• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 28
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 12:03

Sūnus (5m) manes vieną kartą paklausė. Teti o kas yra Dievas. Aš bandžiau paiškinti jam suprantama vaikui kalba. Vieni jį suvokia kaip vyrą gyvenantį danguje, kiti gali įsivaizduoti kaip gyvūną. Kad visi jį suvokia skirtingai. Kad Dievas nurodęs kaip reikia teisingai gyventi kad tavo gyvenimas tau būtų geras ir linksmas. Bet niekas nėra jo matęs ir niekas tau nepasakys koks jis ir kaip jis atrodo. Tuo metu aš jaučiausi prigautas. Aš pats nebuvau sukonsolidavęs Dievo apibrėžimo savyje. Nors daugelį metų apie jį kontempliuoju.

Dabar aš vėl jaučiuosi Aido prigaunamas.
Ar aš Dieva suvokiu nors kažkiek pozityviai?
O kaip Jį dar galima kitaip suvokti? Suvokiu Jį taip pat kaip įvairialypį, kaip absoliutą. Susitelkimo metu, rytais mastant apie Dievą gaunu daug pozityvaus užtaiso, nurimsta vidus. Ir tuo pačiu metu,o tai įvyksta rečiau (priklauso kokiame lygyje būnu paniręs į apmastymus) tiesiog byra ašaros. Bet jas pavadinčiau greičiau džiaugsmo, pažinimo, o ne nusivylimo ar kokių tai nuoskaudų...
Ar žinau bent vieną realų Dievo požymį?
Nelabai supratau klausimo. Meilė, pagarba viskam, susitaikymas su esama padėtimi. Nusilekimas viskam kas yra. Tiesiog kartais vidumi pajaučiu Jo egzistensiją.
Aš ieškau ramybės, nors mano gyvenimas sąlyginai ramus, neieškau ramybės buitinių/gyvenimiškų vargų prispirtas, to nėra.
Maištauja mano vidus dėl paprastų dalykų. Vieną dieną graži mano pasaka baigsis, kurioje dabar gyvenu. Ir reikės visą tai pergyventi. Išsiskyrimą su savo artimiausias žmonėmis kuriuos myliu. O taip neturėtų būti. Dėl to ta mano įsivaizduojama meilė man atrodo netobula ir aš jaučiuosi silpnas šioje vietoje.
Gal aš iš tiesų šiuo metu esu antrąjame variante. Tiesiog mėgaujuosi filosofuodamas, galvodamas kad taip priartėsiu prie Dievo. Nes aš negarbinu Dievo tik gerbiu įvairius šventraščius. Tikriausia tai labai skirtingi dalykai.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 17:33

Aciu, Oli.
Po sio posto supratau, kad Jus aukstesniame lygyje, nei as.
Tad mokyti Jus kelio link Dievo ne man.
Rasau Jums del to, kad pats turejau proto problemu del savarankisko sventrasciu skaitymo. Apie 25 metus skaitinejau ir apmastydavau sventrascius. Po dideliu pastangu, 8 pastarieji metai, galu gale suvokiau, kad sventrascius suvokiu neteisingai. O tereikejo tik nebuti isdidziam ir nueiti i pazengusiu bhaktu paskaitas. Butu buve sutaupyta daug laiko.
Vienas pazenges Krikscionis pasake, kad, jei tiki Dieva, bet Jo negarbini, tai yra ne tikejimas, o tik intelektuali teorija. Turinciu tokia teorija yra daug daugiau, nei tikinciu.
Mano proto problemos buvo sios. Protas su aistra verzdavosi gauti kuo daugiau ziniu is sventrasciu, sieke sias zinias apmastyti ir vertinti. Negaudamas ziniu kankinosi, vis ieskojo nauju. Atejus laikui protas pradejo nebesusitvarkyti su sventrasciu ziniomis, pasimate, kad dauguma ziniu vertinamos neteisingai. Tai desninga, nes buvau be mokytojo. Galu gale supratau, kad si savo bagaza reikia ismesti kaip nenaudinga, o sventrascius skaityti daug pagarbiau, atidziau ir nuolankiau. To bagazo sunku buvo atsisakyti, nes jau buvau prie jo prisirises. Bet palaipsniui prota nukreipiant i suprantamesnes tiesas, mano atveju i filosofija, tai pavyko. Dabar mano protas patenkintas, uzsiima tik pasiekiamais dalykais. O i sventrascio eilute dabar ziuriu kaip i dideli vandenyna, turinti daug aspektu. Jau reiketu labiau pazengusio bhakto, kad paaiskintu ta eilute. Galu gale juk sventrasciai is tikro veda ne i apmastymus, o i materialios veiklos atsizadejima. O apmastymas dar yra materiali veikla.
Siulyciau, Oli, Bhagavad Gitoje rasti tokius dalykus. Atidziai isiskaityti, ka Krisna kalba apie Save. Gal taps aiskiau, ar yra poreikis Ji garbinti. Po to nustatyti savo domejimosi religija motyvus. Galiausiai pasiskaityti, ar turite bent dali ten aprasomo zinojimo, kuris butinas stojant i kelia. Gal but, ta perskaites, suzinosite, ko is tikro nori Jusu protas.
Kol kas tiek, Oli.
Jei pataikiau i Jusu tema sakykite, gal dar ka prisiminsiu. Jei nepataikiau irgi sakykite, kad be reikalo nerasyciau.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 18:12

Jei trumpai, tai norejau mastyti ir si kelia pagaliau radau. 
Tikiu, kad atejus laikui savo kelia ras ir kiti.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 21:13

Į viską tu pataikai. " Kiekvienas sutiktas tavo pažinimo kelyje yra tau didis mokytojas" Tad ačiū tau... O kas daugiau pažengęs aš nesprendžiu, nes pats esu apsišovęs. Viena bobutė pie 90m tiksliai nepamenu. Kiekvieną sekmadienį, aišku netikrinu, bet daleiskim kad kada tik leidžia sveikata. 7-9 km eina į bažnyčią pėsčiomis. Tai kas ją gena? Aš tiek jėgų tam nesurasčiau. Kita vertus ji šiame forume mažai ką naudingo surastų. Paistalai ir tiek.
Mano sesuo. Tiesiog geras žmogus. Bet nuolat skūsdavosi nesusiklosčiusiu šeimyniniu gyvenimu. Iš pažiūros viskas tvarkoje. Tiesiog uošviai prie tėvų prisirišęs vyras ir visi kiti iš to išplaukiantys sunkumai. Paguoda tik dorybingi vaikai. Pradėjo lankyti mišias su visa šeima. Pradėjo skaityti Dievo žodį per pamokslus. Ir gal po metų viso to ji man sako. Seniau kas dieną apverkdavau savo gyvenimą. Dabar verkiu iš laimės. Anksčiau galvodavau kad neturiu nieko. Dabar supratau kad turiu visą pasaulį. Mane tai suglumino. Nes visuomet galvodavau kad aš daugiau linkęs į Dievo paieškas. Bet ji tiesiog išėjo su juo susitikti, Aišku įširdį neįlysi. Mes tik knygų viršeliai. Šiuose kasdieniuose dalykuose ir pamatai stebuklus. Čia aš matau gyvą Dievą.
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 577
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 22:09

Protui sustreikavus , bhaktai pataria ji ignoruoti . Na , kaip tevai ignoruoja savo vaiko norus . Maza ko gali uzsigeisti tavo vaikas ir jei pildysi jo norus tai turbut kiekvienam aisku kom tai baigsis...
Nesureiksminti proto kaprizu , o vadovautis intelektu . Beja , del buities sutvarkimo . Jei materialaus konforto visada buvo gana tai ir nereikia tos materialios geroves didinti . Priesingu atveju bus neramus protas del to konforto palaikymo..

Reiketu nepamirsti vieno dalyko kad protas gali tureti " draugu " . Jei pavyzdziui zmogus vartoja aukoholi ruko , tai jo auroje atsiranda skyles , o tai reiskia kad prie tavo proto bus prisijunge subtylios butybes . Tat nereiketu nusivilti kad mano protas man nedraugas . Gink Dieve , niekam is diskutuojanciu to aukoholio vartojimo bei panasaus as neadresuoju . Taip , bendrai is esmes pasakiau.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 22:47

Geri patarimai, Kazimierai :)

Subtilios būtybės gali būti daugiau ar mažiau prikibusios ne tik dėl alkoholio, bet ir dėl įvairių neigiamų vibracijų, kuriomis jos maitinasi. Pavyzdžiui, turėdami problemų su geismu patys iš savęs, mes dar papildomai pritrauksim ir atitinkamas būtybes, kurios reikalą dar pablogins. Užtai ir reikia palaikyti visapusišką švarą - psichinę ir fizinę.

Dvasinėje praktikoje labai svarbu elementarių principų laikymasis, tai yra pagrindas. Kitaip niekaip nepakelsim savo vibracijos, kad ir ką bedarytume.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 23:32

Labai tu čia gražiai Kazimierai apie proto draugus mintis išdėliojai :) Man patiko.

O Aidui suradau savo juodraščiuose išreikštus išgyvenimus. Gal bus į temą. Beje, ten ir kršnajistai buvo paminėti. Labai nespardykit :)
Tukstancius kartu perskaitytos akivaizdzios tiesos, filosofiniai isvedziojimai atrode iki tol kaip savaime suprantami, suzimba naujomis spalvomis, atrandi daugybe kitu atspalviu.
Suvokiau ir patyriau tai ne karta, kad niekas negalitau tiesiogiai zodziais perduoti gyvenimiskos isminties, ar Dievo zodzio. Tu juos geriausiu atveju priimi i savo prota ir nemaistauji, su jais sutinki. Bet tavo sirdis lieka kurcia. Tuo metu tu jautiesi suzinojes si ta daugiau ir tiek. Tuo tarpu tikrasis suvokimas sudrebina visa tavo kuna, visa esybe. Tai pajunti net fiziskai. Po to apsiverki, kartais net kukcioji. Tuo metu, dazniausiai budamas vienas verki is laimes.... Apie panasius potyrius jaunysteje esu skaites. Apie "uzklumpanti suvokima dziaugsmo uzverktom akim" ir as tai patytiau savo kailiu.
Kitiems, jei kas skaitys sias eilutes gali pasirodyti kad turiu/turejau psichiniu problemų. Anaip tol, save laikau " normaliu". Visuomet jauciu pareiga pries visuomene kurioje gyvenu, neissisoku ne vietoje. Sugebu nusiraminti, sustvardyti laiku. Kitaip tariant pastatyti save i visuomenes remus. Bet kas yra normalus zmogus? Ar laimingas gatveje sutiktas keistuolis ar nelaimingas visuomenes normom pakluses zmogus. Kuris is ju yra kvailys, jei visi ieskom to pacio - laimes, ramybes. Tokios mintys mane skaldo is vidaus, griauna mane. Mano pasaulėziura griuna i sipulius. Atrodo esu pakankamai tolerantiskas, na bent jau taip galvoju. Kaip pavyzdiui visuomet su pagarba ziurejau i ivairiu religiju vienuolius, niekuomet sirdyje nesmerkiau benamiu, alkoholiku ar narkomanu. Juos savotiskai supratau. Kuriu normu nesuprasdavau, bent jau stengdavausi mintis vyti salin, bent jau nesmerkti. Tiesiog tam neturedavau savo atsakymo. Bet dar visai neseniai ziuredamas i gatveje sutintus krsnaistus, ju kartojamas mantras ir demonstravimasi zmonems daznai pagalvodavau. " Beprasmiai ketinimai taip pritraukti savo pasekėjus. Taip, jie keistuoliai ar juokdariai. Nors ju religija niekada nelaikiau skaldancia ar primityvia. Laikiau pagarboj, autoritetinga, kokia teise tureciau manyti kitaip. Bet zmones nores - patys juos susiras.
Dabar galvoju " Juk jie soka is laimes, tai yra jie mano kad sia akimirka jie yra laimingi ir tuom dziaugiasi. Jei jie is tikro taip jauciasi, ju veiksmai turi galios. Ir jie pasieks tiksla. Jie tikisi salia esancius apdovanoti dziaugsmu o netapti pajuokos objektais, o kas jais nori buti? Taip- niekas. Ir as dabar jiems pavydziu,tai as esu tas dvasinis bomzas. O jie man stengiasi aukoti. Aisku taip galima izvelgti klasta. Itraukima i ivairias sektas turto isviliojima ar uzvaldyma. Tau sako teik pas mus patirsi Dievo palaima, atsisakyk turtu... O ar pasaulietiskos religijos skelbia kitaip? Ne turtuose laime, kuklumas, noru suvaldymas. Beda ta, kad mes patikime viskuo per anksti. Turtu issizadejimo akimirka taip pat suvokti turi pats. Kada jau atejo laikas. Taigi laimingus mes paverciam kvailiais, o noredami tapti laimingais mes daznai patys save apkvailinam.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

17 Rgp 2017, 16:45

Perskaiciau, Oli, aciu.
As mokyti Jusu negaliu, esu per mazas. Pastebejau, kad Jusu ieskojime daug sirdies ideta. Matomai jos reiketu ir klausyti. Jus turetumete kreiptis i labiau pazengusius.
Ir, kaip savo gyvoj paskaitoj sake Donatas Janickis, pagrindas yra praktika. Be jos neatsiveria sventrasciai. Mes suvokiame tik sventrasciu pavirsiu. O praktikuojant atsiveria vis gilesni sventrasciu klodai. Tai Donato mintis, te lydi ji sekme.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

17 Rgp 2017, 22:12

"Žmonės arba laimi, arba pralaimi, nuo to esą ir priklauso, ar jie yra persekiotojai, ar aukos. Šios dvi sąlygos galioja tol, kol žmogus nemato. Matymas panaikina pergalės, pralaimėjimo ar kančios iliuziją"

"Aš pasiduodu, nebesiekiu, nebesitikiu, nebesiviliu nebeplanuoju nebesmalsauju
Nebesigraužiu. As tik stebiu, stebiu ir esu
Nes nėra kelio ir nėra tikslo, nei laimėjimo nei nesėkmės ir nėra gyvenimo prasmės"

Dvi citatos, du skirtingi žemynai, dvi skirtingos kultūros ir technikos. Argi ne puiku :)
P.S.
Pirmoji Meksikos šamano Don Chuano
Antroji kažkur nurašyta. Budistinės prigimties...
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

19 Rgp 2017, 13:39

"Aš pasiduodu, nebesiekiu, nebesitikiu, nebesiviliu nebeplanuoju nebesmalsauju
Nebesigraužiu. As tik stebiu, stebiu ir esu
Nes nėra kelio ir nėra tikslo, nei laimėjimo nei nesėkmės ir nėra gyvenimo prasmės"
Jei laikytis siu zodziu be autoritetingos dvasines praktikos, tai gana lengva ipulti i neveikluma ir samones tamsa.
O autoritetingije budistu ir vaisnavu praktikoje, tai aprasyta ir Bhagavad Gitoje, tai vadinama vienodumu laimeje ir kancioje. Labai aukstas dvasinis lygis. O mus dar ilgokai tampys laime ir kancia.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

19 Rgp 2017, 22:03

Taip tą aš suprantu. Seniau įsivaizduodavau kad ši būsena yra tiesiog kažkokia pusiau mistinė baigtinė meditacija. Kai medituojantysis visam laikui sustabdo vidini dialoga. Nuo jo jau nekrenta joks pasekmių "šešėlis" nes jis pats tampa šviesos šaltiniu. Lyg tai būtų būsena prieš pat Samsaros rato sustabdymą. Dabar neesu toks tikras. Bet man labiau kolkas įdomesnis pats rezultatas, pasiektas skirtingom technikom.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

20 Rgp 2017, 12:17

Isivaizdavimas tera proto busena.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

21 Rgp 2017, 12:03

Bhagavad gita, lietuvių kalba radau tik Vydūno vertimą. Ar yra naujesnių laikų vertimas pdf formatu parsisiusti, nors ir popieriniu tiktų.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

21 Rgp 2017, 12:20

Knygos:
http://www.sena.lt
http://www.sena.lt/?title=Bhagavad%20Gita
Skaitmenines:
http://kvkc.lt/wp/knygos/
Is Doc i PDF gali pats konvertuoti.
Labai rekomenduoju si straipsni:
http://www.nitaigauracandra.lt/lt,bhaga ... -teologija
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

22 Rgp 2017, 14:45

 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

22 Rgp 2017, 19:24

Aidai, gera informacija. Man patinka glausta ir kokybiška informacija.

Visgi atsitiktinai atsiverčiu vieną skyriuką ir matau

Ar visi Vedų teiginiai absoliutūs?


 Lygiai taip pat atsargiai reikia priimti Vedų nurodymus aprašančius vyro ir moters padėtį visuomenėje, nes vyras ir moteris taip pat yra laikini įvardijimai. Jie ypatingai jautrūs kultūrinei situacijai. Tai kas galiojo prieš tūkstančius metų, gali nebūti taip lengvai pritaikoma šiomis dienomis. Vienas pavyzdys: Vedose moterys dažnai aprašomos kaip žemesnio intelekto, nesugebančios savimi pasirūpinti. Jei tai būtų amžina padėtis, matytume, kad nei viena moteris negali savimi pasirūpinti ir visos jos kvailos. Jei matome priešingai, galime suprasti, kad šis teiginys nėra absoliutus. Paaiškinimas paprastas: Senovės Indijoje moterys negaudavo išsilavinimo, jos prižiūrėdavo namus ir vaikus. Žmogaus intelektas tiesiogiai priklauso nuo jo išsilavinimo. Šiomis dienomis, daugumos moterų išsilavinimas didesnis nei vyrų, todėl pastebime, kad dažnai jos būna protingesnės už vyrus ir puikiai sugeba savimi pasirūpinti.
Maišomos sąvokos intelektas/protas. Galbūt tyčia bandoma užmuilinti šitą dalyką, kad nekiltų problemų su diskriminacija. Bet iš esmės tai, kas parašyta, nėra tiesa. Šiuolaikinis išsilavinimas praktiškai neturi nieko bendro su intelektu plačiąja prasme. Tiek vediniais laikais buvo intelektualių moterų, tiek dabar, nes tai prigimtinė savybė. Be to, manyčiau, kad vediniais laikais moterys buvo intelektualesnės nei dabar, kaip ir vyrai, nes yra aiški atvirkštinė koreliacija tarp gyvuliškumo ir intelekto.

Man tiesiog yra gaila, kai tarp geros informacijos visada yra įsimaišę ne visai tiesos iš pačio principo, bet taip yra beveik visur :) Neliečiau subtilių dalykų, šitas pavyzdys - gana akivaizdus. :) Gal ir nevertėjo čia rašyti, bet kaip tyčia išsyk pamačiau ir nesusiturėjau :))
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

23 Rgp 2017, 15:11

Dėkui Aidui už nuorodas. Konvertavau į PDF, viskas puiku. Skaitau įvadą, reikės perskaityti dar kelis kartus. Nauji terminai ir sąvokos neišliko galvoje po pirmo karto. Tai pačios Bhagavat-Gita taip ir neskaitau. Reikia tam tikroj „šviesoj“, nusiteikime skaityti, kaip supratau. Klausimas toks:
Viešpaties Srl Krsnos buveinė aprašyta Bhagavad-gitos penkio­likto skyriaus šeštame posme:
na tad bhdsayate sūryo   na šašdhko na pdvakah yad gatvd na nivartante   tad dhama paramarh mama
„Mano aukščiausiosios buveinės neapšviečia nei saulė, nei mė­nuo. Nereikia jai nei ugnies, nei elektros šviesos. Kas ją pasiekia, jau niekada nebesugrįžta į materialųjį pasaulį".
Tai autorius pateikia aukščiau hindu kalba rašyto teksto kaip savą interpretaciją? Tai nėra tiesiog atkartotas vertimas? Daugeliu atvejų visur minima, kad BG pateikia tokią kokia ji yra, be iškraipymų. Nieko aš nenoriu menkinti, tik kaip ir daugeliui tikriausia užkliuvo „elektros šviesa“.
Paaiškinkit ką aš ne taip suprantu, jei galit. Ačiū…
P.S.
na tad bhdsayate sūryo   na šašdhko na pdvakah yad gatvd na nivartante   tad dhama paramarh mama
Google translate verčia: If you do not want to send a message to the teacher, do not talk about giving a damn
Nuo pirmų eilučių mistika jau prasideda :)
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

23 Rgp 2017, 16:07

Joks teksto vertimas i kita kalba nebus visiskai adekvatus. Nes kita kalba yra kitas mastymas ir kita kultura. Idealiu atveju reiketu moketi sanskrita ir sia kalba deklamuoti Bhagavad Gita. Musu atveju Bhagavad Gita yra maksimalus artinys link sanskrito. Ir turime tuo tenkintis, nes musu atveju geriau nesigauna.
O cia pasportavimui:
http://www.bhakti-kursai.lt/temos_read.php?id=12
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

04 Rgs 2017, 12:57

Internetuose užtikau kažkieno įdomius aiškinimus apie protą. Gal bus kam naudinga pakontenpliavimui...

Intelektas turi vystymosi stadijas ir ribą. Priėjęs ribą protas tampa diktatoriumi stumiantis organizmą ne į harmoniją o į destrukciją.

Pirminis destrukcijos simptomas yra NEIGIMAS, kuris pasireiškia žmogaus charakteryje. Neigimo išraiška kova. Laimėti, nugalėti, sukritikuoti, įrodyti savo pranašumą, užkopti ant aukštesnio laiptelio hierachijos skalėje, prikaupti tai kas vertinama visuomenėje, išsaugoti tai kas mano: teisybė, tiesa, nuomonė, turtas, sutuoktinis, vaikai ir t.t. skepticizmas, kritikavimas, kova už teisybę, ginčai visa tai neigimas ir t.t. Yra daug neigimo formų.

Išbristi iš neigimo liūno įmanoma tik nušvytimu.
Taigi, nušvitusiu negali tapti tas kuris neišgyveno, nepatyrė neigimo ir sąmonės nepasitenkinimo - kančių.

Kadangi visų kančių priežastis yra protas tai jis turi numirti ir gimti naujas protas. Akimirksniu griūna visi seni supratimai. Naujas protas – nauji supratimai.

Seni supratimai naujame prote ne be tinka. Jeigu seni supratimai bus tempiami į naują protą, tai bus kaip svetimkūnis sukeliantis proto ligą. Protas taps sergančiu.

Keičiantis proto formai miršta visas ankstesnis pasaulis. Pavyzdžiui.; pereinant iš linijinio proto į alternatyvų( išminties protą) griūna visa ankstesnė logika, pasulėžiūra. Jeigu nėbra linijiškumo tai nebėra hierarchijos ir pirmenybės atidavimo. Nebėra lyderių ir pranešesnių žmonių. Jeigu nebėra prote linijiškumo tai nebėra vakar ir rytoj. Vietoj to viskas atsiranda ČIA ir DABAR. Visiškai keičiasi ir stimulai.
Įvyksta senos proto formos nusimetimas, numirimas. Nusimesti seną proto formą tai įpatynga savybė. Pavyzdžiui.; neįmanoma nusimesti proto tūrinio to paties proto priemonėmis. Jeigu protas kažką neigia tai jis neatsikrato to ką neigia bet priešingai užsitvirtina ir sustiprina tai.

Vienintelė vieta proto turinio numetimo pačiame prote yra perėjimas į tokias proto abstrakčias kategorijas, kurios neturi tūrinio: Dievas, Visata, DAO, Begalybė, Nirvana ir t.t Bet netgi papuolus į šias proto kategorijas neturinčias tūrinio, protas įprastai vėl sugrįžta ir užpildo jas savo ankstesnėmis savybėmis. O tai uždaro protą patį savyje taip ir nerealizuojant atsiradusio naujo šanso. Pavyzdžiui.; linijinis protas Dievą padaro visagaliu, visažiniu ir t.t. O pavyzdžiui.; alternatyviame prote tokio Dievo nėra. Koks protas toks ir Dievo apbūdinimas. Protas tampa filtru.

Žinoma atsiranda talentingi žmonės, kurie dėl šios priežasties neapibūdina tokių kategorijų kaip Dievas, DAO, Nirvana ir t.t. Tuomet jie papuola į kokybišką sąmonės būseną, kuri yra už proto, logikos ribų. Todėl pavyzdžiui.; tarp religinio tūrinio žinovų ir religinės pajautos yra didžiulė praraja. Religinio tūrinio žinovų milijardai o išties religingų vienetai.

Taigi, numetus seno proto tūrinį reikalingos savybės formuoti naują tūrinį.
Kitu atveju žmogus tampa priėjusio ribą intelekto savybių įkaitu ir yra pasmerktas įeiti į proto patologiją. Ju likimas NEIGIMAS. Tai aktyvūs kentėtojai. Jie neigia patys save tik kitame - <<neteisingame>>...

Istorijoje mes turime nušvytusių žmonių pavyzdžių bet jie naudojosi visiškai kitokiomis proto savybėmis tai geras orientyras...
Mes tai vadiname Šventais raštais. Tie visi raštai todėl ir Šventi, kad yra skirti esantiems patologijoje. Kaip Kristus sako: ne sveikūjų atėjau gydyti bet ligonių.

Dar vienas keblumas norint pabendrauti su nušvytusiu yra kaip jį atpažinti!?
Pavyzdžiui.; ne visi pamatė tarp Jėzaus kristaus Dievo sūnų, jį laikė aferistu, melagiu, iš velnio, durniu ir t.t. Arba pavyzdžiui Būdos tarnas, kuris būvo arčiausiai Būdos nenušvyto nes jis matė, kad Būda kakojo ne lotoso žiedais...
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 577
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Religija ir filosofija

04 Rgs 2017, 18:44

Atsiskaityti reikes , vienokia ar kitokia ar dar kokia autoritetinga forma .
Pries iseinant is materialaus pasaulio reikia atiduoti skolas...
CIA IR DABAR . Nusvitimo lygmuo . Kiek tokiu esanciu cia ir dabar..?
Paklauskyte Svamiu , kaip jiems sekasi su ta cia ir dabar . Pasak pamokslautojo Vradzendra Kumar das, Jie kaip ant ledo.. Nereikia buti tikram kad pasiekes dzivos lygi gali buti saugus kad "nepaslysi" . Arba dzivos liga pilnai neisgydyta . Vis dar yra nenumaldomas noras tapti dievu . Taigi neverta erzinti MAJA su ta cia ir dabar.. Kad ir kaip butu apmaudu , materiali iliuzija atliks savo funkcija arba tai jos butina tarnyste .

Beja Oli, kur tai suradai internete ? Ir dar Oli, atsiprasau jei atrasau tiesmukiskai ( bejausmiskai ) , neturiu daug laiko pliesti diskusijas ir dar man prie sirdies tarnauti Krisnai ir tuo paciu metu prasyti JO atsakymo i man tikrai esmini, labai svarbu klausima..
Jei tau klausimas toks retorinis be kurio atsakymo gali ir apseiti, tai ir askeze turbut nebus ikvepimo atlikti kad Krisna tau nusviestu kaip cia yra suredyta .
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 28

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių