Noriu pasitikslinti, kokie ivairus keliai turimi minty.
Ne tik skirtingos religijos ar jų atšakos, bet ir kiekvieno individualus santykis su jomis. Tas individualumas yra labai aiškiai matyti tarp tų, kurie ir rimčiau praktikuoja. Kita vertus, tai galbūt mažiau liečia didžiąją dalį populiacijos, kurios 90-95 procentai, anot įvairiausių specialiųjų tarnybų, tiesiog yra neveiksni, neįgali mąstyti savarankiškai.
Čia šiek tiek ne į temą pąmąstymui: jei 5 procentai yra mąstančių, iš jų 5 procentai turintys priėjimą prie fundamentalių žinių ir 5 procentai jų bent kažkiek įveikia netikrą ego, kad galėtų blaiviau mąstyti, tai mes gauname, kad maždaug 1 iš 10000 realybę suvokia bent kažkiek adekvačiai, nesigilinant į atskirą individualumą, kuris spektrą dar labiau išgražina
netikro ego įveikimo iš dalies galima ir neskaičiuoti, kad skaičiai nebūtų tokie negailestingi, tai ne visada tokia ir didelė kliūtis.
Ką noriu pasakyti, kad kuo sielos brandesnės, tuo jos individualesnės, nors tuo pačiu vertybės darosi beveik vienodos. Religija negali būti skirta tokioms asmenybėms, jų tiesiog gerokai per mažai, ji yra skirta masėms.
Todėl tokie žmonės kaip Gintaraska ar Edmundas Petruoka ( tikrai jų nelyginu, jie labai skirtingi) eina šiek tiek kitu keliu, tokių žmonių yra daug. Prie tokių esu ir pats.
Tad tokius kelius ir turėjau galvoje, Aidai - kiekvieno individualius pagal charakterio ir intelekto tipus. Ir jei žmonės tokiu keliu eina - vadinasi viskas vyksta pagal Dievo planą.