0lis
Pranešimai: 217
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

"Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

27 Bal 2018, 22:26

Gal daugelis ir skaitet. Bet noriu pasidalinti idomesnem ištraukom:
Apie rezima  moteru vienuolyne
Pirmais metais į nieką nežiūri, nieko negalvoji, nieko nesakai, nieko nebandai keisti ar, neduok Dieve, priešgyniauti. Visada tik „taip“ arba „atsiprašau už klaidą“. Garsiai nekalbi ir nesijuoki, esi kuklus ir visiškai nuolankus.
Antrais metais gali penkiais centimetrais pakelti galvą aukščiau, nors vis dar esi niekas, bet vertas šiek tiek pagarbesnio darbo vienuolyno laukuose. Per tuos dvejus metus gauni galimybę pažvelgti į savo neaprėpiamas ego tamsybes. Trečiais metais tampi siaubūnu naujokams, nes turi juos mokyti ir prižiūrėti. Mokymas reiškia griežtą rėkimą už mažiausią klaidelę. Tai irgi įdomi korėjiečių ypatybė. Viena vengrų vienuolė, atėjusi po manęs, sakė, kad būtent trečiaisiais metais ji pagaliau pasijuto tapusi tikru žmogumi. O ketvirtais metais tu jau ne tik žmogus, bet ir išrinktasis. Nors tebegalioja dar tos pačios esminės vienuolyno taisyklės (griežtai sekti tvarkaraštį, neiti už vienuolyno ribų ir kt.), leidžiama viskas, apie ką taip svajojai trejus metus — laisvai žvalgytis, juoktis, kalbėtis ir net eiti pasivaikščioti į mažą miškelį prie vienuolyno.
Kestucio pamastymai:
Daugiau nei dešimt metų aš Pietų Korėjoje kasdien medituoju po 8 valandas, dar atlieku visokius kvėpavimo, energinius pratimus. Jei visa tai sudėčiau į labai trumpą laiko tarpą, tai jau tikrai turėčiau būti kokia šventenybė. Bet kuo daugiau praktikuoju, tuo labiau žinau, kad visai nieko nežinau. Ir abejonė, tai ką darau, tik stiprėja. Kelias į save? Nori ar nenori, kiekvienais metais artėji savęs link. Ir, atvirai prisipažinsiu, nieko gero ten nerandu. Kažin ar teisinga buvo idėja atsirasti šiame pasaulyje... Šių klausimų neišvengė nė viena būtybė šioje žemėje. Čia jau įdomiau. Vadinasi, visus kankina ta pati abejonė. Ką veikti? Kaip gyventi? Už ko griebtis? Kas suteiks pastovumo? Religija? Alkoholis? Narkotikai? Darbas? Kūryba? Šeima? Ar viskas kartu? Ir kas šioje žemėje gali žinoti atsakymą?

Mokytojai sako: arba numirsi, arba išprotėsi, arba kažką pasieksi. Tai tavo namų darbai, kuomet ruošeisi į tą kelionę. Tai tarsi vaisius prinokęs. Jei sąžiningai dirbai su tam tikromis mantromis, teisingai mokeisi kvėpuoti, tikrai ta Užuojauta ir Meilė išgrynino tavo širdį, tu pasieksi KITĄ Krantą.

Gal to gilumo ir nedaug knygoje, bet jauciasi rasymo stiliuje kad Kestutis "nusimeditaves" geraja prasme :)
Vienuolyno kasdienybe isivaizdavau sviesesnemis spalvomis :)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 689
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

27 Bal 2018, 23:04

Dėkui už pasidalinimą, Oli. :)

Aš su autoriumu minimaliai susipažinęs, bet esu matęs vaizdinės medžiagos. Iš to, kiek įdeda pastangų - tai ką čia ir bepridursi, yra ko pasimokyt.

Bet susidariau įspūdį, kad eina daugiau mechaniškai, o bent jau man atrodo, kad jam kaip tik reikėtų kitokiu būdu nulaužti/perlaužti save. Jokiais būdais nesmerkiu ir nemokau.

Tą iš dalies patvirtina ir jo paties tekstas... Labai subtilus dalykas yra dvasinė praktika. Strigti galima įvairiausiose atkarpose. Nemažai vienuolių per visą gyvenimą taip ir nepasiekia didesnių rezultatų. Nujaučiu, kad su vaišnavais geresnė situacija, bet irgi turbūt visko yra.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 689
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

27 Bal 2018, 23:13

Čia vėlgi galima prisiminti, kad daugeliui rekomenduojama tiesiog karma joga. Jei vadovautis BG, tai su "paprasta" meditacija Kali amžiuj nepramuši nieko. Turi jau gimti su labai rimtu dvasingumo lygiu. 

Netaikau šito Kęstučiui Marčiulynui, bet iš esmės, koks vienuolis, praktikavęs daug metų pripažins, kad galbūt netobulėja taip greit, kaip galėtų :)

Kiekvienąkart iš naujo realizuoju bhakti - potraukio Dievui - grožį ir galią. Tam nėra žodžio - tai transcendencija.
 
0lis
Pranešimai: 217
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 00:50

Youtubines paskaitos, na kelios is ju. Tik tiek ir težiurejau. Man pasirode labai gilios, nera ka net lyginti su knyga ir su kitais praktikuojanciais lietuviais. Skirtingai mes sugeriame išorę
 
0lis
Pranešimai: 217
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 08:48

O kuri praktika geresne as jau nesiimu spresti. krisnaizmas man atrodo be galo spalvingas, dzenas patrauklus savo koanais, sava ismintimi. Bet ne mano smegenu turiui ir valiai. Krikscionybe, velgi, pagal suformuota auklejima limpa labiausia. Nors daug nuostabiu akimirku patyres pritaikant indenu dvasines praktikas. Visose jose akcentuojama tas pats " Kas aš esu?"
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 689
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 10:21

Pas beveik visus lenda ydos, nesvarbu praktikuojam metus, du ar dvidešimt. Aš kartais padarau savo paties įrašą ir negaliu savęs klausyt, nes balse labai daug nešvaros.

Žinoma, lektorių/mokytoją reikia pažinti giliau. Kartais nepaisant jo ydų, jis tiesiog surezonuoja su tavim ir viskas, o kartais pro tas ydas matosi siluetas tyros dživos. Yra nemažai lektorių, kurių negalėčiau rekomenduoti kitiems, bet pats kartais pasiimu iš jų tai, kas man aktualu ir kas surezonuoja su manimi.

Aš irgi nesiimu spręsti, kuri praktika geresnė, tai galbūt net nelyginami dalykai. Be to, ne visada rezultatus lemia pati praktika, labai daug kas priklauso ir nuo praktikuojančio. Visgi ką noriu akcentuoti, kad rimtai praktikuojančių vaišnavų švarumas yra išskirtinis.

Nesu daug klausęs Kęstučio Marčiulyno, todėl nuomonė mano nėra tvirta, bet nepaisant to, kad jis daug tiesos kalba, iš jo man dvelkia liūdesys, tuštuma. Ta meditacija, kai protas nurimsta ir ateina pakankamai daug laimės, galutinai neužpildo.

Galime nekalbėti konkrečiai apie Kęstuti Marčiulyną, kad neapkalbėtume žmogaus, kalbėkime apie tokio tipo budistų vienuolius. Ar pagaunate mano mintį, Oli, ar nejaučiate to paties?:)
 
0lis
Pranešimai: 217
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 14:35

Del ydu, islendanciu is lektoriu paskaitu metu. Pagalvoju apie jas, bet kazkaip stengiuosi tokias kritikos mintis vyti salin. Remdamasis tuom kad esu labai mazas ir neturiu tam teises. Vertinti tokio lygio lektorius? O siaip matosi, taip, labai skirtingai :) kalbu tik apie lietuviu ziuretas paskaitas. As gal maziau rezonuoju su Donato paskaitomis. Bet mano pagarba nesumenksta nei jam nei kitiems. Nepaisant to as klausau toliau stengdamasis suvokti si ta... Kestucio gal labiau patinka/zavi labiau metafizinis  pasakojimo stilius ir praktikavimo nudiena. Kritimai ir nuopoliai. Kokie tie nuopoliai buna didziuliai ir banalus nors ir ilgu praktiku metu.  Bet tik tiek. Jei kalbi, Viliau apie vaisnavu svarumo pojuti, numanau ka turi galvoje. Taip jis labai ryskus, lyginant su kitais, kiek tai eina man uzfiksuoti. Bet jei pati praktika tiesiog nelimpanti nejuciom uzsikabini uz mazmoziu, pasigauni kazkokia minti ir prasideda neigimas. Tuomet turiu mesti ir vel grizti po kurio laiko.
Dar... jei pastebime kitame zmoguje tam tikras ydingas apraiskas, matome ne ka kita, o patys save. Tai yra musu ego atpazino save kitame zmoguje. pvz, kaip mes galetume pajausti aptikti maza pavydo ar kokio nors klastingumo gaidele kitame zmoguje, jei tu savybiu niekada pats neturejai. :) Viskas taip artima ir suprantama :)
Pabandziau tokia praktika. Jei tik pradedu vertinti, lyginti save su kitais. Nesvarbu kaip, geresnis as ar blogesnis, tik kritika. Tuomet nusisypsau savajam ego, tipo prigavau ji. Nes butent tuo metu vertinu ne as, o  ego. Spekit koks rezultatas :)

Jei kalbant apie Dzeno ar dzogchen vienuoliu isorini vertinima, laikysena, kalbejima, manieras. Tai gal ir yra tas bendras bruozas. Netgi ziuredamas pastaraji Kestuti sulyginau/netrukus pastebejau panasia laikysena, gestus mimika su Dalai lamos viena paskaita. 
Taip sio tipo praktikai man spinduliuoja greitu susitvardymu. Cia sypsosi, cia jau rūstūs. Gal jie nuolat save stengiasi stabdyti "toje akimirkoje" Atrodo daug solidesnio stoto uz vaisnavus. Sausa, pilkuma ir pagarba ju medituojamai tustumai. Ju praktika ne mano IQ reiksmei ir valiai. Nepaisant to, o gal but kaip tik del to jie ir zavi.

Kokia praktika man paciam tiktu labiausia, nezinau. Susirases ir zinau ka tikrai turiu atlikti ir uz ko kabintis. Bet vistiek dienotvarke kinta, nepriklausomai nuo pazadu sau. Kazkiek guodzia tik nekintantis tikejimas paciu savimi. Savo ejimu link Tikslo, kurio as nesuvokiu. Aisku tai velgi gali buti Mayja ar ego komforto zona. Bet palikime tai. Kitaip nebus tam pabaigos :)
 Laukiu vejo, pusteli, štilius, vel pusteli, štilius. bet paskutiniu metu tie pustelejimai ateina rimtesniu negandu pavidalu. Viskas veikia tobulai. Nors juokai ir baigiasi...

Kur auksciau rasiau apie ego. Spekit koks rezultatas :) atsakymas: Sypsausi beveik nuolatos, atrodau pats laimingiauisas zmogus. arba kvailys Isoreje. :)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 689
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 19:59

Puikus atsakymas, Oli, malonu skaityt tokias mintis :)

Dėl kitų ydų ir savo ego, tai galiu tik pritarti. Būtent taip sureagavau į Donatą Janickį, kai pirmakartį jį išgirdau. Lyg tyčia tuomet jis daugiau moralizavo, ir man tai pasirodė tiesiog per daug, nes pats turiu tas pačias savybes. Turint analitinį intelektą, dažnai yra sunkoka nevertinti ir neteisti. Bet praėjus tam tikrą etapą, tas vertinimas gal ir palieka, bet teisimo tikrai nebelieka. Aš dabar irgi pradėjau šitą diskusiją daugiau dėl pačios tiesos nei dėl ego. Žinoma, neišsitapatinus, ego yra glaudžiai susijęs su tiesos poreikiu, bet visgi tai labai skirtingi dalykai. Oli, tavo galėjimas suprasti ir man tai svarbu, kadangi mažuma gali tai padaryti, ir tada jaučiuos nekaip ir dėl nesupratimo ir dėl to, kad kitų akyse tiesiog teisiu, vertinu žmones.

Kalbant apie praktika, aš manau, kad dabar viską išsigryninimo procesas, kuris yra būtinas tokio tipo žmonėms, kaip tau, Oli, Jei gera karma ir maja nepagaus, tikrai gyvenimo eigoj bus neblogi rezultatai, net lyginant su vienuoliais, ar tiesiog tais, kurie lyg ir anksčiau pradėjo savo konkrečią praktiką.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 689
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 20:22

Aš suprantu bhakti jogos niuansus, kurie gali kliūti. Man jie nebekliūna, atrodo, susidariau daugmaž realisnį vaizdą, tam pagelbėjo ir šis forumas bei Aidas. Galų gale, tai vis tiek yra religija, todėl šabloniškų masių valdymo elementų bei kitų niuansų neišvengsim.

Kita vertus, paveikslo, kokį atskleidė Vedos, niekur nebūčiau gavęs. Tai fenomenalios žinos, kurias belieka taikyti. Juolab, kad vidinis balsas jaučia bei intelektas man tik patvirtina šių žinių teisingumą. Jei daugmaž teisingai suvoki Vedas, tai tave ir eilinį žmogų skiria šviesmečiai. Bet turėti teisingą požiūrio kampą nėra lengva. Čia kaip su ekonominiais dalykais. Gali pasakot žmogui, kad kažkokie dėdės turi galią kurti pinigus iš oro ir tokiu būdu tave perka už veltui, tačiau net tai didžiajai daliai yra per sunku suprasti, net nesigilinant į sunkesnius ekonominius niuansus. Ką kalbėti apie subtilias Vedines žinias. Bet tai tik kelio pradžia... :)) va, kame yra visas grožis
Apie tai ir kalba šventraščiai, sakydami, kad tik vienetai pilnai pažįsta Dievą. Jau vien pradėti šitą kelionę gali vienetai.

Mano nuomone, kokybiškai bhakti jogai, reikia tam tikro dorybės lygio ir tam tikro intelekto. Matyt, turi būti prasivalymas iš ankstesnių gyvenimų. Kitaip arba neužsikabinsi, arba užsidėsi ne ten akcentus, arba plauksi paviršiumi. Dėl tos pačios priežasties, prognozuoju, kad Oliui Vedos išliks pagrindu. Būčiau labai nustebęs, jei būtų kitaip :)
 
0lis
Pranešimai: 217
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 21:20

As jau i tas tiesas pradedu kartais ziureti: Et, koks is tikro skirtumas. Pati tiesa kintanti ir vis kitaip suvokiama del tavo paties idetu pastangu. Tiesa auga kartu su ieskotoju. Suprantama, fundanentalus dalykai islieka. Bet ir jie suvokiami tam tikrais lygiais.
Dabar labiau rupi/idomu kada, kokiomis aplinkybemis stosiu i nuoseklu praktikuotojo kelia. Nes dabar tik ivardinciau savo busena prabudimu, bet ne transformacine veikla. Ar stosiu uzspeistas i kampa kaip ir daugelis, nusivyles ir iskankintas juslinio pasaulio beprasmybes. Smagu diskutuoti kai viskas einasi tarsi medum patepta. Bet kai iskyla tam tikri gyvenimiski sunkumai, vat tuomet jau stengiesi i tas teorines zinias, dvasinguma zvelgti su tuo paciu uzsidegimu. Kur tuomet tavo teisingasis Dievas. Ar is tikro bloga situacija ir yra ta geroji situacija. Ar ji taip laukiama :) Viskas taip graziais gula pries tave, taip tobulai ir laiku ateina isbandymai kad ojojoj. Manau kad jie mane ir pastatys i vieta. Privers nusiimti karuna ir atsiklaupti
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 689
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: "Iš drakono kalnų" Kestutis Marciulynas

28 Bal 2018, 22:14

Be abejonės :) Mane išbandymai išmokė stabiliau įdėti pastangas į mažus dalykus, iš kurių ir susideda tobulėjimas. Mintis be veiksmo yra nerealizuota mintis, kaip paukštis su vienu sparnu. Neturėdamas karčios patirties, mąstydavau, kad didžiąją dalį tobulėjimo pereisiu tiesiog virtualiai - mintyse. Reikėjo nemažai tos patirties, kol galų gale pramušo.

Tai padėjo geriau atlikti karmą jogą. Rezultatai dėl pastangų teikia džiaugsmą, už tai esi dėkingas Dievui, kad gali atlikti savo pareigas ir būti naudingas. Pareigų atlikimas labai nuramina širdį ir teikia džiaugsmą, o tik nuolat darydamas pareigas gali tikėtis, kad gyvenimo pabaigoj jausies taip pat, kaip tą dieną, kai atlikai visus darbus kokybiškai. Viskas yra tik dėl darymo/veiksmo, kuris nebūtų toks sąmoningas, jei nebūtų patirta kančia.

Meditacija, šventraščiai dažniausiai atsiskleidžia tik arba sunkioj padėty/kančioj, arba įsitvirtinus arčiau dorybės. Viskam tam pradžią duoda kančia.

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių