Žiūrint senesnius tokius ir panašius įrašus, negaliu atsistebėti ir atsigrožėti laimingais žmonėmis, jų lėta išraiškinga kalba ir visai kitokia energetika. O atrodo viskas dar taip neseniai buvo. Neabsoliutinu, bet tendencijos labai akivaizdžios.
Apskritai labai greit nukeliauju į galbūt utopinį (nežinau, nes negyvau) gyvenimą kaime prieš kokį 100 metų. Kai aplink daug sveikesni ir laimingesni žmonės, gamta, neatbukintos juslės, ramybė, laisvė, bendruomeniškumas. Jau vien žiūrint į kai kuriuos vaizdus filme, nejučia pats tampi dalyvis ir jauti, kaip vien nuo savo gyvenimo šiek tiek krenti į lengvą meditaciją. Dabar tas tikrai neįmanoma, kad ir kažkiek romantizuoju praeitį.
Būtų keista, jei būtų kitaip, žinant, kur link einame.