Bhaktijoga.lt

Turimą informacijos kiekį mes visada panaudojame pagal savo intelektą, kuriam įtakos daro netikras ego ir gunos. Taigi mes ne visada galime tinkamai naudoti turimas žinias. 

Taip kad tikra tiesa, jog reikia "nusinulinti", mažiau darbo duoti protui, o daugiau rankoms, kaip minėjo Sudaršan. Iš esmės tą nuolat pamokslauja Donatas Janickis. Greičiausiai, kad čia forume, nors ir kalbėdami apie tai, mes irgi į šitą realizaciją einam

Bijau isivelti i alinancias diskusijas Nevaldau aukšto lygio informacija. O antra, kaip jus tvarkotes su tuo visu kiekiu ziniu, kurias esate sukaupes? Nepykite, Aidai, bet ziurint is sono Jus tarsi save apgaudinejate. Sau bandote isikalti i galva tai kuo giliai sirdyje netikite apie tai, kas leidziama o kas ne. Tarsi baudziate save uz igytas zinias stengdamasis jas pamirsti.Nes tai ne karta esate pabrezes. Neigiate pati fakta? Ir Dievas viska sukure tik teigdamas
Nepatyręs giliu depresiniu sukretimu, negaliu to tinkamai ivertinti.
Sudaršan be abejo teisus. Bet nulis galvojimo, šviesi galva tai jau irgi praktika. Iš gilių krizių, kiek esu skaitinėjęs būtent ir padeda spjūvis į veidą savo ligai. Per negaliu susirasti tokią pačią auką/aukas ir padėti jiems nepaisant savęs. Po tokios tarnystes sekdavo stebuklingi pakilimai.
Aišku, lengva čia kalbėti....

Labai puikiai apibūdinot tai, ką matau ir aš. Bet čia yra labai subtilūs dalykai, perėjimas iš jų nėra lengvas. Manyčiau, Aidas ir taip puikiai tvarkosi.

Dievas norėdamas įteikti dovaną, visuomet ją suvynioja į problemą.
Kažkada atrasime ir pačią dovaną...

Kristus sake: man atiduota visa valdzia danguje ir zemeje.

Taip, bet jis neuždraudė tamsos jėgoms taip pat viešpatauti. Dėl laisvos valios...Nes juk jos egzistuoja mums. Ir, tarp kitko vykdo tam tikra paskirti. Tik su salyga kad nusigrezusios nuo Dievo tamsos jegos nebegauna is Dievo jo šviesos, butinos egzistuoti. Todel tamsos jegos siekdamos isgyventi be Dievo priverstos ja vogti is kitu (musu) Ir del kitos priezasties. Dievo sviesa tamsos butybei per sviesi. Tinkama pazeminta, iskreipta per musu Ego Tai is dalies paaiskina astraliniu parazitu egzistavima, kuriu yra 3 tipai...

Oli, jei ne paslaptis, kaip ir ka Jus praktikuojate?

Parašiau į PM. Nepritinka skelbti viešai. Vediniame puslapy.

Nera pas mane Jusu zinutes. Jei ne pries pasignalinkit man i 8 687 92751, perskambinsiu, padiskutuosim.

Is google parsisiuskite PDF formatu Arno Anzenbacher Filosofijos ivadas. Ten yra skyrius Filosofinis mokymas apie Dieva. Lyg tai 305 puslapis. Ten yra katalikiskos scholastines filosofijos apipendrinimai.
Praktiskai atitinka Vedu teiginius. Ne todel, kad tai absoliuti tiesa, o todel, kad taip dirba dabartinis zmoniu mastymas.
Pavyzdziui filosofas G.Hegelis beveik savarankiskai isvyste toki mastyma.

Is google parsisiuskite PDF formatu Arno Anzenbacher Filosofijos ivadas. Ten yra skyrius Filosofinis mokymas apie Dieva. Lyg tai 305 puslapis. Ten yra katalikiskos scholastines filosofijos apipendrinimai.
Praktiskai atitinka Vedu teiginius. Ne todel, kad tai absoliuti tiesa, o todel, kad taip dirba dabartinis zmoniu mastymas.
Pavyzdziui filosofas G.Hegelis beveik savarankiskai isvyste toki mastyma

Žmonių mąstymas yra pajėgus suprasti, kad pats Dievas yra už proto suvokimo ribų. O visa kita - tai jau gyvosios patirties reikalas transcendencijoj. Nors ir tai yra klausimas, ar filosofinės išvados irgi padarytos grynai protu, ar tam įtakos padarė viršmaterinis aukštesnis sąmoningumas.

O kas yra absoliuti tiesa?  Tai visų pirma yra Dievo suvokimas, kuris bent jau veda į didžiulį džiaugsmą, esant didesnei pažangai - tranzą. Vargu, ar yra kitų parametrų.

Meilė Dievui reiškiasi per begalinį dėkingumą, bet dar aukštesniu lygmeniu - tai jau nebesuvokiama materialiais parametrais. Tą galima patirti meditacijoj. 

Iš kur tai, atsakyti labai sunku, protu to tikrai nepaaiškinsi. Vedos kalba apie paslaptingą ryšį tarp Dievo ir dživos. Tai ir yra tiesa.

Is google parsisiuskite PDF formatu Arno Anzenbacher Filosofijos ivadas. Ten yra skyrius Filosofinis mokymas apie Dieva. Lyg tai 305 puslapis. Ten yra katalikiskos scholastines filosofijos apipendrinimai.
Praktiskai atitinka Vedu teiginius. Ne todel, kad tai absoliuti tiesa, o todel, kad taip dirba dabartinis zmoniu mastymas.
Pavyzdziui filosofas G.Hegelis beveik savarankiskai isvyste toki mastyma

Žmonių mąstymas yra pajėgus suprasti, kad pats Dievas yra už proto suvokimo ribų. O visa kita - tai jau gyvosios patirties reikalas transcendencijoj. Nors ir tai yra klausimas, ar filosofinės išvados irgi padarytos grynai protu, ar tam įtakos padarė viršmaterinis aukštesnis sąmoningumas.

O kas yra absoliuti tiesa?  Tai visų pirma yra Dievo suvokimas, kuris bent jau veda į didžiulį džiaugsmą, esant didesnei pažangai - tranzą. Vargu, ar yra kitų parametrų.

Tai kam tada mastyti apie Dieva?
Grynos Vedos yra Absoliuti tiesa. O apie Vakaru filosofija to negalima pasakyti. Si filosofija remiasi vien protu ir kitos patirtys ten negalioja.
Tad is kur tokie sutapimai?

Tai kam tada mastyti apie Dieva?
Grynos Vedos yra Absoliuti tiesa. O apie Vakaru filosofija to negalima pasakyti. Si filosofija remiasi vien protu ir kitos patirtys ten negalioja.
Tad is kur tokie sutapimai?

O ką protas, tiksliau intelektas, negali prieiti iki dalinės tiesos? Gali, juolab, kad aš dar suabejočiau, kad mąstant ir kontempliuojant į Dievą, nepasireiškia aukštesnis sąmoningumas. O jam pasireiškus, viskas paaiškinama proto terminais.  

Taip, intelektas gali suvokti, kad Tiesa yra virs jo. Tai Jnana yogoje veikia.
O protu mastant apie kilnius dalykus vystosi ir kilnesnes savybes. Tik, gal, nereiketu galutinai paskesti prote.
Intelektas auksciau uz prota, o sirdis uz intelekta.

Kodėl gi negalima po kontempliacijos į Dievą, sudaryti tokio jo apibrėžimo. 

 Analogiškai kalbėti apie Dievą reiškia kalbėti apie jį perkeltine prasme, t.y. remiantis mums žinoma baigtinybe ir tuo, kas sąlygota. Analoginės kalbos metodas leidžia būties filosofijai apibrėžti Dievą kaip gryną, begalinį ir amžiną pačios būties aktą, kuris yra tobulos būties-su-savimi absoliuti dvasia ir kuri save pažįsta ir savęs trokšta kaip atkartojamos baigtinybėje

Neva viskas padaryta tik pačiu protu. Bet ryšys tarp proto (aš sakyčiau intelekto) ir aukštesnės savimonės yra pakankamai glaudus. Bet dabar reikėtų man pasikartot kai kuriuos faktus, norint tą pagrįsti. 

Kodėl gi negalima po kontempliacijos į Dievą, sudaryti tokio jo apibrėžimo. 

 Analogiškai kalbėti apie Dievą reiškia kalbėti apie jį perkeltine prasme, t.y. remiantis mums žinoma baigtinybe ir tuo, kas sąlygota. Analoginės kalbos metodas leidžia būties filosofijai apibrėžti Dievą kaip gryną, begalinį ir amžiną pačios būties aktą, kuris yra tobulos būties-su-savimi absoliuti dvasia ir kuri save pažįsta ir savęs trokšta kaip atkartojamos baigtinybėje

Neva viskas padaryta tik pačiu protu. Bet ryšys tarp proto (aš sakyčiau intelekto) ir aukštesnės savimonės yra pakankamai glaudus. Bet dabar reikėtų man pasikartot kai kuriuos faktus, norint tą pagrįsti. 

Tu apibrezimu ir isvadu simtus gali padaryti. O kaip Dievas pasiekiamas Sventrasciai raso, o ne filosofai.

Taip, intelektas gali suvokti, kad Tiesa yra virs jo. Tai Jnana yogoje veikia.
O protu mastant apie kilnius dalykus vystosi ir kilnesnes savybes. Tik, gal, nereiketu galutinai paskesti prote.
Intelektas auksciau uz prota, o sirdis uz intelekta.

Taip Man tas suvokimas, kad Tiesa (Dievas) yra aukščiau yra labai saldus. Tas suvokimas galimas kontempliacijoj, meditacijoj dar nesu daug pažengęs. 
Taip pat kalbant apie Dievą, diskutuojant čia forume, taip pat plečiasi sąmonė, panašiai kaip kontempliacijoj. Gal žinote kokios teorijos apie tai, Aidai?

Šventraščiai rašo, kaip pasiekti Dievą, bet jo taip pat neapibūdina. Taip kad nenuvertinkim filosofijos mokslo už tikrai gražias pastangas )

Taip, intelektas gali suvokti, kad Tiesa yra virs jo. Tai Jnana yogoje veikia.
O protu mastant apie kilnius dalykus vystosi ir kilnesnes savybes. Tik, gal, nereiketu galutinai paskesti prote.
Intelektas auksciau uz prota, o sirdis uz intelekta.

Taip Man tas suvokimas, kad Tiesa (Dievas) yra aukščiau yra labai saldus. Tas suvokimas galimas kontempliacijoj, meditacijoj dar nesu daug pažengęs. 
Taip pat kalbant apie Dievą, diskutuojant čia forume, taip pat plečiasi sąmonė, panašiai kaip kontempliacijoj. Gal žinote kokios teorijos apie tai, Aidai?

Teorijos nezinau.
Gal, jei rasai forume is sirdies noredamas padeti samone pleciasi, o jei rasai del ziniu demonstravimo ir gincu samone degraduoja.
Sventrasciai kuo puikiausiai apraso Dieva, to jokia filosofija niekada nepadarys. Krishnos, Budhos, Kristaus atejimas, isejimas, gyvenimas, veikla, mokymas yra kuo puikiausias aprasymas. Ir ta maisyti su filosofija draudziama. Is Sventrasciu ziniu kiekvienas gauna proporcingai savo dvasiniam lygiui, o dauguma ten tik pasakas mato. Salia Vedu ir Budizmo jokia paraleline filosofija neegzistavo.
Vakaruose nuo Antikos iki Renesanso filosofija buvo visa apimantis mokslas. Tad Biblijos tiesas buvo bandoma aiskinti moksliskai. Katalikybe, budama laisvesne uz Vedanta ir Budizma, tam nepriestaravo ir net skatino.
Bet filosofija skirta pradiniam pasirengimui. Vienas didziausiu Kataliku filosofu sake, kad melsdamasis suzinojo daug daugiau, nei filosofuodamas.

Tomas Akvinietis ta pasake.
O ryt parasysiu apie Imanueli Kanta.
Labanakt visiems.

Dėkoju, Aidai. 

Bet filosofija skirta pradiniam pasirengimui. Vienas didziausiu Kataliku filosofu sake, kad melsdamasis suzinojo daug daugiau, nei filosofuodamas.

Sutinku, bet reikalas tame, jog intelektas bando suvokti meditacijos patirtis. Paprastai tariant, Tomas Akvinietis naudodamas intelektą suvokė, kad meditacija jam davė daugiau. 

Galbūt čia ir yra skirtumas, tarp bhakti ir džnana jogos. Džnanos bruožas yra tas, kad daugiau skiriama meditatyvinių patirčių analizei per intelektą. Ar galima tai vadinti filosofija? Plačiąja prasme, manau, kad galima. 

Tokiu atveju ryšys tarp sąmoningumo, meditacijos, intelekto, filosofijos yra ganėtinai glaudus. 

Donato Janickio prigimtis irgi yra daugiau intelektualinė. Jis daug laiko skiria realizacijomis, kadangi aš praktiškai taip pat elgiuosi, puikiai suprantu jo metodiką. Ji iš dalies duoda panašų rezultatą kaip benravimas su bhaktais. BG sakoma, kad mąstant apie juslinius objektus, jiems išsivysto potraukis. Taigi jei mes mąstom apie ydų veikimo principus, vyksta priešingas procesas - mus pradeda traukti švara. 

O jei intelektas turi šviežių meditatyvinių patirčių, realizacijos visada būna stipresnės. 

Nors principas yra toks, bet nesu tikras, ar yra klaida, realizacijas prilyginti filosofijai plačiąja prasme. Galbūt tai ir nėra labai tikslu. Šitoje vietoje reikėtų daugiau analizės.