Aš dar neatėjau į šią bendriją, galbūt ir niekada neateisiu, bet žinios, kurios yra skleidžiamos, mane labai patraukė.
Turiu savo abejonių dėl kai kurių aspektų ir niuansų, bet į juos nesigilinu, nes pats svarbiausias dalykas yra pati esmė. Esmė, kuri atskleista taip, kad viskas susidėlioja į savo vietas gyvenime. Gyventi be šių žinių man buvo didžiulis išbandymas
Kapsčiausi po išardytą dėlionę, nerasdamas atsakymo, o dar turint galvoje, kad buvo įkaltas Dievo neegzistavimas, susivokti ir galų gale prieiti prie tiesos turbūt būtų nepavykę.
Į visus tuos dalykus buvau linkęs nuo mažens, bet nei pats gerai tai supratau, nei tėvai. Mėgau mąstyti ir filosofuoti. Kai būdamas paauglys ginčydavaus su tėvais, man buvo keista, kad jiems sunkiau sekasi atrasti sąsajas tarp dalykų, kurie man buvo akivaizdūs. Savęs nemačiau ir katalikybėje, kuri logiškai mano intelekto pusei buvo per primityvi. Neilgai trukus patraukė filosofija, kurioje atradau daug tiesos, bet , savaime aišku, atsakymo joje nebuvo. Susižavėjau F. Nyče, jo nihilistinis požiūris į gyvenimą dar ir dabar atrodytų beveik teisingas, jei sakytume, kad Dievo nėra. Deja, neatradimas savęs, Nyčė bei depresinė muzika privedė prie didelės depresijos. Neįsivaizduoju kaip, bet , matyt, su pagalba iš aukščiau praktiškai vienu ypu pradėjau stipriai iš jos lipti. Puoliau į aistrą, nuolat sukdavau galvą, kaip prasimanyti daug pinigų. Kelerius metus mintys sukosi tik apie tai, žinoma, buvo ir realių darbų, kol staigiai jos žlugo, kai jau atrodė ranka buvo pasiekiami tikrai dideli pinigai....
Paraleliai nesiklostė ir santykiai su antrąja puse. Kartą būsimoji žmona parodė man vieną žinomą pasaulietinį vyrų ir moterų santykių ekspertą. Labai gyvenime nemėgau ir nemėgstu, kai su didžiuliu ego yra pasakojamos nesąmonės
Tą sakau dabar -be pykčio, bet tokia tiesa... susinervinęs perjungiau youtube į Dariaus Ražausko paskaitą. Tai buvo pirmoji pažintis, po kurios palikau apšalęs, nes tokios objektyvios informacijos iki tol buvau negirdėjęs.
Taip susipažinau su vedų kultūra, patiko Anantara pakaitos, bet norėjosi kažko tikresnio, ne vien sausos teorijos. Taip atradau Donatą Janickį. Būdavo įsijungi jo pasidalinimą, ir kaip tik jis kalba apie tai, ką pats pramąstei tomis dienomis. Ir taip ir vėl, ir vėl, ir vėl... Galvodavau, gal čia man specialiai įrašus daro?
) Būdavo tiesiog neįtikėtina.
Toks tas mano kelias, kai pagalvoji, viskas įvyko grynai taip, kaip ir turėjo