• 1
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

26 Lap 2018, 13:05

Tai va, atsigavau jau.
Gerbiamas Sudarsan rase, kad negalima megdzioti sventu asmenybiu. As negaliu lygintis net su vidutiniais pilnai praktikuojanciais katalikais. Ivertinau savo prota. Pas mane jis kvadratinis mechaninis. Sventrasciu skaityti tikrai negalesiu. Anksciau skaitydavau kaupdamas informacija ir asmeniskai interpretuodamas, o dabar matau, kaip parasyta, tikrai ne mano protui ir ne mano dvasingumo lygio. Gal kokie adaptuoti lengvi religiniai skaitiniai, zurnalai man tiks.
Poreikis tiketi grizo. Is akstesnio skaitinejimo liko informacijos apie Dieva. Tai daline informacija.
Atitinkamai dalinis ir mano tikejimas bei garbinimas. Pagal mano supratima ir jegas.
Vakar pastebejau, kad protas sustinges, stovi vienoj vietoj kazko isikibes. Pradejau galvoti, ka as megau iki pradedamas mastyti apie Budizma. Prisiminiau. Tai buvo socialiniai ir inzineriniai, techniniai dalykai. Tokia ir buvo mano prigimtis. Protas atsipalaidavo, issijudino, taip lengva pasidare, net kuno kamscius atpalaidavo. Tokiu darbu as jau negalesiu dirbti. Bet turesiu savo pasauletine veikla, hobi, kuri atitinka mano prigimti.
Na, o tikejimas labai paprastas, kaip pas daugelio kataliku.
Gal ir neverta apie mano tikejima cia berasyti, jis dalinis, nedidelis, tiksliai pagal mano jegas. Ir materialios veiklos atsirado, hobi radau kur nukreipti.
Viliau, as tikrai nesugebesiu reguliuojamu principu laikytis, mazos mano jegos. Tik Dievu tiketi galiu, Ji pagarbinti, morales laikytis.
Aciu visiems man padejusiems.
Telydi Jus Dievo palaima.
P.S. mano tikejimas toks kaimietiskas yra, tik informacijos daugiau turiu.
 
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

26 Lap 2018, 19:41

Vis tiek kazkas po siu tekstu analizes sakys, kaip svarbu Ahimsa, neprievarta. Ir tai susies su mesos valgymu.
O Vakaruose pirmiausia reikia sustabdyti zmoniu prievarta pries zmones. Fizine, psichine, psichologine, ekonomine, teisine, etc..
Butent i tai ir nukreiptos Abraomines religijos. Mityba ir dienotvarke ten tikrai ne esminis klausimas.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

26 Lap 2018, 21:41

Vis tiek kazkas po siu tekstu analizes sakys, kaip svarbu Ahimsa, neprievarta. Ir tai susies su mesos valgymu.
O Vakaruose pirmiausia reikia sustabdyti zmoniu prievarta pries zmones. Fizine, psichine, psichologine, ekonomine, teisine, etc..
Butent i tai ir nukreiptos Abraomines religijos. Mityba ir dienotvarke ten tikrai ne esminis klausimas.
Nesiverčiau tekstų į anglų kalbą, neturėjau tam laiko. Be abejo, prigimtis didelė jėga ir fanatikuot tikrai nereikia. 
Bet visgi ne veltui vaišnavizme yra taip akcentuojami principai. Kita vertus, net kai kurie Vakarų mokslininkai rekomenduoja anksti miegot ir anksti keltis. Žinoma, praktikuoti pradžioje galima ir pro pirštus žiūrint į tai, bet vėliau natūraliai prieisim prie to paties - principų laikymosi. :)
O visa kita suprantu, Aidai. Suprantu tą norą nespausti, o ramiai, atsižvelgiant į aplinkybes, tobulėti. Manyčiau, tai dorybės gunos apraiška. Atsimenu Donato Janickio pasidalinimą: sakė, kad Jam labai įstrigo vienos vidutinio ar vyresnio amžiaus poros pasakymas: "Jūs su raketom pas Dievą skriskit, o mes su dviratuku važiuosim" . Čia ta gerąja prasme :)
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

26 Lap 2018, 22:03

Aciu, Viliau, uz idejas.
4 reguliuojami principai man tiesiog neimanomi. Bet kaip link ju arteti, jei nesi vaisnavu pasekejas?
Stai katalikybeje yra 10 Dievo isakymu. Juos galima aiskinti bei laikytis pleciamai arba siaurai. As kol kas dedu pastangas i siaura, vadinama isorini, laikymasi. Vidus pas mane nesvarus. Pykcio, agresijos, geismo, siurkstumo, puikybes pas mane daug. Dedu pastangas to itakoje nepakenkti zmoems ar gyvunams. Kai katalikiskos praktikos deka pasieki pleciamaja, vidine isakymu prasme, tai laikaisi isakymu ir savo viduje. Nebelieka viduje mineto purvo, net mintyse laikaisi 10 Dievo isakymu. Vidus labai apsivalo.
O su svariu vidumi, manyciau, ir 4 reguliuojami principai ne taip toli.
Tad as tikrai turiu darbo katalikybeje, o dar daugiau materialiam gyvenime bendraujant su zmonem ir vykdant materialias pareigas jiems.
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Religija ir filosofija

26 Lap 2018, 22:38

Prabhupada davė toki patarimą alkoholikams:"Gerkite bet mastykite kad alkoholis tai Krišnos energija. Jei taip gerdami mastysite, tolydžio, jus valysitės nes tokiu būdu mastote apie Krišna."
Kažin, gal ir žmonėms negalintiems be mėsos galima tai taikyti.
Čia jei kam įdomu.

http://www.forum.krishna.ru/showthread.php?t=19039
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

26 Lap 2018, 23:06

Geras patarimas, Kazimierai.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

02 Gru 2018, 19:51

Gal kas galetu nurodyti Bhagavad Gitos posma, kur rasoma, kad veikla pagal prigimti neuztraukia atoveikio. Pamirsau kuris, neberandu.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

02 Gru 2018, 20:28

Ar taip imanoma?
Zinau tik situs
3.35 Daug geriau, nors ir nevykusiai, atlikti savo pareigas, negu puikiai – svetimas. Geriau pražūti atliekant savo pareigas, negu vykdyti svetimas, nes eiti kito keliu – pavojinga.
5.10 Kas be prisirišimo atlieka savo pareigą, rezultatus paskirdamas Aukščiausiajam Viešpačiui, tas nesusitepa nuodėme. Jis kaip lotoso lapas, kurio nepermerkia vanduo.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

02 Gru 2018, 20:38

Aciu, Oli, ne tie posmai.
Radau:
B.G. 18.47

https://vedatext.ru/bhagavadgita/glava18#47
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Religija ir filosofija

05 Gru 2018, 19:00

Jei man pasitaikys tarnystė produktivesnė, aš jus paliksiu ramybėje.
Jau turiu tarnystę produktivesne todėl forume nedalyvausiu.

To Mokytojo nepaklausiau nes nesuradau kur Jo puslapyje galima klausti (turbūt kažką pakeitė..)

Viliau, prašyčiau mane išregistruoti iš šio forumo.

Visogero.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

05 Gru 2018, 20:52

Kazimierai, džiugu, kad radote produktyvią tarnystę. Nuoširdžiai linkiu sėkmės :)

Dėl išregistravimo, tai nežinau, ar galima išregistruoti, paliekant Jūsų žinutes. Aš norėčiau, kad jos pasiliktų, vis tiek yra vertė sukurta, galbūt ji kažkam pasitarnaus. 

Taigi kol primygtinai neprašote, paliksiu viską kaip yra, Kazimierai:) Be to, gal kada ir ateityje prireiks kažko Jums pačiam. 

Dėkui kad aktyviai dalyvavot forume!
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

05 Gru 2018, 21:41

Aciu, gerbiamas Kazimierai, uz Jusu indeli siame forume.
Sekmes Jums!
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Religija ir filosofija

28 Kov 2019, 13:05

Žinau, kad tai labai jautri tema, bet šis klausimas man įdomus jau seniai. 

Citata iš Bhagavad gitos
"Religija be filoso­fijos — tik sentimentai, o kartais ir fanatizmas, o filosofija be re­ligijos — tik spekuliatyvūs samprotavimai" 
Atrodo, viskas aišku, bet kyla klausimas, kodėl filosofijos beveik nėra pačioje Bhagavad gita, ar Šrimad Bhagavatam? Negana to, nepabijosiu to žodžio, šie šventraščiai yra ganėtinai fanatiški. Daug kategoriškų pasisakymų, daug menkinimo tiems, kurie dar neatsidavę bhakti jogai. Neišvengiama tikrai kategoriškų epitetų. 
Kai pirmą kartą paėmiau į rankas Šrilos Prabhupados "Bhagavad-gitą, kokia ji yra", man ji pasirodė sunkiai įkandama. Negalėjau suprasti apie ką kalbama. Terminai, tokie kaip Brahmanas, ir pan.

Tada man buvo gal 19 metų, grįžau naktį iš kaimo šokių, ir pasiėmiau paskaityti. Dar užkliuvo ant viršelio "Jo Dieviškoji Malonė", galvojau, "kas gi taip gali vadinti, tikriausiai čia sekta". Žodžiu, buvo neįprastų, nesuprantamų dalykų.

Bet susidomėjimas, matyt, nuo to nedingo.

Namuose buvo dar viena Šrilos Prabhupados knyga "Savęs Pažinimo Mokslas". Pradėjau ją skaityti, ir ji buvo lengviau suprantama, radau bendrumą tarp savo minčių ir to, ką Šrila Prabhupada kalba apie materialistinę visuomenę. Toliau skaitant, mane ta knyga sužavėjo. O po to ir Bhagavad-gita lengviau skaitėsi.

Apskritai, tokio įspūdžio, kad ten kažkas menkinamas, neturėjau, iš tų pirmų skaitymų. Neprisimenu, kad būtų kas nors "kabinę" blogąja prasme. Tik visada svarsčiau ar tai tiesa ar ne, neturėjau tikėjimo Krišna, labiau tikėjau abstrakčiu beasmeniu Dievu. Taip ir skaičiau, kur Šrila Prabhupada kalba apie Krišną, atsidavimą Krišnai, galvodavau, "čia tikėjimas, o kaip yra iš tikrųjų?".

Iš tikro, Bhagavad-gita net glumindavo, ir kažkiek tebeglumina savo filosofiškumu ir sistematiškumu. Jeigu palygintume su krikščionių Evangelijomis, Evangelijos yra pasakojimas, kur yra šiek tiek mokymo, daug veiksmo. O Bhagavad-gita nuo pradžių iki galo yra grynai mokymas, filosofinėmis kategorijomis.

Bet mano tikėjimas Bhagavad-gita labai sustiprėjo po to, kai po kelių metų nuo pirmų skaitymų, vieną naktį vidujai atsidaviau Dievui į rankas ir labai be žodžių meldžiau, kad leistų suvokti, kur tikras kelias, kuriuo keliu man pasukti, ar krikščionybės ar Krišnos sąmonės. Kažkoks nušviečiantis momentas tada įvyko, dėl kurio pradėjau tikėti Krišnos sąmone ir Bhagavad-gita. (Tuo pat metu ir krikščionybę laikau tiesa, bet mano kelias, kuriuo mane nukreipė Dievas, yra Krišnos sąmonė.)

Na, pagalvojus, galbūt ir būdavo momentų, kurie jautėsi kaip aštrūs. Pvz. kur Krišna Jam neatsiduodančius išvadina kvailiais, nenaudėliais, žemiausiais iš žmonių ir pan. (bet čia reikia suprasti, Krišna tai Krišna ir visos Jo inkarnacijos, todėl jeigu žmonės atsiduoda kuriai nors Dievo inkarnacijai, tai jie nėra supeikiami, tai nėra fanatizmas: "atsiduok Krišnai arba tu blogietis" :) ). Arba tas skyrius apie demoniškas savybes ir demonų mąstyseną. Pats žodis "demonai" atrodė labai stiprus.

Žodžiu, radikalumo, aštrių žodžių, iš tiesų yra. Neseniai tokį įdomų Krišnos apibūdinimą perskaičiau, vieno dvasinio mokytojo (Šrilos Bhaktirakšakos Šridharos Maharadžo) knygoje: "Krišnos temperamentas yra kaip radikalo".
Yra kitų Krišnos inkarnacijų, kurios daugiau ar mažiau užimtos kokia nors oficialia veikla, šiame majos pasaulyje arba Vaikunthoje. Tačiau Krišna nėra pririštas prie jokios pareigos. Jis visados laisvas, visados mėgaujasi laisve. Jis neturi apibrėžto tikslo, Savo meilia valia Jis juda šen ir ten. Jis labai laisvas, o jo temperamentas kaip radikalo. Jo meili valia laisvai žaidžia, ir gali dovanoti viską ir bet ką, jeigu yra nors kiek patenkinta ir to nori.
Iš tikro, tai Šrilos Prabhupados komentaruose labai daug filosofijos, beveik išvien filosofija, bet ta filosofija yra bhakti filosofija. Jos išvada yra bhakti, kad visi turi užsiimti bhakti, tarnyste Dievui.

Jeigu vietomis kažkas yra supeikiama, kritikuojama, tai galima suprasti ir "pateisinti" per tą perspektyvą, kad jeigu bhakti yra amžinoji gyvų būtybių prigimtis ir tikros laimės šaltinis, tada aštrūs žodžiai kurie nukerta prisirišimus ir "verčia" priimti bhakti kelią, yra didelė pagalba. Taip sakant, paklydusių Dievo vaikų sugražinimas atgal į Dievo namus, kur nėra tų kančių, kurios patiriamos atsiskyrus nuo Dievo.

Manęs tas radikalumas kažkodėl nekabina, aš netgi daugiau vienoje "bangoje" su juo būnu. Jis mane užkrečia.

Bet čia vieną momentą norėčiau prisiminti. Kai po kelių metų knygų skaitymo, ir po to, kai pradėjau bendrauti su vaišnavais gyvai, ir atsirado didesnis tikėjimas, ir tada išvažiavau į Angliją, į mūsų dvasinio mokytojo šventyklą, vienas brahmačaris kaip tik tomis pirmomis mano dienomis šventykloje iš jos išvažinėjo. Ir jis atsisveikindamas visus apkabino, ir man pasakė: "Prisimink, kad mūsų dvasinis mokytojas mus veda šiuo keliu ne prievarta, bet meile ir gerumu (not by force, but by love and affection)".

Taigi, Krišnos sąmonėje taip jau yra, yra aštrių žodžių, yra pasmerkimo nuodėmės atžvilgiu, smerkiamas užstagnavimas karmoje (darbuose) ar gjanoje (pažinime), bet yra ir Dievo grožis, meilė, gerumas. 

Beje, tiek Biblijoje (daugiau ST), tiek krikščionių šventųjų raštuose, randu to paties. tik ten daugiausiai peikiama nuodėmė, ir bjaurimasi ja. Na ir fariziejai smarkiai kritikuojami, kurie buvo religingi, bet jiems trūko tikėjimo ir bhakti.

Dar galvoju, kad Šrimad Bhagavatam komentarai yra skirti jau tikintiems, mokiniams, todėl juose daugiau griežtumo ir bekompromisinio atskyrimo - kur bhakti, kur ne bhakti. Bet dar vienas dalykas, kad Šrilos Prabhupados komentarai visada duoda harmoningų apibendrinimų, sutaiko požiūrius. Pvz. Šrila Prabhupada visada griežtai neigia beasmenes koncepcijas (majavadą), tačiau kartais duoda tokį sutaikantį plačiausią požiūrį, kad visgi, Dievas yra ir asmeniškas, ir beasmenis, todėl prieštaravimo tarp šių aspektų nėra, ir kad beasmenės praktikos yra tam tikra dvasinės evoliucijos stadija kai kuriems. 
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 131
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Religija ir filosofija

28 Kov 2019, 13:46

Toks pamąstymas: mes susikūrėme savo civilizaciją Dievo kūrinijoje, pamiršome Jį ir dvasinę palaimą, gyvename savo patogumais ir kančiomis materialioje egzistencijoje. Ar Dievas turi teisę mus kritikuoti, auklėti, mokyti, bausti?
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

28 Kov 2019, 18:59

hehe... :) Sudaršan pačiu laiku ir vietoj, nes

kaip tik dar kartą baigiau skaityt BG, tai tą baigiau su ašarom ir džiaugsmu akyse. Nors pirmąkart, prieš ketverius - penkerius metus taip pat paliko didelį įspūdį, šįkart viskas buvo dar kitaip: BG - neabejotinai transcendentinis kūrinys. Šįkart Prabhupados epitetai taip pat manęs neužkabino, kažkaip šypseną kelia net ŠB komentaruose varliagalviais vadinami filosofai :) 

Keičiu nuomonę ir dėl filosofijos kiekio Bhagavad gitoje. Iš tiesų, kaip sako Sudaršan, tai yra filosofija per bhakti prizmę. Tai aukščiausio lygio filosofija, nes neturint atsidavimo, visa filosofija tėra maja. 

Turint didesnį ego, panirus į Vakarų tipo filosofinius išvedžiojimus, ar tiesiog tobulėjant per kitas jogos rūšis, bet ne per atsidavimą, BG suprasti yra sudėtinga. 

Bhagavad-gitos suvokimo procesas yra toks tran­scendentalus, kad kiekvienas, susipažinęs su Krsnos ir Arjunos po­kalbio turiniu, tampa teisuoliu ir nebegali to pokalbio užmiršti. To­kia yra dvasinio gyvenimo transcendentinė situacija. Kitaip sakant, tasai, kuris girdi Gitą iš teisingo šaltinio, tiesiogiai iš Krsnos, įgy­ja visišką Krsnos sąmonę. Įsisąmoninęs Krsną žmogus kuo toliau, tuo labiau prašviesėja ir gyvena su džiugiu virpuliu, kurį patiria ne kartkartėmis, bet kiekvieną akimirksnį.
:)
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

28 Kov 2019, 19:17

Toks pamąstymas: mes susikūrėme savo civilizaciją Dievo kūrinijoje, pamiršome Jį ir dvasinę palaimą, gyvename savo patogumais ir kančiomis materialioje egzistencijoje. Ar Dievas turi teisę mus kritikuoti, auklėti, mokyti, bausti?
Plati tema :) Čia taip pat kaip, kaip mes suvokiame Dievą? Bet trumpai tai viską Jis gali, bet ne visko nori. Negali pats sau prieštarauti suteikdamas laisvą valią mūsų egzistencijai. Juk turi pilną teisę ilgą laiką egzistuoti ir džiaugtis sava laime didžiausios žmonijos padugnės, o ateistai patirtį pasaulį be Dievo. Jau vien dėl jų negali įsikišti tiesiogiai, savo vardu apsireikšdamas pasauliui. Tuomet ateistas būtų priverstas patikėti, paklusti Dievui. Bet ne pasirinkti laisva valia.
Mes patys save baudžiame. Teoriškai Karmos aspekto turėtų ir pakakti. Bet Dievo gailestingumą pirmiausia suprantu per išorinius mokymus atneštus įvairiomis formomis. O Jo meilę per vidines patirtis. Aplamai, galvodami apie Dievą tik kuriame vaizdinius apie Jį iš mūsų skurdžios patirties. Viskas tėra tikėjimo klausimas, kaip gali būti ar atsitikti. Gal tiksliau mes nuolat patiriame Dievą tiek, kiek jame esame.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

29 Kov 2019, 16:46

Zmogus, atpuoles nuo Dievo, pats pasirinko gerio ir blogio pazinima (nuopolis Biblijoje). Zmogus panoro viska ismeginti, tiek geri, tiek blogi. Tik apie tai pamirso ir pakliuna i sunkias padetis. Dievas ji kviecia atgal, bet tik nedaugelis to nori. Kenciame su viltimi, kad po kancios ateis laime.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

28 Bal 2019, 22:04

 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

31 Lie 2020, 08:05

Krito į akį rodos visai paprastai išdėstyta mintis. Čia kaip toj lietuvių liaudies dainoj: Nieks kits čia nekalts-mergužėle tu pati... :) Patys nusigręžę nuo Kūrėjo ir pajautę atskirtį tik pačių pastangomis ir pašalinsime šį atstumą
"Atkreipkite dėmesį, kad tikrieji žmonijos mokytojai niekada neteigs galintys jus išganyti. Jie jums padės transformuoti savo sąmonę, kol pasieksite vientisumo būseną, kuri yra išganymas. Ir priešingai, netikri mokytojai yra įstrigę atskirtyje, ir pati idėja, kad tarp jūsų ir Dievo egzistuoja atstumas, neišvengiamai pagimdo koncepciją, kad jums reikalingas išorinis išganytojas šiam atstumui įveikti. Kitaip tariant, bet kuri religija, žmogus ar nemateriali esybė, teigiantys, kad turi gebėjimą jus išganyti, jums meluoja, nesvarbu, sąmoningai ar nesąmoningai. Daugelis nebrandžių religingų žmonių iš tiesų nori tikėti šiuo melu, kadangi jis regimai išlaisvina juos nuo būtinybės prisiimti pilną atsakomybę už savo pasirinkimus. Kadangi esate brandus dvasios ieškotojas, jums reikia nustoti tikėti tokiais teiginiais ir prisiimti absoliučią atsakomybę, suvokiant, kad tik jūs patys privalote pakeisti savo sąmonę, šitaip tapdami atviromis durimis tikrajam išganymui, išganymui iš vidaus"
  • 1
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 30 ir 0 svečių