• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 28
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

12 Lie 2017, 20:04

Intelektas - plati sąvoka. Yra sena Donato Janickio paskaita youtube apie tai. Dvasinėj praktikoj labiausiai reikalingas emocinis intelektas (jausti save, savo ydas ir t.t.),  abstraktus intelektas - matyti ryšius, sąsajas tarp skirtingų objektų ir loginis intelektas, padedantis laikytis elementarių loginių taisyklių.  Kai šie intelektai išvystyti - dvasinė praktika tampa greitesnė. Yra įvairių skirstymų, galima būtų ir kitaip viską pateikti, bet čia yra atskira labai ilga tema. 
Intelektas yra neatsiejama tobulėjimo dalis, kitaip tobulėtų ir gyvūnai. Mantra gali duoti transcendentines patirtis, bet būkim realistai - daugumai mantra pirmiausiai atneša išbandymus ir pamokas gyvenime, per kurias ir tobulėjama.

Aidai, galbūt galima ir taip įvardinti - gyvenimo filosofija, nes vėlgi nesivadovauju konkrečia srove. Bet kaip ir sakiau - mano filosofija, tai grynai intelektualinis dvasinis kelias. Tokiu pačiu keliu eina ir bhaktai, tik prisideda prasadas, mantra ir t.t. Aš, beje, irgi nesakiau, kad nekartoju jos, ar kad šventraščiais nesivadovauju. Aš nematau didelio skirtumo šitoj vietoj. 

Pajuokavote, galbūt draugiškai norėjote paironizuoti, Aidai, dėl to, kad intelekto nepažįstat. Bet iš esmės tiesos yra - Jūs kaip ir minėjot anksčiau - mėgstat dogmas, o tai automatiškai daugiau ar mažiau paskandina intelektą po jom. Tiesiog prioritetai išeina kiti ir tiek.

Aš tikrai plačiai nerašau, Aidai. Tai tikrai yra baziniai dalykai. Kokį pavyzdį galiu pateikti? Tarkim su ydom. Žmogui dažnai sunku pamatyti savo ydas, mat jos aptemdo intelektą. Jei žmogus turi pakankamą emocinį intelektą, jis tas ydas pamatys lengviau. Jei turės dar ir dorybės daugiau, dvasinių žinių, tos ydos jam pradės kliūti ir jis, naudodamasis kitais intelekto aspektais pradės dirbti su savim. Tai tik sąvokos, bet šis mechanizmas visada toks pat. :)

Visa kita yra niuansai ir detalės, ar budistas, ar vaišnavas, ar dogmos pirmoj vietoj, ar labiau intelektualinis kelias. Vis tiek visi turi tam tikrą to santykį. Aš šioj temoj ir iškėliau klausimą dėl santykio sveikumo ir tiek.. :)
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

12 Lie 2017, 20:16

Na, santykis sveikas.
Ypac pradiniame etape.
O jei nesivelsime i konkrecia filosofija, tai sioje temoje matyt jau viska aptareme.
Beje, terminas dogma nera neigiamas. Kataliku Baznycioje tai reiskia teigini, kurio zmogus be apreiskimo negali rasti. O sventrasciai butent tokie ir yra.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

12 Lie 2017, 20:19

Taip, dogma nebūtinai yra neigiamas terminas. Dėkui, Aidai:)

Jei bus norinčių dar pasisakyt šia - maloniai prašom:)
 
Vartotojo avataras
insaideris
Pranešimai: 71
Užsiregistravo: 17 Lap 2016, 19:35

Re: Religija ir filosofija

13 Lie 2017, 08:31

Sveiki,
Aš irgi įsiterpsiu. Manau Krišnos sąmonės leidimo šventraščiai iš tikrųjų yra dogmatiški. Tarkim ir apie mitybą, mėsą valgantys yra vos ne demonai, jei nori praktikuoti turi tuoj pat mesti mėsos valgymą. Tas gal ir būtų gerai, bet yra žmonių karma, kultūrinės aplinkybės,neatižvelgiama į dabartinę žmogaus situaciją. Dar jam primetama baimė, kad jis eis į pragarą ir tt. Mano nuomone, nemažai žmonių valgo mėsą ne iš blogų paskaitų, bet tiesiog iš nežinojimo ir nesupratimo. 
Skaitant Krišnos sąmonės knygas kai kurie išsireiškimai tikrai koreguotini, kiek žinau, jau knygos kažkiek koreguotos. Kalbant iš savo patirties Krišnos sąmonės filosofija man netiko, gal dar nebuvau tiek subrendęs ar nebuvo gero mokytojo. bet gal net pakenkė. Žinoma yra neblogas moralinis pagrindas, naudingos kai kurios praktinės žinios. Pat pat filosofijos branduolys netiko ir viskas. Man teisingesnė ir įdomesnė atrodo budizmo filosofija, kuri eina per daugiau sąmoningumą, supratimą, įžvalgą. akcentavimą kas vyksta čia ir dabar. Kiek domėjausi ŠB rašė, kad Buda yra Krišnos inkarnacija, kuri atėjo kad sustabdyti ritualinį karvių žudymą, bet nieko nerašo, kad Buda ir kartu pasidalino mokymu apie Keturias tauriasias tiesas, vidurinį aštuonialypį kelią, sąlygotą atsiradimą. 
Ir lėčiausiai akylai tikslo siekiantis žmogus eina greičiau už klydinėjantį be tikslo (G.E. Lesingas)
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

13 Lie 2017, 08:46

 Kiek domėjausi ŠB rašė, kad Buda yra Krišnos inkarnacija, kuri atėjo kad sustabdyti ritualinį karvių žudymą, bet nieko nerašo, kad Buda ir kartu pasidalino mokymu apie Keturias tauriasias tiesas, vidurinį aštuonialypį kelią, sąlygotą atsiradimą. 
Tas pats yra ir Vedantoje. Tik Budha, atlikdamas savo misija, paaiskino tai paprastesne kalba.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

13 Lie 2017, 09:13

 Kiek domėjausi ŠB rašė, kad Buda yra Krišnos inkarnacija, kuri atėjo kad sustabdyti ritualinį karvių žudymą, bet nieko nerašo, kad Buda ir kartu pasidalino mokymu apie Keturias tauriasias tiesas, vidurinį aštuonialypį kelią, sąlygotą atsiradimą. 
Tas pats yra ir Vedantoje. Tik Budha, atlikdamas savo misija, paaiskino tai paprastesne kalba.
P.S. Nors Gaudija Vaisnavu Sampradaya buvo ir Budhos laikais, bet didzioji dalis Indijos gyventoju, pripazistanciu Vedas, pradejo akcentuoti materialu roju. Tad Budha pasisake ne tik pries gyvunu aukojima, bet ir parode, kad yra busena, kuri ausksciau materijos. Patys gyventojai Vedas buvo diskreditave, tad Budha Vedas pateike suprantamesne kalba.
Is tiesu Vedas suvokti yra labai sunku, Budizmas daugeliui zmoniu suprantamesnis.
Del Keturiu Tauriuju tiesu. Bhagavad Gita nurodo, kad gimimas, ligos, senatve, mirtis bei salygotas materialus gyvenimas kelia kancias.
Ivairus keliai taip pat nurodyti Bhagavad Gitoje, Vidurinis astuonialypis kelias atitinka Jnana arba Dhyana Yogai, nors Budizme labai akcentuojama ir Bhakti Yoga (Bodhisatvos idealas).
Salygotas atsiradimas irgi aprasytas Veduose, tik sudetingesne forma, nei pateike Budha. Tai materialios Visatos gimimas, aprasytas Srimad Bhagavatam (2 giesmeje, bet gal yra ir kitose giesmese) bei Shyva Samhita.
Tai cia kiek as zinau, o kiek dar nuo musu paslepta.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

14 Rgp 2017, 05:31

Bureme, Viliau, pagal savo supratima.
Stai pakankamai autoritetingi teiginiai:

http://www.bhakti-kursai.lt/temos_read.php?id=1
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

14 Rgp 2017, 18:49

Dėkui, Aidai.

Informacija kokybiška, tačiau iš bhakti jogos pusės. Nėra iki galo atskleisti momentai, kaip filosofija realiai pasitarnauja/trukdo dvasiniam tobulėjimui. Tema sudėtinga ir labai plati, o atsakymo turbūt ne bhakti jogoje reikia ieškoti :)

Žinoma, tai nėra svarbiausias dalykas. Kai kažkas įsmeigia į tave strėlę, tu neieškai, kas tai padarė, o kuo skubiau ją trauki. Taip ir praktikoje, svarbiausia tobulėjimas, darbas su savimi, o ne pašaliniai dalykai. :) Kita vertus, apjungus skirtingas praktikas, kartais galima pasiekti puikių rezultatų.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

14 Rgp 2017, 20:06

Filosofija-tai kelio pradzia. Esant tyrai Prema ji nebereikalinga.
Bet cia as turiu minty kiekvieno zmogaus asmenine, egzistencine filosofija.
Vakaru akademine filosofija yra kiek kitoks dalykas, ji pagal apibrezima negali remtis Sventrasciu autoritetu.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

14 Rgp 2017, 21:51

Be jokios abejonės, pasiekus tobulą meilę ir žinojimą, filosofija nebereikalinga. Filosofija, galima sakyti, ir kyla iš nežinojimo, mėginant suprasti :)

Bet kas liečia mokymosi procesą dvasiniam kelyje, tai ryšys tarp dvasiniės praktikos metodų ir intelekto/filosofijos visada egzistuoja. Mantros, meditacijos, kontempliacijos, analizės ir t.t. santykis pas kiekvieną yra individualus. Be to, tiek patyrus gyvenimišką situaciją, intelektas tai pritrauks prie praktikos, tiek meditacinės patirtys suteiks naujos medžiagos intelektui. Man tai yra filosofija, nors galbūt tai gailma priimti ir paprasčiau.

Dar momentėlis, kad filosofija iš dalies veda prie atsidavimo. Natūraliai kada nors galutinai atsibos ieškoti atsakymų, ryšių ir šventraščių tiesų patvirtinimo, nusibos tas neramus besiplaškantis protas. Neįmanoma tiesiog imti ir atsiduoti Dievui, nepraėjus pamokų šiam ar anam gyvenime. Tik tada protas nurimsta, kai viską išbando... :)
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

14 Rgp 2017, 22:01

Taip.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

15 Rgp 2017, 11:26

Sveiki su malonumu sugėriau šia diskusiją. Daug kur atradau pažįstamų abejonių ir kančių ieškant atsakymų. Mano patirtis gal ne tokia gili šiame kelyje. Bet skelbiamas įvairių religijų dogmas suvokti sausu protu, jas analizuoti yra beprasmiška. " Protas turi nusileisti į širdį" Reikia tiesiog patikėti. Ir eiti jau kitų išmintu keliu. Aš taip pat kaip ir daugelis bandžiau ir vis bandau paaiškinti viską racionaliai. Ir visada atsitrenkiu į sieną. Ir vieną rytą aš suvokiau
Žmonių kvailumas padeda patikėti Dievu, jį pažinti.
Nepažinęs Dievo aš likau nuošaly, likau kvailiu...
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

15 Rgp 2017, 13:57

Sveikas, Oli.
Taip, protas savo laiku turi paklusti intelektui, o intelektas sirdziai. Bhagavad Gitoje taip parasyta.
Vienas is neatskiriamu proto pozymiu yra abejone, tai pasake Shyvos inkarnacija Sankaracarya.
Net ir Sankaracaryos skelbtoje Jnana yogoje intelektas naudojamas tik tam, kad suvokti, kad tikroji musu esme yra uz intelekto ribu.
Kai kurie Vakaru filosofai galbut kazkiek remesi sirdimi, bet siuo metu Vakaru akademine filosofija, kaip mokslas, paklusta proto autoritetui. O protas, kaip minejau, yra abejojantis. Del to Vakaru akademineje filosofijoje vis is naujo tikrinama kiekviena tiesa, tiriama, kokia forma patikrinta tiesa galima pateikti siuo metu, o patikrinti senoves filosofai perrasomi i siu dienu kalbos konteksta. Galutine tiesa filosofijoje niekada neatrandama, issprendus vienus klausimus iskyla kiti. Kaip sako siuolaikiniai filosofai-filosofija niekada nesibaigia. Nes jos metodas paremtas protu, kuris yra materialus ir abejojantis.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

15 Rgp 2017, 14:14

Jei trumpai, tai transcendentineje religijoje atejus laikui reikia pakilti virs proto reikalavimu, nors pradiniame etape protas yra ar gali buti geras vedlys. O Vakarietisko tipo filosofijoje yra ka veikti milijonus metu i prieki.
Pridesiu ir pavyzdi:
http://www.self-realization.com/article ... a_yoga.htm

Jnana Yoga uses the intellect as a tool to understand that our true Self is behind and beyond our mind.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

15 Rgp 2017, 21:19

"Transcendentinėje religijoje atėjus laikui reikia pakilti virš proto reikalavimų, nors pradiniame etape protas yra ar gali būti geras vedlys" Šitas teiginys labai patiko. Tiesiog paskutiniu metu vis dažniau mąstau kam man duotas protas, analizė. Ir kuriuo metu kritinis mastymas pradeda kišti koją tikėjimo kelyje. Juk ir pats žodis "tikėti" reiškia tiesiog patikėti. Mastymui vietos nebelieka. Aš nežinau kad Žemė apvali, nes aš to negaliu patikrinti, bet aš tikiu autoritetingais šaltiniais. Ir priimu taip kaip gryną tiesą. Tai ar nekvaila bandyti šventraščius leisti per proto/filosofinę prizmę. Aš pats tose pinklėse praleidau eilę metų. Ir nežinau kurioje kelio atkarpoje esu dabar. Bet vis dažniau mane aplanko abejonės savo protu. T.y. vis dažniau suvokiu savo absurdiškuma suvokti Nesuvokiamąjį, siekti Nepasiekiamojo. Ir vis tik tos akimirkos įsirėžia giliai. Tuomet jaučiuosi keistai pakylėtai...
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

15 Rgp 2017, 22:33

Šventraščių tiesas galima priimti ir net jomis įsitikinti galima gana nesunkiai... Kad Dievas yra už materialaus suvokimo ribų, daugiau ar mažiau daugelis suvokia taip pat.  Bet ką daryti su neramiu protu, ydomis, prisirišimais? :) Atiduoti juos Dievui, Jis su malonumu priims ir mums visada bus lengva... Mokėti atiduoti tai, kas mums trukdo, ir mokomės dvasiniam kelyje.
 
0lis
Pranešimai: 336
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

15 Rgp 2017, 23:38

Taip, tiek šventraščiais ar įvairiom praktikom patikėti, įsitikinti jų teigiamu poveikiu nėra sunku. Bėda ta kad jos skirtingos, bet jos yra. Ir daugelis jų atveda į tą patį tašką.  "Jei religija veda į susitelkimą priimk ją, jei į susiskaldymą- atmesk" Tiek žinoti visiškai pakaktų mums duoto pradinio proto, bet  mes per ilgai renkamės kuriuo keliu eiti. Tarsi girtuokliai ieškodami kelio namo. Žinom kad juos turime, žinome kur jie yra bet negalime jų rasti. Tai mūsų kvailumas mus blaško.  Aš taip pat ieškau atsakymo ką daryti su neramiu protu. Jaučiu šiokį tokį nusivylima savimi. Nes mano protas man spendžia spastus o nepadeda man. Man tai nauja. Tikiuosi čia daugiau surasti kitų išgyventos patirties, kuom kvepuoja kiti.
Paskutinį kartą redagavo 1 0lis. Iš viso redaguota 30 kartus.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 03:11

Tau, Oli, tereikia isspresti vieninteli klausima.
Ar tu Dieva suvoki nors kazkiek pozityviai. Ar zinai bent viena realu Dievo pozymi, del kurio tu stotum i Dievo pazinimo kelia. Realu kelia, o ne apmastymus.
Ar tau Dievas yra tik proto dalykas, kuris logiskiau pagrindzia Visatos egzistencija.
Nes pirmu atveju stoji i didesnio ar mazesnio atsidavimo kelia, o antru atveju lieki tik loginiuose svarstymuose.
Antrasis atvejis yra besimegavimas savo protu.
Tad reikia suvokti, ar gali realiai pradeti garbinti Dieva, ar nori dziaugtis filosofuodamas.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 905
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 08:07

"Jei religija veda į susitelkimą priimk ją, jei į susiskaldymą- atmesk" Tiek žinoti visiškai pakaktų mums duoto pradinio proto, bet mes per ilgai renkamės kuriuo keliu eiti. Tarsi girtuokliai ieškodami kelio namo. Žinom kad juos turime, žinome kur jie yra bet negalime jų rasti. Tai mūsų kvailumas mus blaško
Labai geras momentas. O blaško mumis iliuzija/maja, norai, troškimai. Jei nebūtų absoliučiai jokių potraukių materialiam pasauliui, viskas būtų labai paprasta. Kaip yra minėjęs Donatas Janickis, praktikoje labai svarbu sutvarkytas  išorinis materialus gyvenimas - darbas, šeima. Jei ten palaida bala, tai gerokai per daug energijos nuteka ten. O staigiai viską pjauti ar drastiškai keisti - neišeina. O kas turi gyvenimą susitvarkęs, tam trūksta noro praktikoje, nes gyvenimo kokybė nebloga.

Pats praktikos pasirinkimas galbūt nėra toks ir svarbus. Gali keisti eigoje, žiūrėti, kas labiau tinka. Šiaip ar taip, kalbam apie dešimtmečius sunkaus darbo.

Aidai, nėra viskas taip juoda ir balta. Kad ir 100 procentų besimėgauji savo suvokimu apie Dievą, ilgainiui 1 procentą darysi dėl Dievo ir tas pradės teikti taip pat džiaugsmą. Be džiaugsmo mes nei vienas ilgai neatlaikytume, klausimas tik - iš kur tas džiaugsmas semiamas.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

16 Rgp 2017, 08:52

Vienas dalykas yra dziaugtis Dievo pazinimu ir visai kitas dalykas yra dziaugtis savo protu. Nors filosofuojant irgi imanoma pasitarnauti Dievui, jei skleidi filosofines zinias zmonems, kuriems dar anksti imtis transcendentines religijos. Mat religija gali buti ir materiali, suvokiama vien tik proto ribose. Prasau Jusu paskaityti Srimad Bhagavatam sesta giesme.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 28

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių