Puslapis 3031

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 19 Geg 2021, 06:33
0lis
Neaiškumas mano galva kyla dėl sąvokų. Reikėtų įvardinti, kas yra dživa ir kas yra siela
pagal Vedas. Teiginys "kad žmogaus kunas sudarytas iš lasteliu ir kiekviena lastelė tai ne tik materija, o dživos materialus kunas" yra labai abstraktus. Tai nereiškia kad jis klaidingas...
Žodis siela įvairiose religijose gali būti traktuojamas skirtingai. Naudojamas platesne , o dažnai dėl patogumo ir siaurąja prasme.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 19 Geg 2021, 11:14
Vilius
Na, dėl vieno Donato aiškinimo norėčiau paklausti:
Reiškia, jis sako kad žmogaus kunas sudarytas iš lasteliu ir kiekviena lastelė tai ne tik materija, o dživos materialus kunas.
O tai kur mano kaip sielos materialus kunas? Negi sudarytas iš tu sielu kurios turi lastelės kūnus?
Kalbu dabar ne apie bakterijas kurios randasi žarnyne, pavyzdžiui, o būten apie kuno lasteles.
Kažkur Bhagavat Gitoje yra parašyta kad siela jaučia tik jei duota konkretu materialu kuną ir kas dedasi kitu dživu materialiose kūnose, ji negali jausti.
Labai geras klausimas, Kazimierai. 

Galbūt Olis teisus, kad reikėtų pasitikslinti sąvokas, bet iš principo Vedos kalba apie dživas. Be to, jeigu jau kiekviena dživa gyvena atskiroje ląstelėje, tai ji turi ir savo sielą siaurąja prasme (energetinį kūną). Aišku, vėlgi klausimas, koks galėtų būti ląstelės energetinis kūnas ir ar jis iš principo galėtų būti lyginimas su žmogaus. Darau prielaidą, kad ląstelėje gyvenantį dživa turi pakankamai siaurą sąmonę, todėl jos ir energetinis kūnas bus labai labai primityvus. Manau, kad dživos, gyvenančios ląstelėse yra miego būsenos, jų sąmonė labai suspausta ir jos tiesiog pereidinėja evoliucijos etapus.

Kas liečia dėl kitų dživų jautimo, tai mes jaučiam savo kūną kaip visumą, atskiras ląsteles ne visada jaučiam. Kai kurie vidiniai organai neturi skausmo receptorių, todėl apie problemą/ligą galima ir nieko neįtarti. Be to, milijonai ląstelių kasdien miršta mūsų kūne ir mes taip pat to nejaučiam. Taigi ląstelės yra kaip ir atskiros, tiesiog jos ir jų jungtiniai dariniai (audiniai) sudaro organus, kurie ir tarnauja bendram organizmui. Mes iš dalies pradedam jausti ryšį ląstelėm, kai jų visuma (organizmas) pradeda nebeatlikti funkcijų taip, kaip jam priklauso.

Manau, tiesos kryptis turėtų būti tokia :)

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 20 Geg 2021, 22:09
Kazimieras
Jo, čia jūs abudu gerai pasakėte.
Verta man pamastyti turint laiko.
Dėkoju.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 21 Geg 2021, 08:09
Aidas
Penki grubieji elementai yra transformuotas Brahmanas. Tad fizinis žmogaus kūnas ir penki grubieji mahaelementai yra iš miegančių jivu.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 24 Geg 2021, 19:20
Kazimieras
Oli, o kas yra velė?
Žmonės sako:
"Blaškosi jo velė (ar gramatine prasme, rašoma vėlė?) neranda sau ramybės".

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 24 Geg 2021, 21:42
0lis
Jei teisingai supratau ką turėjai galvoje, tai mano supratimu galima paaiškinti labai paprastai arba išplėstai. Tai paprastai :) Vėlė išsikūnijusi siela, kuri užstrigo astralinėje plotmėje. Astralinė plotmė yra viena iš žemiausių emocinės karalijos sluoksnių. Tai labai artima fizinės karalijos vibracijoms, dėl ko kartais fizinės ir astralinės vibracijos persidengia ir tampa matomos (vaiduokliai) Labai gerai pasakei " neranda sau ramybės" Galutinis tikslas, sielai neužstrigti emocinėje oktavoje. Idealiu atveju ji turi pakilti per aukštesnius, mentalinį, identiteto lygmenis. Ramybę ras tik dvasinėje karalijoje. Bet ji materiali, todėl ji faktiškai turi tarsi ištirpti kad nepatirtų tolimesnių įsikūnijimų. Čia labai grubiai, nepilnai ir nenuosekliai išsireiškiau.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 26 Geg 2021, 17:15
Kazimieras
Penki grubieji elementai yra transformuotas Brahmanas. Tad fizinis žmogaus kūnas ir penki grubieji mahaelementai yra iš miegančių jivu.
Kaip dživa gali miegoti?
Miegas reikalingas tik materialem kūnui.

Aidai, norite pasakyti tai kad tos dživos paimtos iš beasmenio brahmano? Pavyzdžiui, budistai ten patenka.

Kiek aš žinau, dživos ilsisi mahavišnu kune po materialaus pasaulio sunaikinimo.

Jei atvirai tai ir patc neesu tikras kaip čia paklausiau ir kas man neaišku :)

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 26 Geg 2021, 19:56
Vilius
Neabejoju, kad Aidas galės atsakyti plačiau ir geriau. Bet aš manau, kad tos miegančios dživos yra panašaus miego būsenoj, į kurią patinka visos neišsivadavusios dživos, kai visatos yra sunaikinamos.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 26 Geg 2021, 21:48
Aidas
Materialią gamtą Krišna pavadina savo žemesniąja energija. Ji pasireiškia aštuoniomis stichijomis: žeme, vandeniu, ugnimi, oru, erdve, protu, intelektu ir netikru ego (7.4). Vis dėlto, šios stichijos nėra pati gamtos esmė, o greičiau tik jos sąveika su gyvosiomis būtybėmis. Pačią materialios gamtos esmę sudaro transformuota Krišnos dvasinė energija ( brahmanas ), kurią jis apvaisina gyvomis būtybėmis, taip sukurdamas gyvybės rūšių įvairovę ir išjudindamas šį pasaulį (14.3). Materialią gamtą sudaro trys jėgos, pririšančios gyvąją būtybę prie materijos ir verčiančios ją atlikti karmą - veiklą: 1) dravja šakti - daiktiškumo galia (negyva materija), 2) krija šakti – judėjimo galia (visi energijos bei materijos virsmai) ir 3) gjana šakti – tikslingumo galia (skatinanti pasaulio raidą ne atsitiktine, bet nustatyta kryptimi, mažinanti entropiją ir didinanti informaciją visatoje). Žmonių pasaulyje šios galios pasireiškia trimis gunomis - etinėmis kategorijomis : 1) tamas – neišmanymas, tamsa; 2) radžas – aistra ir siekiai; 3) sattva – dorybė ir šviesa. Persipynusios įvairiomis proporcijomis šios gunos sukuria visa tai, kas mąstoma, jaučiama, patiriama ar įsivaizduojama šiame pasaulyje. Mintys ir pats protas, jausmai bei intelektas, religija ir abejonės, aistra ir neapykanta – viskas yra šių gunų padariniai. Kadangi viskas valdoma gunų , gyvoji būtybė neturi jokių galimybių išsivaduoti. Tačiau materiali gamta, o taip pat ir jos galios – gunos , pavaldžios Dievo Asmeniui. Todėl tas, kuris Jam atsidavė ir seka Jo nurodymais, gali įveikti gunų poveikį ir tyra sąmone pasinerti į transcendenciją (14.26).

http://www.nitaigauracandra.lt/lt,bhaga ... -teologija

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 27 Geg 2021, 08:30
Vilius
Nežinau, ar Aidas pacitavo dėl atsakymo apie miegančias dživas, nes tiesiogiai tas klausimas citatoje nėra nagrinėjamas, bet apskritai šitie konspektai yra nuostabūs :)

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 27 Geg 2021, 09:21
Aidas
O iš ko sudaryta jiva?

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 27 Geg 2021, 11:04
Vilius
O iš ko sudaryta jiva?
Iš Krišnos energijos, bet Kazimieras domėjosi, kokios būsenos yra milijardai dživų, gyvenančių ląstelėse. Aišku, būtų gerai gauti atsakymą iš rimto šaltinio, bet, manau, didelių abejonių nėra, kad tos dživos yra miego būsenos. Aišku, temą būtų galima praplėsti - kokiame evoliucijos etape yra tos dživos, kodėl jos dar negavo savo individualaus kūno, kokia galima jų tolimesnė raida ir t.t. Galbūt ir variantas užduoti šį klausimą Donatui, kad atsakytų per klausimų - atsakymų laidą. 

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 27 Geg 2021, 11:34
Aidas
Vedāntos filosofija teigia, kad Kṛṣṇa yra vienintelė realybė, kuri egzistuoja. Viskas, kas vienaip ar kitaip egzistuoja (šis pasaulis ar gyvos būtybės) turi būti susiję su juo ne kitaip, kaip Jis pats su Savimi. Personalistinės mokyklos paaiškina šį santykį kaip objekto santykį su Savimi kitu pavidalu (dvaita advaita), savo atributais (viśiṣta advaita), arba su savo dalimis (dvaita ar „Bhagavad-gīta“ 15.7).

Dievas yra advaya jñāna tattva („Śrīmad Bhāgavatam“ 1.2.11) – Absoliuti sąmoninga neduali tiesa, nes tai Jis pažįsta Save per Save Patį. Gyvos būtybės ir pasaulis yra Jo ir Jame („Bhagavad-gīta“ 4.35).

http://www.bhakti-kursai.lt/temos_read.php?id=12

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 27 Geg 2021, 11:39
Aidas
Kokios yra sąlygotų sielų kategorijos?
Yra penkios sąlygotų sielų kategorijos:
1.      tos, kurių sąmonė visiškai uždengta (ācchādita-cetana);
Tai jīvos, gyvenančios medžių, augalų, žolės, akmenų ir kitokiuose kūnuose, kurios pamiršo tarnystę Kṛṣṇai ir kurios taip įniko į materialias māyos savybes, kad neturi menkiausio supratimo apie savo juntančią prigimtį. Jų jautrumą tik truputį paliudija šeši kūno pokyčiai. Tai žemiausias jīvos puolimo taškas, ir šį faktą patvirtina epinės istorijos apie Ahalyą, Yamalarjuną ir Sapta-tālą. Į šią padėtį puolama padarius labai sunkų įžeidimą, o išsivaduoti iš jos galima tik gavus Kṛṣṇos malonę.
2.      tos, kurių sąmonė susitraukusi (saṅkucita-cetana);
Žvėrys, paukščiai, gyvatės, žuvys, vandens gyviai, uodai ir įvairūs panašūs gyviai turi susitraukusią ar sumažėjusią sąmonę. Šių jīvų sąmonė kažkiek pastebima, priešingai nei jīvų iš ankstesnės grupės, kurių sąmonė visiškai uždengta. Pavyzdžiui, šios jīvos valgo, miega, juda ir vaidijasi su kitais dėl dalykų, kuriuos jos laiko savo nuosavybe. Jos taip pat rodo baimės požymius ir pyksta, kai mato neteisybę. Tačiau jos nieko nežino apie dvasinį pasaulį. Net ir beždžionės savo išdykusiuose protuose turi mokslinį supratimą, nes gali kažkiek suprasti, kas atsitiks ar neatsitiks ateityje. Jos taip pat sugeba būti dėkingos. Kai kurie gyvūnai gana gerai nusimano apie įvairius objektus, tačiau nepaisant visų šių atributų, jie neturi polinkio klausti apie Bhagavāną, todėl jų sąmonė susitraukusi.
3.      tos, kurių sąmonė truputį išsiskleidė (mukulita-cetana);
Amoralių ir moralių ateistų sąmonė yra truputį išsiskleidusi.
4.      tos, kurių sąmonė išvystyta (vikasita-cetana);
Moralių tikinčiųjų ir sādhana-bhaktų sąmonė yra išvystyta.
5.      ir tos, kurių sąmonė yra visiškai išvystyta (pūrṇa-vikasita-cetana).
Bhāva-bhaktų sąmonė yra visiškai išvystyta.

http://www.bhakti-kursai.lt/temos_read.php?id=22

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 27 Geg 2021, 16:41
Kazimieras
Dėkoju, Aidai, už nuoroda.

Ten, bent jau man, yra įdomus klausimas nr. 13
"Kam jīvoms reikalingas grubusis kūnas? Argi nepakaktų vien subtiliojo?"

Neatidaro, turbūt reikia registruotis.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 27 Geg 2021, 17:12
Aidas
Registruotis ten nereikia.
Atsakymas į klausimą yra temoje:

Ar sielai pataisyti neužtektų vien subtilaus kūno?

Grubusis kūnas taip pat reikalingas jīvai, nes subtilusis kūnas negali atlikti veiklos. Troškimai subtiliajame kūne atsiranda dėl veiklos, kurią jīva atlieka grubiuoju kūnu, o tuomet jīva gauna kitą grubųjį kūną, kuris tinka išpildyti šiuos troškimus.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 28 Geg 2021, 16:59
Kazimieras
"Grubusis kūnas taip pat reikalingas jīvai, nes subtilusis kūnas negali atlikti veiklos."

O kodėl mes sapnuodami atliekame veiklą. Ten grubaus kūno nera?

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 28 Geg 2021, 17:04
Kazimieras
Žmonės sako:
"Koki malonu sapną sapnavau".
Arba atvirkščiai:
"Susapnavau labai baisu sapną."

Bet ir gyvenimas turint grubu kūną juk toks patc. Yra ir geri ir blogi dalykai.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 28 Geg 2021, 17:16
Aidas
Neturiu kvalifikacijos komentuoti. Galiu tik pateikti man žinomą informaciją.

Re: Religija ir filosofija

Parašytas: 28 Geg 2021, 17:19
Aidas