Viliau, Oli, ir kiti.
Sutarkim, ka mes laikom filosofija.
Pateikit savo apibrezimus.
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis), reiškiantis „išminties meilę“ žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado ne ką anksčiau už Platoną.
Ilgą laiką „filosofijos“ sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu „filosofijos“ sąvoka naudojama kaip „strategijos“ arba „koncepcijos“ sinonimas, pvz., „verslo filosofija“.
Pagal tradicinius klasifikacijos principus indų filosofinės sistemos skirsomos į dvi dideles grupes: ortodoksinės filosofinės mokyklos (astika) ir neortodoksinės mokyklos (nastika):
- Astika (ortodoksinės filosofinės mokyklos, pripažįstančios vedų autoritetą)
- Nastika (neortodoksinės filosofinės mokyklos, atmetančios vedų autoritetą) – Čarvaka, Budizmas, Džainizmas
Jei konkrečiai atsakant, tai, pavyzdžiui, yra skirtingos mokyklos Vedantoje. Vienos yra "propoguojančios" dualizmą, kitos nedualizmą. Kadangi ši realybė yra reliatyvi, požiūrio taškų visada bus daug. Iš čia ir kyla tiesos ieškojimas arba filosofijaIr kur Vedantoje ar Budizme yra filosofijos?
Taip. Kadangi turim du kriterijus (tekstus ir klasikinės Vakarų filosofijos apibrėžimą) - tai gana nesunku padaryti išvadas. Nors ten taip pat galėtume rasti tam tikrų skylių, pavyzdžiui, Vakarų filosofijoje vis tiek yra imamamas kažkoks atskaitos taškas, kodėl nepaėmus Dievo kaip jo )Siaip mineti tekstai niekaip neatitinka klasikines Vakaru filosofijos kriteriju, nes kaip prielaida turi Dieva ir dogmatinius tekstus.
Gerai, Aidai, nuo šiol šį metodą vadinsiu analitine meditacija, po metų pagaliau išsiaiškinom, būtų galima ir temos pavadinimą pervadint:)) Bet pagalvojau, kad kartais tai kaip tik suklaidintų skaitytojus. Taigi, sąvokos...Jnana yoga turi kanoninius tekstus, yra ir Srimad Bhagavatan Jnana yogos tekstu vietomis.
Jnana yoga jokia filosofija. Tai analitine meditacija pagal kanoninius tekstus. Ieskomas Brahmanas.
Filosofavimas is vis nera joks dvasinis kelias. Tai tik informacijos apmastymas ir diskusijos. Tai proto spekuliacijos (filosofijoje spekuliatyvus: paremtas grynu protu.
Tegu Jums tai pavyksta.Neabejoju, kad , nors kartais ir aistringesnės, šios diskusijos galų gale pasitarnaus kelyje link Dievo
Aidai, mūsų intelektai dirba skirtingai. Aš natūraliai matau sąsajas tarp visko, Jūs natūraliai dėliojate į lentynas, kas tinka, kas netinka, pagal tai braižote tam tikras ribas. Dėl to šiek tiek nesusikalbam kartais.Nors, nekeliant aukstu standartu, tiesos galima ieskoti ivairiais budais, tame tarpe ir filosofuojant. Stai Kataliku Baznycia skatina tiek religine, tiek moksline filosofija.
Norejau tik pasakyti, kad yoga nera lygu filosofijai. Jnana yoga naudoja intelekta kaip iranki siekiant suvokti, kad tikrasis As yra virs intelekto ribu.
Vat, čia ir esmė, kad Jūs matote tiesą detalėse, o aš visumoje. Idealiu atveju, reikia puikiai žinoti ir detales, bet matyti visumą.Kadangi, Viliau, mes nesame yogai, tai nuo siol as bendrausiu laisvai be isipareigojimo nusakyti tik tiesa.