Netikėtas posūkis. Manau, štai tokie ir panašūs klausimai ir pasvarstymai vysto gebėjimą atskirti svarbiausia. Taip mąstyti naudinga, kaip ir ieškoti atsakymų. Visas pluoštas minčių sukilo. Iš kurių pirmoji:
Kaip pasikeistų klausimo formuluotė, jeigu atsisakytume žodelyčio "ne-"? T.y.
Du būdai būti laimingu: gauti tai ko nori ir negauti tai ko nori.
Sutik, štai priešingam teiginiui pagrįsti reikės visai kitokių argumentų. O taip pat ir norint paneigti
Todėl patiko Insaideri minčių posūkis.
Reik pamėginti atsakyti - o kas geriau? Šiaip jau pats požiūris byloja apie išėjimą iš užburto samsaros rato. Ta prasme, Insaideri, kad matai viso to dvilypiškumą ir dualumą. Kai vieni norai pildosi, kiti nesipildo, bet nei vienu atveju nepasijunti laimingas. Tai jau įžvalga, išlipti iš priežasties-pasekmės sekos amžino rato ir pažvelgti taip, kad išvysti esminį skonį, pajaučiant būtent tai - ko ieškai už visų tų norų.
Tai tavo noras būti laisvu, pasiekti aukščiausią gyvenimo tikslą ir išsivaduoti iš šio rato, kuriame sukamės jau keletą milijardų metų, keletą milijonų savų reinkarnacijų. Suvokiant, kad materialus dualumas jau nebeteikia pasitenkinimo.Apie tai ir kalbama vediniuose šventraščiuose. Ohoho, kaip giliai čia užkabinta tokiu nekaltu klausimu..