Bhaktijoga.lt

Rekomenduoju. Persu mistiko, praktikavusio sufizma, ketureiliai. Keleta nurasiau

Aš išeinu - metu šį neteisybės būstą
Kur be jokios prasmės mana gyvybė žūsta
O mano mirtimi lai džiaugias tas
Kuris pabėgo nuo mirties
Ir jai nebepaklūsta

Ko graužies? Troškimus dalijo, vyre, vakar
Ir nieko neprašyk, nes viską skyrė vakar
Būk linksmas, būk ramus. Ar norime, ar ne
Ką valgysim rytoj, be mūsų virė vakar

Kai lieka nebedaug mįslių šioje būty
Vienodai ir džiaugies, ir nuoskaudas kenti
Mes gavom neilgam, kas gera ir kas bloga
Ar gydysies, ar ne - liga praeis pati

Gimimo ir mirties - to paslaptingo rato
Nei galo, nei pradžios mirtingam nesimato
Iš kur atėjom čia? Kur kelio pabaiga?
Nė vienas dar į tai atsakymo nerado

Atskirtas nuo tavęs aš graužiuos ir nykstu
Kur tavo žingsniai kryps - tenai ir aš kartu
Jau tūkstantis širdžių tavęs pasilgę mirė
Sugrįžk, nes dar numirs du tūkstančiai kitų

Pirmas posmas man asociuojasi su Naujojo Testamento istorija.

Is japonu poezijos:

Kaip gi cia dabar?
I zydincia vysnia ziuri zmogus
O prie sono jo kalavijas ilgas

Jo, japonų mums nesuprasti poezijoj.  Čia HAIKU stilius. Kaip ne poezija man šis stilius ir gili eilučių prasmė žavi. Esu googlines kažkada...

Sakoma, kad haiku yra savotiskas zodziais sukuriamas paveikslas, trumpas paveikslo blykstelejimas.
Haiku meistrai rasydavo lazda ant smelio ir tuoj pat nutrindavo. Anot ju praejusios realybes nebeatkartosi.