus be pasipriešinimo, vertinimų, bandymo suprasti priima tai, kas iš tiesų yra nauja, tai netgi nelaimės tampa guru.

•Kaip atpažinti tai, kas nauja? To neįmanoma suprasti! Suprasti — tai reiškia pririšti prie to, ką jau turi. Jei sumegsi dar vieną virvės mazgelį, vis tiek turėsi virvę, tik su dar vienu mazgeliu... To, kas nauja, suprasti neįmanoma — galima tik tikėti, neabejoti, žavėtis, trokšti... Nauja — tai už proto ribų.

•Kad suprastų mokytoją, kontaktuodamas su juo mokinys turi užmiršti apie save, sustabdyti savo seną patirtį ir ją paleisti. Beribiu tikėjimu reikia kabintis į tai, kas nauja, nes kitaip kontaktas neįvyks, senas supratimas pririš įsivaizduojamą naują dalyką prie savęs ir užpildys kitu variantu — ne nauju, o tuo, kas jau buvo.

•Mokinio kelias — tai ne tempti save į priekį, bet savęs išsižadėti per kiekvieną kontaktavimo su mokytoju momentą. Tada mokytoju gali tapti vaikas, medis, dangus, upė, gėlė — bet kas...

•Kuo daugiau žmogus turi erudicijos, gyvenimiškos patirties arba žinių, tuo mažiau tikėtina, kad pavyks kontaktas su mokytoju, pavyks pažinti tai, kas nauja.


Anksčiau rašiau:“Jei esi auksto intelekto daug sunkiau stoti i tikėjimo kelia. Viska norisi tikrinti, o ne tiesiog patikėti, juk del to jis ir aukstas" Tą ir turėjau galvoje, kas minima paskutiniame teiginyje. Nenoriu pasakyti kad viskas kas surasta internete turi būti teisinga, bet tiesiog randu panašias savo padarytas išvadas.


„Alternatyvus intelektas tai ne gražiai ir gerai apie save galvoti kol guli lovoje namuose. Tai patikrinama geriausiai per konfliktines gyvenimo situacijas ČIA ir DABAR. Tai ir yra pagrindinis kriterijus“


Čia vėlgi, aš suprantu kaip gyvenimišką praktiką tai dalis neišvengiamo pažinimo kelio. Minėjau pavyzdžius kaip lapdarą ir nuolankuma pasauliečiams ar pan.
Taip dvasinė praktika būtina, kaip ir intelektas. Ir jo turi būti tiek pat kiek ir gyvenimiškos praktikos, ne daugiau. Nes kitu atveju aš dvasinį tobulėjimą per meditacijas ir saves analizavimą kai burnoje visuomet kyšo duonos riekė aš pavadinčiau „steriliu tobulėjimu“ Be realaus purvo ir tikros kančios, su kuo ir susidūrė princas Ardžuna. Būdamas ir labai dvasingas, kritinėje situacijoje jis paskendo abejonėse, kas nubloškė jį į proto sumaištį.
Visa tai galioja ir mums šiuo metu, tik mums reikia daug mažesnių iššūkių save patikrinti. Antraip visas šis tobulėjimas man ta pati MAJA, kurioje visą laiką ir randuosi.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

15 Rgs 2017, 12:04

•Kuo daugiau žmogus turi erudicijos, gyvenimiškos patirties arba žinių, tuo mažiau tikėtina, kad pavyks kontaktas su mokytoju, pavyks pažinti tai, kas nauja. 
Koreliacija šitoje vietoje - neabejotina, bet aš uždėčiau kitus akcentus. Visa esmė, kiek žmogus jau yra pripildytas pasaulietinės propagandos ir kiek jo intelektas geba tuom suabejoti. 
Anksčiau rašiau:“Jei esi auksto intelekto daug sunkiau stoti i tikėjimo kelia. Viska norisi tikrinti, o ne tiesiog patikėti, juk del to jis ir aukstas"
Iš dalies taip yra dėl religijos įvaizdžio. Žmonės neturi supratimo, kas tai yra dvasingumas, o religijos yra dogmatiškos ir iš esmės nepateikiančios pilnos informacijos masėms.Tokiu būdu dorybingesni, bet turintys mažiau intelekto, praktiškai nieko netobulėja per gyvenimą, o turintys intelektą ir praėję pro šiuolaikinę propagandą, dažniausiai iškart atmeta tai kaip pasakas. Atsitiktinimų nebūna, viskas yra padaryta tyčia. Čia panašiai kaip mokyklose - vaikai mokosi, bet fragmentais. Viskas padaryta taip, kad žmogus nesusivoktų visos sistemos. 
Be realaus purvo ir tikros kančios, su kuo ir susidūrė princas Ardžuna. Būdamas ir labai dvasingas, kritinėje situacijoje jis paskendo abejonėse, kas nubloškė jį į proto sumaištį.

Visa tai galioja ir mums šiuo metu, tik mums reikia daug mažesnių iššūkių save patikrinti. Antraip visas šis tobulėjimas man ta pati MAJA, kurioje visą laiką ir randuosi.
Aš iš savo ir savo aplinkos galiu patvirtinti, kad išbandymų, pradėjus eiti dvasiškai, tikrai netrūksta. :) Jei turim vidinį norą tiesai ir tobulėjimui, išbandymų tikrai netrūks. Nedaug žmonių ateina į šį kelią bent jau kažkiek rimčiau praktikuoti. Tokie žmonės tikrai patobulės apčiuopiamai. 
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

15 Rgs 2017, 12:24

Majos gilumą galima suvokti tik keliant sąmonę. Sąmonės lygis nėra stabilus, todėl turėjus tam tikrą patirtį, vėliau tik intelekto/atminties būdu galima bandyti suvokti kad ir tą pačią mają. :) Šiuo metu aš jos, galima sakyti, nesuvokiu, kalbu iš potyrių atminties. 

Netikras ego taip pat visada veikia. Mes džiaugiamės tobulėjimu - tai maja. Taigi savo netikru ego iš esmės džiaugiamės tuom, kad esame truputį mažiau iliuzijoje, nors, aišku, dar joje tebesame. Taigi netikras ego iškart prisistato, taip trukdydamas bandyti iš majos eiti toliau. Bet supranti, kad esi per silpnas eiti toliau, juolab, kad giliai netikram ego ši būsena tenkina šiai dienai, ir alkanas eini valgyti bulvių:))
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

22 Spa 2017, 18:58

Aidai, neslėpsiu kad dažnai paskaitau minėtą tinklalapį. Jis man įdomus tuo kad aiškina evangelijos eilutes savaip. Ir parodo kaip aiškina bažnyčia. Prieštaros aš kolkas neįžvelgiu. Be to ten užsimenama kad jei tik pajuntate kad skaitant šį puslapį jaučiate kažkokį nusivylimą ar prieštaravimus turėtumėte mesti jį skaityti. Taip pat neatmetamos ir Vedos ir Koranas ar Budizmas ir siūlo taip pat remtis šiom religijom. Lygiai taip pat skaitau ir Bhagavad Gita ir panašios krypties literatūrą kiek tai leidžia man suvokti.
Ar manot kad pinklės taip puikiai paspestos, kad man sunku tai įžvelgti ir galiu kažkokiu būdu įtrauktas. Aš ten nematau už viso to stovinčios organizacijos ar judėjimo...
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

22 Spa 2017, 19:10

Cia, Oli, turi minty tinklapi apie pakyletus valdovus?
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

22 Spa 2017, 19:30

Taip,"pakylėtus mokytojus" :). Nekelsiu daugiau minciu is ten. Nes kaip supratau nelabai pridera šios krypties forume. Kur daugiau skiepijama yoga...
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

22 Spa 2017, 19:34

As nieko naujo nesakau. Laikausi Srila Prabhupada pozicijos tais klausimais - religija turi kilti is Dievo.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Spa 2017, 20:43

Nenusimink, Oli, kelk, kas manai naudinga. As juk ne moderatorius, musu teises lygios.
Mano mintis buvo ta, kad yra naudinga nustatyti ziniu saltini - is Dievo, aukstesniu butybiu ar zmoniu.
Mat Dievo nurodytus tikslus pasieksi tik sekdamas Dievo mokymu.
O isminties ar gyvenimo tiesu pamokyti gali daugelis. Gal but ir pakyletu valdovu puslapis. As jo rimtai nevertinu, o tau gal but jis artimas.
Juk kiekvienas dedam tai, kas mums patinka.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

25 Spa 2017, 11:59

Viskas gerai, Aidai. Sakot kad religija turi kilti iš Dievo. Pilnai sutinku su tuom. Tik šiuo momentu supratimas į žinių šaltinius tarp mūsų tikriausia labai skirtingas. Dar blogiau, kad aš esu intensyviam ieškojime tiek visokios informacijos tiek išjautimo vidumi šiuo metu. Ir ką esu rašęs prieš mėnesį beveik galėčiau pataisyti. Nemanau kad tai yra blogai. Savaime suprantama visa tai kiek apsiramins ir nebūsiu ant bangos. Tik nieko neverta bus diskusija kol mano pamatai kliba :). Bet šiuo metu Dievo ieškojimas ir teikia laimės pojūtį.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

26 Spa 2017, 20:48

Daznai yra sunku suprasti savo tikruosius motyvus. Tai viena is didesniu kliuciu ieskant Dievo. Nes, jei motyvai tikri, tai kodel nesekama sventrasciu mokymais ir tradicija?
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

26 Spa 2017, 22:21

Daznai yra sunku suprasti savo tikruosius motyvus. Tai viena is didesniu kliuciu ieskant Dievo. Nes, jei motyvai tikri, tai kodel nesekama sventrasciu mokymais ir tradicija?
Nes jie nėra absoliutūs kaip Dievas. :) Be to, viską lemia majos ir noro santykis. Motyvai gali būti tikri, bet jie taip pat nėra absoliutūs ar juolab nepriklausomi nuo majos. Iš to ir išplaukia visiškai natūralūs įvairiausi niuansai. :)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

26 Spa 2017, 22:31

Galėtume sujungti įvairių mokytojų intelektą ir sąmonės lygį, kurie pas kiekvieną individualūs, mes vis tiek neturėtume objektyvaus ir absoliutaus realybės suvokimo. Čia yra svarbus dalykas - daugelis tą ir jaučia, kad tiesa yra labai subtili, todėl ieško.

Gal Aidas plačiau pakomentuotų tą atvejį, kai mokytojas turi tyčia sumažinti sąmonės lygį, kad išvis galėtų pamokslauti? Tai visi šventraščiai būtent tuom ir yra grįsti, Dievą juose galima matyti tik savo sąmonės lygiu, o ne tuom, kas juodai ant balto parašyta. :) Jei būtų kitaip - beveik visi greitai išsivaduotų.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

26 Spa 2017, 22:57

Ne taip dažnai bet buna kai susimastau, kam man viso to reikia. Esu kolkas sveikas ir buitis dideliu rupesciu nekelia. Ir kada geresnis laikas dvasiniams ieskojimams jei ne dabar. Kada geriau bresti nesalygotai meilei jei ne dabar. Nesisaukiu Dievo, bedos istiktas. Kai iskils sunkumai, tuomet tureciau but pasiruoses, kaip bus nezino niekas.
Nuo šventraščių labai toli ir nenuklystu. Bet per didelis prisirišimas (aklas tikėjimas doktrinomis) gasdina. Nes kas yra tikrasis ziniu saltinis? Evangelijos? Taip as jomis tikiu. Bet ir siais laikais vyksta apreiskimai ir senuju evangeliju aiskinimai. Kodėl tuomet netiketi kitais saltiniais? Kurie siulo tikrai ne lengvesni issivadavima nei tradicinis poziuris. Ar tiesa tuo tikresne kuo labiau tradicinė ir kuo seniau apreiksta. Tradicijos daznai tik ipareigoja laikytis paciu tradiciju apie tai nesusimastant, kuriu galu tai darom. Sventrastis, nors ir tikras, bet jis gali buti tiesiog senas. Pilnai neatspindeti siu laiku zmonijos samones. Aidai, noriu kad suprastumėt. Siuo metu mano pozicija tokia: Viskas kas pasaulyje apreiksta ir sudeta i sventrascius as nenurasau ir neturiu jokios teises ju kritikuoti. Jei jie man atrodo netinkami tai greiciausiai del mano dvasinio nebrandumo. Bet nieku gyvu netikiu kad viskas kas apreiksta ir surasyta pries -n metu tuom ir baigiasi. Gyvenimas teka kaip tekėjes ir Dievas niekur nedingo. Jis gali reikstis ivairiom formom ir siandiena.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

26 Spa 2017, 23:19

Ne taip dažnai bet buna kai susimastau, kam man viso to reikia. Esu kolkas sveikas ir buitis dideliu rupesciu nekelia
Daug kam reikia tiesos. Mes skrendam ant kažkokio rutulio, neįsivaizduojam iš kur atsiradom, bet patikim, kad čia viskas savaime ir susikoncentavę į savo bereikšmius norus bandom save tenkinti. Kiekvienas, kurio sveikas protas nors kiek priešinasi majai, visada bandys ieškoti daugiau. Tai yra vienas iš kelių pagrindinių klausimų, kurių atsakymų turi ieškoti žmogus - iš kur aš atsiradau?

Oli, viskas gerai, kelkite įvairius šaltinius, man tai tinka ir patinka, nemanau, kad ir Donatas Janickis tam prieštarautų. Nebijokime būti savimi, kalbu apskritai. :)
  • 1
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 28

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių