Kaip Kūrėjas, sukūręs milijardus galaktikų gali įsikūnyti avataru. Galėtų bet tik labai save apribodamas.
Iš vaišnavų filosofijos požiūrio taško, Aukščiausioji Būtybė yra begalinė realybė, pirmapradis visų kitų realybių šaltinis. Ji turi tris aspektus: būties, žinojimo, ir džiaugsmo. (sat, čit, ananda). Tai reiškia, kad Ji yra sąmoninga, Ji yra Sąmonė (advaja-gjana-para-tattva, aukščiausioji realybė, kuriai būdingas nedualus žinojimas arba sąmonė). Ta Didžioji Sąmonė yra visų galių, visų energijų savininkas. Visi Jo norai gali būti išpildyti. Galios skiriamos į dvi pagrindines rūšis: vidinė galia ir išorinė galia. Iš tikro, kaip sako vaišnavų filosofija, yra tik viena aukščiausioji vidinė galia, o išorinė galia yra jos skleidinys, jos pasireiškimas. Taigi, ta Neribota Sąmonė, Neribota Realybė, savyje, per savo vidinę galią, per būties, žinojimo ir džiaugsmo aspektus, sukuria vidinius pasaulius ir santykius, vidines asmenybes, su savybėmis ir bruožais, bei visais įmanomais patyrimais: regimu, girdimu, liečiamu ir t.t. ir visais jausmais jų tyroje formoje. Tų asmenybių ir vidinių manifestacijų yra nesuskaičiuojamai daug, neribotai daug, ir jų galimybės taip pat nėra ribotos (materialiu laiku, erdve ir pan.). Taigi, visos šios vidinės manifestacijos nėra ribotumo pasireiškimas, apsiribojimas, bet atvirkščiai, tai išsiplėtojimas, Aukščiausios Realybės esmių išsireiškimas. Tada, iš tos amžinos aukščiausios realybės, iš vidinės galios išreikštų amžinų Dievo pasaulių ir amžinų Dievo Asmenybių, tos Asmenybės nužengia į išorinės galios sukurtas kūrinijas, kad išorinėse kūrinijose esančios sielos galėtų Jas pažinti. Tas nužengimas ir vadinamas "avatara", "nužengiantis". Dievo Asmenys nužengia ne apsiribodami, bet tokie kokie yra, neriboti, per vidinę dvasinę galią. Tai aprašo Bhagavad-gita. Todėl Jų galimybės yra neribotos. Pvz. sakoma, kad Dievo Asmuo gali būti matomas kiekviename atome ir pan., visiškai nėra jokio ribotumo, Jis nevaržomas erdvės, ar laiko, ar dar kažko.
Jeigu Dievas būtinai turėtų neturėti formos, išvaizdos, veiklos, tada Jis apsiribotų; su tokiom sampratom mes Jį bandome apriboti, kad Jis tik beasmenis, beformis, neišreikštas. Bet visų priežasčių priežastis negali turėti mažiau negu efektai. Ji būtinai yra visu kuo pilnesnė.