• 1
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 21:41

Aciu Jums, Viliau.
Pagal Biblija kazkiek dvasiniu dalyku prasau, tik pagal Vedas jie subtilus materialus.
Tai gal pagal Biblija rysys mano su Dievu dvasinis skaitosi, nes sirdis i Ji kreipiasi.
Bet Evangelijos standartu pakelti negaliu, is Jos imu tik gailestinguma, atlaiduma, vengima teisti, taikuma, zmogiska geruma.
Senojo Testamento standartai man artimesni.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 22:16

Noriu gerbiamo Sudarsan, o ir visu zinanciu, paklausti, ar as garbinu Dieva pagal savo isivaizdavima.
Informacijos fragmentu apie Dieva is Sventrasciu turiu, is Biblijos irgi, bet realizaciju ne.
Nepretenduoju į žinančius, bet parašysiu tik dėl to kad mano pagrindinis traukos objektas Jėzus. Spėju ir jūsų, Aidai. Niekada nekabino Biblija ir evangelijos. Kol nesusipažinau su kitokiu jų aiškinimu nei aiškina bažnyčia. Daugelis nekrikščioniškų dvasinių mokytojų nevengė cituoti Jėzaus iš evangelijų. Pvz
Paramahansa Jogananda toks vaizdas Jėzų buvo priėmęs visa širdimi. Nors ir nebuvo krikščionis. Tikriausiai visi mes garbiname Dievą pagal savitą įsivaizdavimą. Jei Dievui suteikiame kažkokią formą, tikriausia tas Dievas nėra toks didis ir menkai mes jį pažįstam. Realizacijos? Ką turite galvoje? Man tai susije su giliais potyriais. Dalinai vaizdiniais, klausos, sunkiai apibūdinamais... Tai mistiniai dalykai. Ar mistika jums priimtina :) ?
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 22:28

Kad nebuvo realizaciju sakau del to, kad bent jau nepamenu aiskesnio Dievo pazinimo. Patyrima taip, turiu, jauciu Jo veikla manyje.
Iki mistikos as nedaauges.
Pagrinde traukia Dievas Tevas. Bet Kristus kaip ir tas pats. Tai biski dar maisosi man, bet lyg arteju link Kristaus geresnio isisamoninimo. Namu altoriuje pas mane Kristus. Kiekviena sekmadieni, per religines sventes, ar sekmei aplankius aukoju zvake ir smilkala. Kazkiek nusilenkimu padarau kasdien.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 22:38

Gal butu galima sakyti, kad Kristus yra regimas neregimo Dievo Tevo veidas.
Labai minimalia dali galiu paimti is Biblijos. Bet cia pat kyla klausimas - ar daug vaisnavu pilnai realizave visa Bhagavad Gita ar visa Srimad Bhagavatam?
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 23:05

Tikriausia jūs esate teisingame kelyje. Jei jaučiate kad Dievas jus veda, ko daugiau tikėtis.
Realizacijos. Labai jos neapibrėžtos ir asmeniškos. Aš apie jas irgi dažnai pagalvoju,
kad mūsų vidus tiek mažai atskleistas ir paslaptingas. O Dievas kartas nuo karto duoda tai pajausti. Bet susisiekia per tokias formas, kurios mums yra palankios. Jei nuolat galvosime, tikėsime tuo kad mūsų širdis kurčia, atitolusi nuo Dievo, mes Jo ir neišgirsime vidumi. Jis gal būt pasirodys kažkokiu tai būdu išorėje....Toks sumautas uždaras ratas. Gilių potyrių nėra, nėra ir tvirtesnio tikėjimo. Nėra gilaus tikėjimo, iš kur atsiras realizacijos. Vaistas iš šio rato- tam tikros reaguliarios apeigos..Čia ne aš sugalvojau, o ir pats tai žinot. Tiesiog kad ir mechaninis apeigų atlikimas tuo pačiu metu ilgą laiką. Pvz rožinis ar invokacia atliekami mėnesį ar daugiau nelieka neišgirsti. ...
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 23:14

Nezinau, Oli. 
Kunigas sakytu gerai, kad tiki, bet reikia sekti Evangelija. Ir butu teisus.
O jei Evangelijos motyvas netraukia? Net skaityti negaliu, atmeta?
Tikiu kaip kaimo davatka.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 23:27

O gal man pakanka sekti dalele Evangelijos, ka jau aprasiau?
Paskutinį kartą redagavo 1 Aidas. Iš viso redaguota 24 kartus.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 23:32

Gal būt, Aidai. Nežinau. Nors ir garbiname tą patį, mūsų požiūriai labai skiriasi. Mano tikėjime galbūt daugiau laisvės. Jūs linkęs į doktriną. Pradėti gilintis į detales ? Prasidės ginčai. Kam to reikia...Įsitikinimus lai griaukime patys, per savus potyrius. Nes kitam įrodinėti KAŽKĄ , dažnai bergždžias reikalas.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 23:38

Pradeda tolti nuo manes doktrina. Informacijos turiu, bet nerealizaves.
Jei Biblija man nebesiskaito, tai ir doktrina lieka tik informacija.
O tikejimas, koks bebutu, is sirdies gal labiau.
Kataliku laikausi, nes jais pasitikiu.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

24 Lap 2018, 23:58

Psalmes emiau skaityti, gerai skaitosi.
Gal man akcenta daryti ne i Sventrascio skaityma, o i garbinima?
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 05:36

Jei pasitikite bažnyčia, tikriausia reikia patarimo klausti pas jos atstovus. Kunigus ar vienuolius. Ir vykdyti ką jie sako. Man pačiam šis patarimas netinka :) Egzistuoja daugybė aukštos moralės ir gilaus tikėjimo krikščionių kunigų ar vienuolių, būtų kvaila tai neigti. Bet jų paieška ar bandymas prieiti tik prie tam tikrų personų siekiant gauti brandžias įžvalgas vėlgi man kažkokia savęs apgaulė. Mokytojo paieška. Bet jūs jau turite savo parapijai priskirtą kunigą. Kaip bažnyčia žiūri
į dvasinio mokytojo paiešką? Daugiaspalvis, Aidai mūsų Dievas :) Abu bendraujam su Jėzum. Bibliją skaitom mažiau nei BhagavadGitą. Sėdim vaišnavų forume, nes kituose, matyt, nėra ką veikti. Tai kokios ramybės tikėtis :).
P.S.
Man tai normalu...
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 08:04

Dekui, Oli, uz mintis.
Vakar man tokia aistra uzejo, kad bet koki tikejima nunese, pilnai i materija pasineriau.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 08:43

Aidai, turiu nuojautą, kad pasąmonėje tikisite pakankamai greitų rezultatų, nors ir sakote, kad per šį gyvenimą jau to ir ano net nebesitikite.

Kitas dalykas, kad potraukis dvasingumui tikrai nebus stabilus. Būtina turėti materialios veiklios. 

Trečias dalykas - principai. Tik jų besilaikant galima tikėtis kažkiek suvaldyti materialias energijas. 

Taip pat svarbu susitvarkyti asmeninį gyvenimą, sveikatą, subalansuoti došas. 

Tai, ką aš aprašiau, reikia realizuoti, o tam gali prireikti net ne vienerių metų :)

Jau panašiai buvau rašęs, bet tai - labai svarbu. Šitie dalykai neišsispręs, jei nedėsite akcentų. Ir tada reikės vis ieškoti savęs. Kai yra balansas, yra ir savęs atradimas. 
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 09:11

Gal ne greito rezultato siekimas, o liguistas tobulumo ieskojimas. Ir tas ieskojimas ne pagal Vedu, ne pagal Biblijos principus, o Vakarietiskas, intelektualus, is puikybes. Tai man pastoviai kisa koja. Bet labai gerai gerbiamas Sudarsan aprase apie netinkamus religijos principus. Stengsiuosi kuo geriau tai isisamoninti.
Siai dienai nuo vakar nakties tikejimas dingo.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 96
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 09:24

Apie įsivaizdavimą kalba šis Bhagavad-gitos skyrius https://www.vedabase.com/lt/bg/17 , ten viskas ir paaiškinta:

Bg 17.1 — Arjuna paklausė: O Kṛṣṇa, kokia padėtis tų, kurie nesilaiko šventraščių principų, o garbina pagal savo įsivaizdavimą? Dorybė, aistra ar neišmanymas juos veikia?

KOMENTARAS: Ketvirto skyriaus trisdešimt devintame posme sakoma, kad žmogus, ištikimas kokiam nors garbinimo būdui, palengva įgyja žinojimą ir pasiekia visišką ramybę ir gerovę. Šešioliktame skyriuje padaryta išvada, kad nesilaikantis šventraščių nurodomų principų yra asura, demonas, o kas griežtai jų laikosi – deva, arba pusdievis. O kokia padėtis to, kuris su tikėjimu laikosi taisyklių, apie kurias šventraščiai neužsimena? Dabar Kṛṣṇa išsklaidys šią Arjunos abejonę. Kas – dorybė, aistra ar neišmanymas lemia garbinimą tų, kurie patys susikuria Dievą, išsirinkę kokį žmogų ir sutelkę į jį savo tikėjimą? Ar tokie žmonės priartėja prie tobulybės? Ar gali jie ugdyti tikrąjį žinojimą ir pakilti į aukščiausią tobulumo pakopą? Ar sėkmingos pastangos tų, kurie nesilaiko šventraščių taisyklių, tačiau kažkuo tiki ir garbina dievus, pusdievius bei žmones? Apie visa tai Arjuna klausia Kṛṣṇos.

Bg 17.2 — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pagal tai, kokią prigimtį įkūnyta siela gavo iš gamtos guṇų, jos tikėjimas gali būti trejopas: dorybės, aistros ar neišmanymo. Išgirski dabar apie tai.

KOMENTARAS: Susipažinusius su šventraščių taisyklėmis, tačiau iš tingumo ar ištižimo jų nevykdančius veikia materialios gamtos guṇos. Jiems būdingas prigimties savybes nulemia ankstesnė veikla, atlikta pagal dorybės, aistros ar neišmanymo guṇą. Gyvoji esybė yra amžinai susijusi su skirtingomis gamtos guṇomis. Kadangi gyvoji esybė kontaktuoja su materialia gamta, priklausomai nuo jos sąsajų su materialiomis guṇomis, susiformuoja tam tikra mąstysena. Tačiau jei žmogus bendrauja su bona fide dvasiniu mokytoju ir gyvena vadovaudamasis jo bei šventraščių nurodymais, jo prigimties savybės gali kisti. Palengva jo būklė pakinta, ir iš neišmanymo arba iš aistros jis pakyla į dorybę. Taigi aklas tikėjimas, kurį sąlygoja tam tikra gamtos guṇa, negali padėti žmogui pasiekti tobulumo būvio. Reikia nuodugniai išnagrinėti dalyko esmę, pasitelkus intelektą ir bendraujant su bona fide dvasiniu mokytoju. Šitaip galime pakeisti savo padėtį ir pakilti į aukštesnę gamtos guṇą.

Bg 17.3 — O Bharatos sūnau, vienoks ar kitoks tikėjimas priklauso nuo to, kaip gyvąją būtybę veikia gamtos guṇos. Sakoma, kad gyvoji būtybė išpažįsta tokį tikėjimą, kokios guṇos ją veikia.
KOMENTARAS: Kiekvienas žmogus, kad ir kas jis būtų, išpažįsta vienokį ar kitokį tikėjimą. O jo prigimties savybės nulemia tikėjimo priklausymą dorybės, aistros, ar neišmanymo guṇai. Taigi nuo tikėjimo priklauso ratas žmonių, su kuriais jis bendrauja. Iš tiesų, kiekviena gyvoji būtybė, kaip nurodoma penkioliktame skyriuje, pagal kilmę yra fragmentinė neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė. Todėl pradinėje būklėje ji yra transcendentali visoms materialios gamtos guṇoms. Tačiau kai gyvoji esybė užmiršta apie savo ryšį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, ji kontaktuoja su materialia gamta ir pradeda gyventi sąlygotą gyvenimą. Dėl ryšių su įvairiais materialios gamtos aspektais ji pati nulemia savo padėtį. Iš to kilusi būtis ir netikras tikėjimas yra visiškai materialūs. Nors gyvoji būtybė gali būti paveikta tam tikro įspūdžio ar būties sampratos, savo pirminiame būvyje ji – nirguṇa, transcendentali. Taigi, siekdami atkurti savitarpio santykius su Aukščiausiuoju Viešpačiu, turime apsivalyti nuo materijos nešvarybių. Vienintelis kelias atgal pas Dievą, kuriuo galima nieko nebijant eiti – Kṛṣṇos sąmonė. Kṛṣṇos sąmonės kelias garantuoja, jog tobulumo būvis bus pasiektas. Jei žmogus nestoja į dvasinės savivokos kelią, jį, be jokios abejonės, valdys gamtos guṇos.

Labai reikšmingas posmo žodis śraddhā, arba „tikėjimas“. Śraddhos, tikėjimo, pirminis šaltinis – dorybės guṇa. Galima tikėti pusdievį, kokį nors išsigalvotą Dievą ar savo proto kūrinį. Manoma, kad tvirtas tikėjimas skatina dorybės guṇos veiklą. Tačiau materijos sąlygotame gyvenime joks darbas negali būti visiškai tyras, jis visada turi kitų guṇų priemaišų, nėra gryna dorybė. Grynoji dorybė – transcendentali. Pasiekus grynos dorybės būvį suvokiama tikroji Aukščiausiojo Dievo Asmens prigimtis. Kol tikėjimas nėra grynos dorybės, jį gali suteršti bet kuri materialios gamtos guṇa. Nešvarios materialios gamtos guṇos paliečia ir širdį, todėl kokia širdis, koks jos ryšys su tam tikra gamtos guṇa, toks ir tikėjimas. Doros širdies žmogaus tikėjimą sąlygoja dorybės guṇa, o kai širdį užvaldo aistros guṇa, tikėjimas irgi yra įtakojamas aistros guṇos. Jei širdis apimta tamsos, iliuzijos, tai ir tikėjimą teršia tamsa ir iliuzija. Taigi pasaulyje mes susiduriame su skirtingais tikėjimais, įvairiausiomis religinėmis srovėmis, kurios atitinka tam tikros rūšies tikėjimą. Tikrąjį religinio tikėjimo pagrindą sudaro gryna dorybė, tačiau mūsų širdys netyros, todėl ir sutinkame įvairiausių tipų religinius principus. O tikėjimo įvairovė nulemia įvairius garbinimo būdus.

Bg 17.4 — Žmonės, kurie yra dorybės guṇos, garbina pusdievius, tie, kurie yra aistros guṇos – demonus, o paveiktieji neišmanymo guṇos garbina vaiduoklius bei dvasias.
Bg 17.5–6 — Tie, kurie atlieka šventraščių nerekomenduojamą rūsčią askezę ir visa tai daro iš pasipūtimo bei egoizmo, skatinami geismo bei potraukių, kurie yra kvailiai ir kankina kūną, sudarytą iš materijos pradmenų, o taip pat ir Supersielą jame, tie yra demonai.
Bg 17.7 — Valgis, kurį išsirenka žmogus – net ir tas yra trijų rūšių ir atitinka tris materialios gamtos guṇas. Tą patį galima pasakyti ir apie aukų atnašavimą, askezes bei labdarą. Dabar paklausyk, kuo jie skiriasi.
Bg 17.8 — Valgis, patinkantis tiems, kurie yra dorybės guṇos, ilgina gyvenimą, apvalo būtį ir suteikia jėgų, sveikatos, laimės bei pasitenkinimo. Toks maistas – sultingas, riebus, sveikas ir mielas širdžiai.
Bg 17.9 — Pernelyg kartus, rūgštus, sūrus, aštrus, pikantiškas, sausas bei deginantis valgis patinka tiems, kurie yra aistros guṇos. Šitoks maistas sukelia kančias, sielvartą ir ligas.
Bg 17.10 — Valgis, paruoštas anksčiau kaip prieš tris valandas iki valgant, beskonis, sugedęs ir dvokiantis, susidedantis iš kitų valgyto maisto likučių bei neliečiamų dalykų, patinka tiems, kurie yra tamsos guṇos.
Bg 17.11 — Iš aukų – tos, kurios atnašaujamos vadovaujantis šventraščių nurodymais, iš pareigos ir netrokštant jokio atpildo, yra dorybės guṇos.
Bg 17.12 — Tačiau žinoki, o geriausias iš Bhāratų – aukos, atnašaujamos laukiant materialios naudos arba paskatintos išdidumo, priklauso aistros guṇai.
Bg 17.13 — O bet kokia auka, kurią atnašaujant nesilaikoma šventraščių nurodymų, nedalijamas prasādam [dvasinis maistas], negiedami Vedų himnai ir neatlyginama šventikams, ir kuri atnašaujama be tikėjimo – yra neišmanymo guṇos.
Bg 17.14 — Kūno askezė – tai Aukščiausiojo Viešpaties, brahmanų, dvasinio mokytojo, vyresniųjų, pavyzdžiui, tėvo bei motinos, gerbimas, švara, paprastumas, celibatas ir prievartos nenaudojimas.
Bg 17.15 — Kalbos askezė pasireiškia tuo, kad sakomi teisingi, malonūs, palankūs, kitų netrikdantys žodžiai ir reguliariai cituojami Vedų raštai.
Bg 17.16 — O pasitenkinimas, paprastumas, rimtis, savitvarda ir savo būties apvalymas yra proto askezė.
Bg 17.17 — Ši trijų rūšių askezė, kurią su transcendentiniu tikėjimu atlieka žmonės, nelaukiantys materialios naudos, o siekiantys patenkinti Aukščiausiąjį – vadinasi dorybės guṇos askezė.
Bg 17.18 — Askezė, atliekama iš puikybės, siekiant išsikovoti pagarbą, šlovę ir garbinimą, sakoma, yra aistros guṇos. Ji nėra nei pastovi, nei ilgalaikė.
Bg 17.19 — Askezė, atliekama iš kvailumo, kankinant save ar norint sunaikinti kitus ar jiems pakenkti, sakoma yra neišmanymo guṇos.
Bg 17.20 — Labdara, teikiama iš pareigos, nelaukiant atlygio, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei jos vertam žmogui, yra dorybės guṇos.
Bg 17.21 — Tuo tarpu labdara, teikiama tikintis atlygio ar trokštant jos rezultatų sau, o taip pat jei ji atliekama nenoromis, yra aistros guṇos.
Bg 17.22 — O labdara, suteikta nešvarioje vietoje, netinkamu laiku, nevertoms asmenybėms ar atsainiai ir be pagarbos, yra neišmanymo guṇos.
Bg 17.23 — Nuo tada, kai sukurtas pasaulis, Aukščiausiajai Absoliučiai Tiesai pažymėti vartojami trys žodžiai – oṁ tat sat. Šiais trimis simboliniais įvaizdžiais naudojosi brahmanai, kai giedodavo Vedų himnus ir atnašaudavo aukas Aukščiausiojo patenkinimui.
Bg 17.24 — Todėl transcendentalistai, pagal šventraščių nurodymus atnašaudami aukas, teikdami labdarą bei atlikdami askezę, šią veiklą visada pradeda skiemeniu „oṁ“, kad pasiektų Aukščiausiąjį.
Bg 17.25 — Įvairių rūšių aukas, askezes ir labdarą reikia atlikti netrokštant jų vaisių sau ir su žodžiu „tat“. Šių transcendentinių veiksmų tikslas – išsivaduoti iš materijos pančių.
Bg 17.26–27 — Absoliuti Tiesa yra atsidavimo aukos tikslas ir žymima žodžiu „sat“. Atnašaujantis šią auką irgi vadinasi „sat“, kaip ir visi aukojimo, askezės ir labdaros darbai, kurie atitinka absoliučią prigimtį ir yra skirti Aukščiausiajam Asmeniui patenkinti, o Pṛthos sūnau.
Bg 17.28 — O Pṛthos sūnau, bet kokia auka, labdara ar askezė, atlikta netikint Aukščiausiąjį, yra laikina ir vadinasi „asat“. Tokia veikla niekam tikus, iš jos nebus naudos nei šį, nei kitą gyvenimą.
Dabar neturiu laiko, vėliau dar kažką parašysiu.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 09:49

Aciu, gerbiamas Sudarsan.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 10:35

Askezes greiciausiai mano yra aistros gunos (apie dorybes guna man net nesvajoti, o i neismanymo lyg ir nepanasu, nes kenkti neturiu polinkio).
Garbinau Biblini Dieva. Ne zmogu ir ne demona. Tiesa, ne visai pagal Biblija garbinau.
Dabar netikejimas uzejo, materiali aistra uzvalde. Galvoju, kam man ta religija, pasaulyje yra ka veikti. Cia greiciausiai del tinkamo motyvo religijai nebuvimo.
O ir parasyta, kad aistros gunos askeze nepastovi ir trumpalaike.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 96
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 12:07

Pagal mane, jums viskas pakankamai gerai vyksta. Nors ir yra tam tikro atmetimo reakcijos, kaip sakėte, dėl Evangelijos skaitymo, bet užtat nėra blokų bendrauti su tikinčiaisiais ar eiti į bažnyčią. "Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi". Bendraudamas su tikinčiaisiais, laipsniškai persiimsite tuo, ką jie veikia, ir greičiausiai blokai susilpnės bei nunyks.

Dėl to kasdieninio nuotaikų keitimosi, nuo tikėjimo iki to, kad tikėjimas atrodo nereikalingas, tai pats save pažįstate, gal tai tiesiog kasdieniniai proto bangavimai, dėl visų aplinkybių ir jūsų situacijos ypatumų, duokit sau erdvės, laiko. Reikia daugiau laiko, kad susikauptų daugiau įspūdžių, viskas nusistovėtų, ir pats suprastumėte, kuris noras yra pastovus, o kur tiktai protas nerimauja.

Atsietai nuo tikėjimo ir sukriti klausimų, kaip ir kalbėjome, jums verta toliau gerinti psichologinę ir fizinę būseną, stabilizuoti.

Jeigu žmonės garbina Dievą pagal tai, kaip aprašo šventraščiai ir apibūdina šventieji, tai nėra išgalvota ar įsivaizduota. Jeigu ne viską pilnai religijoje suvokiame ir įsisaviname, todėl mūsų garbinimas tik dalinis, tai atitinka mūsų situaciją ir galimybes. Jeigu yra noras toliau tobulėti ir gauti pilnesnį suvokimą, viskas tvarkoje. Reikia suprasti, kad tam reikės laiko ir tolesnio ruošimosi. Šiokiai tokiai pažangai reikės dešimties ir daugiau metų nuoseklių pastangų. 

Šrilos Bhaktipragjanos Kešavos Maharadžo straipsnis

Paresanubhuti - Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimas

Tas žinojimas, kurį gyvosios esybės įgyja būdamos skirtinguose sąmonės lygmenyse, nėra vienodas kokybiškai, o taip pat ir kiekybiškai. Dar daugiau, žinojimas, surinktas viename lygmenyje, nebūtinai bus naudingas asmens žinojimui kitame lygmenyje. Iš tikrųjų, žvelgiant iš viename lygmenyje įgyto žinojimo perspektyvos, ankstesniame lygmenyje įgytas žinojimas gali būti labai nereikšmingas, žemesnis ar netgi žalingas asmens veiklai. Tačiau egzistuoja toks galutinis žinojimo lygmuo, kurį pasiekus nelieka galimybės degraduoti. Visos iki šio galutinio lygmens sutelkto išsimokslinimo rūšys yra bevertės. Žmogaus aukščiausio laipsnio vidinių savybių vystymasis vyksta tik stengiantis pasiekti šį galutinį žinojimo lygmenį. Toks išsiskiriantis žinojimas vadinamas santykių žinojimu (sambandha-jnana, sanskr. klb.).

Tas žinojimas, apie kurį Šrila Rūpa Gosvamipada kalba frazėje „tyroje pasišventimo tarnystėje nėra nei pėdsako žinojimo ir savanaudiškos materialistinės veiklos", apibrėždamas tyrą pasišventimo tarnystę Dievui (uttama bhakti), ir tas žinojimas, kurį Šrila Narotama Thakura savo šlovinimo giesmėse paskelbė „nuodų puodais" nėra šis santykių žinojimas. Tas žinojimas, kuris bando neigti žinotoją, žinomąjį ir patį žinojimą, sunaikindamas juos, iš tikro baigiasi vien nežinojimu. Tik šitokį žinojimą jie atmeta. Toks žinojimas nėra santykių žinojimas. Tai paprasčiausiai sugadintas žinojimas, kuris sunaikina santykius.

Žinojimas, įgyjamas skirtinguose sąmonės lygiuose, išskiriamas į penkias kategorijas: (1) jutiminis žinojimas (2) moralinis žinojimas, (3) žinojimas apie aukščiausią valdovą, (4) beasmenis žinojimas ir (5) tyras žinojimas.

(1) Jutiminis žinojimas

Žemiški jutimai surenka išorinio pasaulio sampratą ir perduoda tą sampratą protui per nervų sistemą. Pirmoji vidinio jutimo (proto) tendencija yra surinkti idėjas apie išorinį pasaulį. Antroji proto tendencija - saugoti tas idėjas atmintyje. Tada, trečiąja tendencija, protas maišo ir atskiria tas idėjas, ir taip sukuriamos tokios funkcijos kaip mąstymas ir vaizduotė. Ketvirtoji proto tendencija yra atrinkti konkrečias tų idėjų grupes ar rūšis, ir klasifikuojant padaryti sampratas lengviau valdomas. Per apmąstymą protu, tos grupės bus priimtos arba atmestos. Per penktąją proto tendenciją, iš tų tinkamai sudėstytų idėjų kyla loginė reikšmė, ir tai vadinama logika arba racionalumu (reasoning, angl. klb.). Vien šios logikos pagalba buvo sukurtos visos psichologinio ir materialiojo mokslo rūšys. Kadangi logika yra paprasčiausiai proto tendencija, ji negali suprasti virš proto ir žemiškų žodžių esančios savybių visumos (tattvos). Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimas yra nepasiekiamas tokiam žinojimui apie jutimų tenkinimą.

(2) Moralinis žinojimas 

Su jutimų tenkinimo žinojimo pagalba atliekamas gilesnis žemiško vertingumo ir nevertingumo svarstymas sukelia moralinį žinojimą. Šio žinojimo dėmesio centre yra prisirišimas prie dalykų, kurie malonūs protui, ir pasibjaurėjimas dalykais, kurie yra nemalonūs. Atsižvelgiantys į visas šias proto savybes, pagrįsti logika moraliniai ir etiniai kodeksai yra vaizduotės kūrinys. Jie sudaryti iš pamokymų, kaip kultivuoti jutimų tenkinimą ir riboti neapykantą bet kam, kas prieštarautų tokiam jutimų tenkinimui. Kadangi žmogiškoji prigimtis turi dar aukštesnę tendenciją, vien tik moralinis žinojimas negali patenkinti žmogaus. Moralinis žinojimas, sutelkdamas dėmesį ties dalykais, susijusiais su kūno, proto ir visuomenės vystymu, pateikia idėjas apie tai, kas yra teisumas, o kas yra nuodėmė ir yda. Tačiau moralinis žinojimas lieka nebylus dėl aukščiausios absoliučios realybės amžinoje palaimingoje buveinėje.

(3) Žinojimas apie Aukščiausią Valdovą

Mąslioji žmonijos dalis, kurie atidžiai išnagrinėjo visų esybių Žemėje sandaras, aptardami jų abipusius santykius, tinkamas elgesio normas, kuriomis turi sekti šeimos ir kiti visuomeniniai statusai, kolektyvinį bendradarbiavimą užtikrinant visus poreikius, ir progresyvios raidos diskusiją, logikos pagrindu priėjo išvados, kad šis pasaulis negalėjo pradėti egzistuoti pats savaime. Vietoje to, jie priėmė nuostatą, kad jis kilo iš vienos pirminės savybių visumos (tattvos), kurios savoji esmė ir išraiška yra žinojimas, kitaip sakant, tai realybė, kurios forma - žinojimas (jnana-svarupa-tattva). Ta realybė, kurią turėtų garbinti visas pasaulis, yra visagalė, ir yra privaloma garbinti ją su širdingu dėkingumu. Tada, būdamas patenkintas mumis, Jis suteiks visas priemones mūsų jutimų tenkinimui. Iš kitos pusės, yra tokių, kurie turi skirtingą supratimą apie visagalį valdovą. Jie tiki, kad dėl Savo šlovingos ir kilnios prigimties, po to kai mus sukūrė, Jis iš karto sutvarkė visus dalykus taip, kad būtų savaime užtikrinamas mūsų malonumų lygis. Tas aukščiausias asmuo nieko nesitiki gauti atgal iš mūsų, todėl nėra tikslo mums Jį garbinti. Taip pat yra dar kitokios krypties teistai, tokie kaip saišvaravadžiai, kurie sako, kad atlikdamas raštuose nurodytas pareigas, asmuo pasiekia laimę, tokią kaip patekimą į rojų [šioje visatoje], o atlikdamas raštuose neleidžiamą veiklą, asmuo patenka į pragarą. Šis žinojimo apie Aukščiausią Valdovą tipas iki tam tikro laipsnio gali būti priimamas kaip tikras žinojimas, bet daugiausiai jis yra sumaišytas su materialistine veikla. Tačiau žinojimas apie Aukščiausią Valdovą nesuteikia asmens amžinai tobulo dvasinio pavidalo suvokimo. Todėl, Aukščiausia Absoliuti Tiesa yra daug aukščiau nei šis žinojimo lygmuo.

(4) Beasmenis žinojimas

Žmogus, nebūdamas patenkintas aukščiau minėtu žinojimu apie Aukščiausią Valdovą, vėlgi yra priverstas taikyti savo logikos funkciją tam, kad toliau kultivuotų aukštesnį žinojimą. Tačiau, šiam taške, jis pasiekia galutinę savo mąstymo ribą. Jo mąstymas, pakartotinai spaustas siekti tolesnio žinojimo ir neradęs kitų priemonių, iškelia neigimo koncepciją, ir žmogus toliau ima naudotis neturėta galvoje, šalutine Vedantos teiginių reikšme. Iš tikrųjų, aukščiausia absoliuti esybė turi charakteristikas, tokias kaip pavidalas, įvairovė, savybės ir taip toliau. Tačiau, logikos, kuri buvo stimuliuojama besikartojančių impulsų ir spaudimo, pagrindu iškyla koncepcija apie aukščiausią esybę, kuri yra be pavidalo, neįvairi, neturinti savybių ir neišreikšta. Beasmenio žinojimo samprata, neišreikštos substancijos pavidalu, kyla iš nekvalifikuoto (nepasiekus tinkamo lygio, nepasiruošus) vaizduotės taikymo per logikos funkciją. Nėra galimybės pasiekti Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimą tokio beasmenio žinojimo būdu.

(5) Tyras žinojimas

Tai šiais įvairiais žinojimo tipais eiliniai žmonės dažniausiai tikisi pasiekti Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimą. Tačiau, šis suvokimas yra toli už tokio žinojimo skalės ribų, ir tai buvo įrodyta aukščiau. Toliau, pirmas klausimas kuris kyla, yra šis - ar įmanomi tokie suvokimai? Ir antras, jeigu jie įmanomi, tada kokios yra priemonės jiems pasiekti? Atsakymas į pirmąjį klausimą - žinoma, egzistuoja tokia galimybė. O Bhagavad-gitoje, Bhagavanas Šri Krišna asmeniškai atsako į antrąjį klausimą:

tesam satata-yuktanam
bhajatam priti-purvakam
dadami buddhi-yogam tam
yena mam upayanti te

["Tiems, kurie atlieka pasišventimo tarnystę Man su meile, ilgėdamiesi Mano amžinos bendrijos, Aš suteikiu transcendentinį žinojimą, kurio pagalba jie gali pas Mane ateiti" (Bhagavad-gita 10.10)]

Tyras žinojimas gali prabusti tik asmenyje, kuris visiškai atsisakė visų troškimų ir pastangų pašaliniams nuo dvasinės tarnystės Dievui siekiams, savanaudiškai materialistinei veiklai ir aukščiau minėto keturių rūšių žinojimo. Tuo metu, gyvoji būtybė supranta, kad „savo sandara aš esu Aukščiausiojo Dievo Asmens tarnas, ir vienintelė mano funkcija yra Jam tarnauti". Turėdami tokį tyrą žinojimą, tie, kurie nuolat užsiima dvasine pasišventimo tarnyste Dievo Asmeniui (bhagavad bhajana) su priti (prieraišumu, meile) pasiekia šviesos spindulį amžinos budhi (intelekto) jogos pavidalu iš aukščiausio asmens (purušos) saulės. Vien tik per šį šviesos spindulį iš aukščiausios saulės asmuo gali pasiekti Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimą.

Tam, kad pasiekti šį suvokimą, reikalingi ramumas, stabilus protas ir kantrus Aukščiausiojo Dievo Asmens užuojautos spindulio ilgėjimasis. Asmuo negali daryti pažangos neramioje ar svyruojančioje būsenoje. Tačiau, tai nereiškia kad reikia tapti neaktyviu, nei kad asmuo gali pasiekti kokį pozityvų rezultatą užsiimdamas dirbtinėm priemonėm stabilizuoti protą, tokiomis kaip aštuoniapakopė mistinė joga. Todėl, trokštamiausias būdas yra atlikti dvasinę pasišventimo tarnystę, būnant nuolat susijungus su Juo.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 12:12

Prisiminiau Senojo Testamento istorijas apie Zydu tautos klajones, sekmes ir nesekmes. Tauta tai atsimesdavo nuo Dievo, istikdavo nelaimes, del ju sugrizdavo pas Dieva, aplakydavo sekme. Ir taip ne karta.
Gal cia galima daryti analogija su zmogaus klajonemis?
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

25 Lap 2018, 12:19

Aciu Jums, gerbiamas Sudarsan.
Nuraminote, sumazinot abejones, davet krypti.
Toks jausmas, kad man reikia pailseti nuo religijos pora dieneliu.
  • 1
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių