Bijau sumeluoti, bet tai esu girdėjęs iš Donato Janickio. Man tai atrodo labai realu. Ką kalbėt, kai mokytojas skendi tranze ir meilėje ir mato visus kaip dživas.Ne, Viliau, tokiu dalyku, kada mokytojas turi suzeminti savo samones lygi, kad atitinkamas mokinys galetu priimti zinias, nezinau.
Zinau Dievo susimazinima:
http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Kenoze
I kitus niuansus atrasysiu veliau.
Mokytojas nekuria sau karmos, nes veikia ne savo malonumui, kad ir kokiame lygyje veiktu.As kazkaip abejoju ar butina mazinti mokytojui samones lygi. Tuo atveju mokinys nepasiruoses. O mokytojui proga susikurti karma. Perteikta info mano galva turetu buti pakankamai aukstesne uz mokinio suvokima ant tiek kad ja suvokti butu galima tik transcendentuojant.
Studijuok, Oli, Bhagavad Gita, issivadavimo vadoveli. Arciausiai mastymo ten butu Sankja. Bet ir tai ne tiek mastymas, kiek analitine meditacija. Karma yoga, Bhakti yoga, visur konkreti veikla, o ne apmastymai. Apmastymas tai pradinis etapas, kad isitikinti sventrascio teisingumu. Toliau praktika.Aidai rasot kad per daug remiuosi mastymu. Turit galvoje, kad daugiau tureciau susipazinti su skelbiamom tiesom. Nei bandydamas remtis leksta savo logika? Tiesiog ziniu trukumas?
Oli, turėjau galvoje apskritai suvokimą savęs kaip sąmonės ar net dživos. Arba kaip panašiai yra pasakęs kažkoks filosofas - keista, kad kažkas išvis yra, o ne nieko nėra. Būties stebuklas sveikam intelektui turėtų neduoti ramybės Jame gi ir slypi didžiulis džiaugsmas, galima pasakyti, kad iš dalies tik suvokus būties stebuklingumą tas džiaugsmas tampa palaima ir ekstaze.Is kur as atsiradau, kie gyvenimų gyvenau, aisku, idomu. Bet man tai kazkaip antraeiliai dalykai.
Tai vienintelis būdas pamokslauti. Transcendalistui tai tiesiog nėra įmanoma dėl super aukštos būsenos.As kazkaip abejoju ar butina mazinti mokytojui samones lygi.
Oli, kiekvienas tobulėja pagal savo prigimtį. Jūs paminėjote vieną momentą, kurių yra daug ir kurie gali skatinti ieškoti kažko daugiau. Visi momentai yra persipynę tarpusavyje. Ateis laikas ir greičiausiai akis pradės badyti ir kiti dalykai. Aišku, meniškos prigimties žmonėms, vidinės meilės, gėrio pajautimas dažniausiai yra atskaitos taškas.Kodel zmogiska meilė gimdo prisirisima ir uz tai galiausiai "baudziama" Tuomet tai nera tikra meile. Viskas iprastame gyvenime salygota, is visko tikimasi tarsi atpildo. Man tikriausia nuo sios vietos prasideda paieskos. As noriu gyventi nieko nesitikint is paties gyvenimo. Noriu daugiau vidines laisves
Tai vienintelis būdas pamokslauti. Transcendalistui tai tiesiog nėra įmanoma dėl super aukštos būsenos.As kazkaip abejoju ar butina mazinti mokytojui samones lygi.
Kad ir nedaro, matyt, jis negali vienu metu būti abiejose pusėse. Jei ant grindų voliojiesi tranze, tai tuo pat metu būti pamokslautoju yra neįmanoma, nes sąmonė tiesiog ne tame lygyje.Negi manai, kad transcendentalistas nieko nezino apie materijos tamsybes? Zino daugiau nei mes, jose esantys. Paprasciausiai jo samonei tos tamsybes nebedaro itakos. O ir materija realiai tik transformuotas Brahmanas.